Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. prašymą dėl solidariai priteistos 330,03 Eur sumos už advokato paslaugas valstybės naudai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, E. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, o R. U. buvo nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Taip pat iš R. U. ir E. K. priteista solidariai 330,03 eurų už advokato paslaugas valstybės naudai.

Prašymas netenkinamas.

Nuteistasis E. K. savo prašymą iš esmės grindžia Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau – CK) 6.24 ir 6.25 straipsnių nuostatomis, apibūdinančiomis dalomąsias ir nedalomąsias prievoles. Tačiau CK 6.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatymų numatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, prievolė gali būti laikoma dalomąja, jeigu ji nėra solidarioji. Čia pirmiausiai pažymėtina, kad solidariosios prievolės institutas pirmiausiai gina kreditoriaus (šiuo konkrečiu atveju valstybės) teises ir jų teisėtus interesus – kreditorius įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš visų ją padariusių asmenų, o visi skolininkai įgyja pareigą jam žalą atlyginti.

Detalizuojant solidariosios prievolės sampratą, t. y. specialiai įstatyme numatytus atvejus, apie kuriuos kalbama CK 6.24 straipsnio 1 dalyje, būtina paminėti CK 6.6 straipsnio 3 dalį, pagal kurią solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama (t. y. laikoma įrodyta, kol nenustatyta priešingai), jeigu prievolė susijusi su <...> kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Nuteistajam taip pat išaiškinama, kad pagal CK 6.280 straipsnio 2 dalį atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos konkretaus asmens kaltei. Kai kaltės dydžio neįmanoma nustatyti, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad tik pilnai atlyginęs solidariai priteistą žalą, kaltininkas įgyja regreso teisę reikalauti dalies žalos atlyginimo iš kitų kaltininkų.

Šiuo konkrečiu atveju nuteistieji E. K. ir R. U. nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, dėl ko atsirado pagrindas nukentėjusiajai turėti gynėją ir patirti išlaidų, be to byloje nėra duomenų, kad priteista suma būtų atlyginta, todėl nuteistasis E. K. kartu su R. U. privalo pripažintas proceso išlaidas (330,03 eurų) atlyginti solidariai. Ši prievolė negali būti daloma. Tai reiškia, kad už visą priteistą sumą vienodai atsakingi abu nuteistieji ir nors vienam nuteistajam nedengiant priteistos žalos, tai padaryti privalo kitas nuteistasis. Nors nuteistasis E. K. šiuo metu ketina atlyginti dalį priteistos sumos, t. y. pusę (165 eurų), tačiau tik pilnai atlyginus priteistą sumą valstybės naudai, CK 6.280 straipsnio prasme, atsiras regreso teisė ir tik pilnas priteistos sumos atlyginimas suponuos jo teisę, įvykdžius solidarinę pareigą, atgręžtine tvarka reikalauti iš kito nuteistojo dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius dalį, tenkančią jam pačiam.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo E. K. prašymas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str. 3 d., 364 str. 3 d.,

nutaria:

nuteistojo E. K. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.