Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, ūkininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 110¹ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant tuo, jog ji laikotarpiais nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. bei nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) pardavė perdirbti ne savo vardu registruotų karvių pieną, tuo pažeidė Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-495, 16 punktą, draudžiantį parduoti perdirbimui ar parduoti tiesiogiai vartoti ne savo vardu registruotų karvių pieną ar pieno produktus.

V. P. kaltės dėl pažeidimo nepripažino, nurodė, jog tuo laikotarpį jos ūkyje buvo 22 melžiamos karvės, jį pieno supirkėjui parduodavo tik šių karvių pieną, jokių kitų karvių pieno ji nepriduodavo. Mano, jog tiek daug pieno buvo, nes buvo šiltas ruduo, ji karvėms nuolat duoda vitaminų, papildų, todėl ir pieno kiekiai buvo dideli.

Iš pieno gamintojo patikros vietoje užduoties, ataskaitos (b.l. 5-8) matyti, jog 2012 m. kovo 21 d. atlikus pieno gamintojo patikrą vietoje nustatyta, kad V. P. ūkis (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio mėnesį pridavė 23699,4 kg pieno, 2011 m. gruodžio mėn. – 19672,7 kg pieno. Iš pažymos apie laikytojo gyvulius (b.l. 8), iš SGV skaičiavimo ataskaitos (b.l. 9) matyti, jog 2011 m. spalio ir 2011 m. gruodžio mėnesiais V. P. turėjo 23 karves, iš jų 6 karvės atsivedė prieauglį: 2011-10-09, 2011-07-28, 2011-07-10, 2011-12-06, 2011-10-23, 2011-07-30. Iš V. P. paaiškinimo (b.l. 11) matyti, jog ši 2012-03-21 paaiškino, jog ji kitų asmenų vardu registruotų karvių pieną nepardavinėja. Iš PVM sąskaitų faktūrų (b.l. 12-16) matyti, jog V. P. 2011-08-17, 2011-09-07, 2011-09-14, 2011-09-21, 2011-09-27, 2011-10-05, 2011-10-12, 2011-10-25, 2011-10-26, 2011-10-27, 2011-10-28, 2011-11-05, 2011-11-11, 2011-11-23, 2011-12-21, 2012-01-20 išrašytos sąskaitos faktūros dėl visarverčių pašarų melžiamoms karvėms, kalcio karbonato įsigijimo.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. ATPK 110¹ str. numato atsakomybę už žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo rinkai, duomenų teikimo ir apskaitos tvarkos pažeidimus. Institucija, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą, kaltina V. P. tuo, jog ji, būdama žemės ūkio produktų gamintoja (pieno gamintoja), pardavė pieno supirkėjui ne savo vardu registruotų karvių pieną, tuo pažeidė norminio akto (Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-495) 16 punkto reikalavimus. Šio punkto pažeidimo objektyvioji pusė – ne savo vardu registruotos karvės pieno pardavimas pieno supirkėjui, ir šią aplinkybę institucija, surašiusi protokolą, turi įrodyti. Vadovaujantis ATPK 249 str. 2 d., kol nėra reglamentuotas administracinis procesas, tiriant administracinius teisės pažeidimus yra taikoma BPK analogija, todėl ir administracinėse bylose įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.), teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). BPK 7 straipsnyje įtvirtintas bylų nagrinėjimo rungimosi principas, kuris įtvirtina šalių (kaltinimo ir gynybos) lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Šie proceso principai suponuoja pareigą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimą, dėl kurio asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kuriam turėtų būti taikomos administracinio poveikio priemonės, ir teismas vertina, ar šių įrodymų užtenka pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą. Šioje byloje institucija, grįsdama V. P. pažeidimą, už kurio padarymą numatyta atsakomybė ATPK 110¹ str. 1 d., teigia, jog V. P. negalėjo tiek primelžti pieno iš jos ūkio vardu registruotų karvių, kiek ūkis pieno pardavė 2011 m. spalio ir 2011 m. gruodžio mėnesiais, nes parduoto pieno kiekis viršija leistinas maksimalias V. P. ūkio turimų karvių primelžiamas pieno ribas, kurias yra nustačiusi Žemės ūkio ministerija pasitarimo su suinteresuotų institucijų atstovais (2012-02-20 protokolo Nr. 8D-76 (5.50) – 800 kg pieno karvei, neturinčiai prieauglio, ir 1200 kg karvei, turinčiai prieauglį). Tačiau šis rekomenduojamas kiekis yra prielaida, bet ne įrodymas. Manoma, jog rekomenduojamo kiekio viršijimas gali būti pagrindu pradėti tyrimą dėl įtarimo, kad asmuo parduoda ne tik savo vardu registruotų karvių pieną, bet ir kitų karvių pieną, tačiau ne objektyvus įrodymas, patvirtinantis kaltę. Pripažįstama, jog institucija, nustačiusi pagrindą ir siekdama, kad kaltam asmeniui būtų taikomos poveikio priemonės (sankcijos), privalo surinkti ir pateikti teismui duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn yra kaltas, ar nekaltas. Tokių įrodymų šioje byloje institucija surašiusi protokolą, nepateikė. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, V. P. ūkis (duomenys neskelbtini)2011 m. spalio mėnesį pridavė 23699,4 kg pieno, 2011 m. gruodžio mėn. – 19672,7 kg pieno. Tuo metu V. P. ūkyje buvo 23 melžiamos karvės, iš kurių 6 karvės turėjo prieauglius (pateko į tiriamą laikotarpį). Institucijos atstovas teigė, jog visais šiais trimis mėnesiais viršytas maksimalus galimas iš vienos karvės primelžiamas pieno kiekis – po 1200 kg per mėnesį tris pirmus mėnesius po apsiveršiavimo bei kitais mėnesiais po 800 kg. Pati V. P. neigia pridavusi ne savo vardu registruoto ūkio karvių pieną, teigdama, jog karvės nuolat yra maitinamos visaverčiais pašarais, dėl kurių pieningumas gali būti didesnis nei įprasta, be to, anksčiau jos ūkis dalyvavo karvių pieningumo kontrolės programoje, ir ūkis buvo rajone antroje vietoje (b.l. 11). Institucijai nepateikus kitų įrodymų, išskyrus paaiškinimą, jog iš V. P. ūkio karvių primelžtas pieno kiekis kiekis viršija maksimalų galimą primelžiamo iš vienos karvės pieno kiekį, teismas negali pripažinti šio paaiškinimo neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu V. P. padarytą veiką. Be to, V. P. teigia, jog ir tuo metu buvo tinkamas metas ganiavai, todėl ir pieno kiekiai buvo didesni. Tai, kad buvo tinkamas metas ganiavai, neneigė ir institucijos atstovas, be to, institucijos atstovas pats pripažino, jog ūkiuose, kuriuose kontroliuojamas karvių pieningumas, pieno kiekiai iš vienos karvės paprastai būna didesni. Tai tik patvirtina, jog V. P. ūkyje melžiamos karvės galėjo duoti ir daugiau pieno, nes V. P. anksčiau yra dalyvavusi programoje dėl pieningumo kontrolės, tuo labiau, jog V. P. pateikė įrodymus (b.l. 12-16), kad karvėms nuolat perkami papildai, skatinantys primelžto pieno kiekį. Šioje byloje Institucija, apsiribojusi jau minėtu maksimaliu kiekiu, kuris buvo nustatytas Žemės ūkio ministerijoje vykusio pasitarimo metu, neįrodinėjo, ar konkrečių karvių produktyvumui neturėjo įtakos veiksniai, dėl kurių karvės gali duoti daugiau pieno (karvių veislė, amžius, kelinta laktacija (žindymo laikotarpis)), nepateikė kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, jog tas pieno kiekis, kurį pardavė V. P. , objektyviai negalėjo būti parduotas melžiant pieną iš V. P. karvių. Įrodymų, kad 2011 m. spalio ir gruodžio mėnesiais V. P. melžė daugiau karvių, nei turėjo, ar supirkinėjo iš kitų asmenų karvių pieną, kurį vėliau priduodavo supirkėjui, nepateikta. Į V. P. ūkį nuvykęs institucijos pareigūnas taip pat neužfiksavo, kad ūkyje yra daugiau karvių, nei yra deklaruota. Institucija teigdama, jog V. P. ūkis pardavė ne savo ūkio vardu registruotų karvių pieną, nepateikė jokių kitų įrodymų, kokių žmonių vardu registruotų ar kurių asmenų karvių pieną būtų pardavusi, nors šie duomenys galėtų būti įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau jų nesant, laikant, kad institucijos atstovo nurodyti pieno gamybos iš vienos karvės dydžiai yra rekomendacinio pobūdžio, nenustačius, jog V. P. parduoto pieno kiekiai viršija institucijos atstovo nurodomų rekomenduojamų dydžių leistinas maksimalias ribas logiškai nepaaiškinamais dydžiais (2011 m. spalio mėnesį, kai buvo laikoma 23 karvės, iš kurių 4 buvo atsivedusios prieauglį, penkta – atsivedė prieauglį mėnesio gale (2011-10-23)), primelžiamų karvių pienas viršijo maksimalią leistiną ribą apie 15% (jei laikyti, kad maksimalus leistinas priduodamo pieno kiekis turėjo būti apie 20100-20200 kg), gruodžio mėn., kai buvo laikoma 23 karvės, iš kurių 3 buvo su prieaugliu, – apie 0,37 %), daroma išvada, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. P. kaltę, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant V. P. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1101 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110¹ str. 1 d. nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per skundą priėmusį teismą.