Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-17 · Civilinė byla Nr. 2S-564-798/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
2S-564-798/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01814-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
L. K.
Kategorijos
  • 106.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-564-798/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01814-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 106.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Trakų raj. apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo priimtas pareiškėjos L. K. atsisakymas nuo ieškinio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims L. K., A. O., T. B. ir Ž. Š., prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo brolio L. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K. priėmė palikimą po savo tėvo N. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys L. Č. ir A. O. pateikė atsiliepimą, prašydami L. K. pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Ž. Š. pateikė atsiliepimą, prašydama L. K. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotas asmuo T. B. pateikė atsiliepimą, prašydamas L. K. pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2011-10-20 pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad jai žinomos pareiškimo atsisakymo teisinės pasekmės (b.l. 69).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų raj. apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjos L. K. atsisakymą nuo pareiškimo priėmė ir bylą nutraukė. Priteisė iš pareiškėjo L. K. suinteresuotiems asmenims T. B. 650 Lt bylinėjimosi išlaidų ir Ž. Š. 650 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos susidarė rengiant procesinius dokumentus, atsikertant į pareiškimą bei rengiantis bylos nagrinėjimui, todėl šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja L. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Trakų raj. apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl pareiškėjos kaltės. Pareiškėjo neturėjo jokių duomenų apie tai, kad kas nors iš įpėdinių kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo priėmimo. Jau beveik 12 metų įpėdiniai neregistravo paveldėto turto savo vardu. Registrų centre nesant duomenų apie nuosavybės teisės perėjimą įpėdiniams (nuosavybės teisės subjekto pasikeitimą), pareiškėja pagrįstai darė išvadą, kad suinteresuoti asmenys T. B. ir Ž. Š. (ar kiti asmenys) nėra paveldėję turto po L. B. mirties. Nurodė, kad kreipėsi į Kauno m. 18 notarų biurą su prašymu išduoti informaciją, ar užvesta paveldėjimo byla po L. B. mirties. Gautas notarės raštas patvirtino, kad tokia byla nebuvo užvesta. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinių faktų nustatymo. Tik gavusi suinteresuotų asmenų atsiliepimus bei pridėtą (duomenys neskelbtini) liudijimą apie tai, kad palikimą priėmė mirusiojo sūnus T. B., pareiškėjai tapo žinomas tikrasis įpėdinis ir pats paveldėjimo faktas. Įpėdinis T. B. beveik 12 metų nėra įforminęs nuosavybės teisių, nors palikimą priėmęs. Šis suinteresuoto asmens neveikimas iš esmės ir nulėmė civilinės bylos inicijavimą. Viena vertus, bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl suinteresuoto asmens neveikimo, kita vertus, notarės išduota pažyma patvirtino pareiškėjos abejones, jog paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos, todėl priteisti išlaidų nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra neproporcingas byloje atliktiems veiksmams, nėra duomenų apie jų apskaičiavimą ir pagrindimą. Byloje parengti du iš esmės analogiški atsiliepimai į pareiškimą. Teismo posėdis iš esmės nevyko, buvo spręstas tik klausimas dėl ieškinio atsiėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys L. Č. ir A. O. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamos pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad po jų brolio L. B. mirties jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas iki šios dienos nėra perregistruotas įpėdinių vardu. Neturėjo duomenų apie tai, kad kažkas iš įpėdinių faktiškai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo priėmimo. VĮ Registrų centre iki šios dienos nuosavybės teisė yra registruota mirusiojo vardu. Nurodė, kad, jų vertinimu, įpėdinis T. B. tyčia (sąmoningai) neregistravo ir neregistruoja duomenų apie nuosavybės teisės perėjimą įpėdiniams, taip apsunkindamas teisinį šio nekilnojamojo turto sutvarkymą.

Suinteresuotas asmuo T. B. pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. CK 5.50 str. 3 d. nurodyta, kad įpėdiniai palikimą turi priimti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos, o pagal 1964 m. CK terminas buvo 6 mėn. Įstatymo nustatyta tvarka atliko savo pareigą ir paveldėjimo bylą užvedė notaro biure, paduodamas notarui pareiškimą. CK nuostatose nėra nurodyta per kokį laiko tarpą būtina gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir jį įregistruoti liudijimą VĮ Registrų centre. Apeliantė žinojo, kad paveldimas turtas nebuvo tinkamai sutvarkytas, t.y. nebuvo įregistruoti visi pastatai ir statiniai, nebuvo baigta žemės sklypų grąžinimo procedūra. Todėl argumentai, kad įpėdiniai nepateikė informacijos viešame registre, neatitinka realybės, nes nėra notarės išduotų paveldėjimo teisės liudijimų nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Apeliantė nurodė, kad kreipėsi į Kauno m. 18 notarų biurą, prašydama informacijos dėl užvestos paveldėjimo bylos. Savo užklausime pareiškėja nurodė netikslią L. B. datą, adresą, tokiu būdu suklaidindama notarę, dėl ko buvo gauta netiksli informacija. Nurodo, kad jis, T. B., yra savo tėvo L. B. įpėdinis pagal įstatymą. Nurodė, kad visam tėvo sutvarkytam turtui, t.y. transporto priemonei ir piniginiam indėliui paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas 2001 m., tačiau paveldimam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) nuosavybės dokumentai tvarkomi dar ir dabartiniu metu. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą žemės sklypai pretendentams buvo grąžinti tik 2008 metais, suformuojant juos pagal preliminarius matavimus. Dabartiniu metu yra renkama informacija apie kadastrinių ir detaliųjų matavimų atlikimą, analizuojama įkainių pasiūla, aiškinamasi kokia galima paklaida. Tik baigus tvarkyti šiuos paveldimo turto dokumentus bus galima kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Apeliantė visada žinojo apie L. B. įpėdinius, apie paveldimo turto tvarkymo eigą, teikė pasiūlymus parduoti T. B. priklausančią turto dalį. Gavusi neigiamą atsakymą, t.y. atsisakymą parduoti, apeliantė kreipėsi į teismą su pareiškimu, bandydama įrodyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji valdė mirusiojo L. B. turtą. Pateikusi melagingą pareiškimą apeliantė turėjo suprasti, kad visi suinteresuoti asmenys kreipsis į teisininkus kvalifikuotos konsultacijos bei įstatymų nustatyta tvarka teiks atsiliepimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Pareiškėja L. K. atskiruoju skundu nesutinka su Trakų raj. apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties dalimi, kuria, patvirtintus atsisakymą nuo pareiškimo, iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotų asmenų T. B. ir Ž. Š. naudai. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad šios išlaidos susidarė ne dėl pareiškėjos L. K. kaltės bei tuo, kad išlaidų dydis yra neproporcingas byloje atliktiems veiksmams.

Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurias ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių (pareiškimų), pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais.

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja L. K. Trakų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismui patvirtinus pareiškėjos atsisakymą nuo ieškinio bei bylą nutraukus, iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotų asmenų naudai, t.y. po 650 Lt T. B. ir Ž. Š.. LR CPK 443 str. 6 dalis numato, kad bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tas pats straipsnis numato, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju dalyvaujančių byloje asmenų interesai buvo priešingi, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. LR CPK 94 str. 1 d. numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, kokios aplinkybės lėmė, kad ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio (pareiškimo).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2000 m. sausio 16 d. mirė suinteresuotų asmenų T. B. ir Ž. Š. tėvas L. B. (b.l. 8). Apeliantė L. K. kreipėsi į apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t.y. kad N. B. priėmė palikimą po savo brolio L. B. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, o ji priėmė palikimą po savo tėvo N. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Suinteresuotam asmeniui T. B. teismui pateikus (duomenys neskelbtini) liudijimą, išduotą Kauno 18-ojo notarų biuro notarės B. G., kuriame nurodyta, jog po L. B. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad palikimą priėmė mirusiojo sūnus T. B. (b.l. 57), pareiškėja L. K. pareiškimą atsiėmė.

Pareiškėjos teigimu, bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl priežasčių, kurios nuo jos nepriklausė, nes VĮ Registrų centre iki pat šios dienos nuosavybės teisė registruota L. B. vardu, todėl remdamasi šiais duomenimis manė, jog T. B. ir Ž. Š. savo tėvo L. B. palikimo nepriėmė. Tačiau neaišku kokiais duomenimis remdamasi L. K. sprendė, jog po L. B. mirties palikimą priėmė būtent jos tėvas N. B., kuris, vadovaujantis CK 5.11 str. 1 d., buvo tik ketvirtos eilės įpėdinis. CK 5.11 str. 2 d. numato, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Šiuo atveju L. B. turėjo pirmos eilės paveldėtojų: sūnų T. B., dukrą Ž. Š. ir sutuoktinę E. B.. Todėl nei N. B. (ketvirtos eilės įpėdinis), nei pareiškėja L. K. (penktos eilės įpėdinė) neturėjo teisės bei faktinės galimybės paveldėti L. B. turto.

Pareiškėjos teigimu, bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl suinteresuoto asmens T. B. neveikimo, nes viešajame registre nuosavybės teisės buvo registruotos L. B. vardu, be to, notarės išduota pažyma patvirtino, jog paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Teismas atkreipia dėmesį, jog Kauno m. 18 notarų biuro notarės išduotame rašte, kuriame nurodyta, jog paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 12), neteisingai nurodyta L. B. mirties data (mirė (duomenys neskelbtini), nurodyta (duomenys neskelbtini)), kas, teismo nuomone, galimai turėjo įtakos neteisingam atsakymui, kadangi ta pati notarė, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) yra išdavusi liudijimą apie užvestą paveldėjimo bylą ir palikimo priėmimą (b.l. 57). Kita vertus, tai, kad T. B. iki šiol nepakeitė duomenų apie nuosavybės teisių pasikeitimą viešajame registre bei kad notarės atsakyme nurodyta neteisinga informacija, nereiškia, jog jis turi atsakyti ar patirti nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų dėl L. K. pateikto teismui pareiškimo. Be to, šiuo atveju galima įžvelgti ir pačios apeliantės neveikimo, atsižvelgiant į tai, kad jai buvo žinoma, jog L. B. turėjo pirmos eilės paveldėtojų, be to, ją ir T. B. sieja giminystės ryšiai.

Nepagrįstas suinteresuotų asmenų L. Č. ir A. O. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, jog neturėjo duomenų, kad kas nors iš įpėdinių priėmė L. B. turtą. Šiuos teiginius paneigia byloje esantis N. B., pačių suinteresuotų asmenų L. Č. ir A. O. bei L. B. paveldėtojo T. B. 2004-08-13 pasirašytas raštas VĮ Registrų centro direktoriui, kuriuo paveldėtojai prašė įregistruoti pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 58). Iš to seka, kad L. Č. ir A. O. negalėjo nežinoti, jog jų mirusio brolio palikimą priėmė jo sūnus T. B..

Pareiškėja, nesutikdama su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodo, jog jos yra neproporcingai didelės byloje atliktiems veiksmams, be to, buvo parengti iš esmės analogiški atsiliepimai į pareiškimą. Kaip matyti iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito, pareiškėjai T. B. ir Ž. Š. už advokato padėjėjo teisines paslaugas (atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą) patyrė 1300 Lt išlaidų (b.l. 70). Pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs pareiškėjos L. K. atsisakymą nuo pareiškimo bei bylą nutraukęs, šias išlaidas priteisė suinteresuotų asmenų naudai: T. B. 650 Lt ir Ž. Š. 650 Lt. Priešingai nei nurodo pareiškėja, teismui pateikti atsiliepimai į pareiškimą nebuvo analogiški. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos L. K. atskirojo skundo ir naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kaip matyti iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito, už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą T. B. patyrė 400,00 Lt išlaidų (b.l. 82). Atmetus pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą, iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos T. B. naudai už advokato padėjėjo paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos įrodytos bei, įvertinus ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, nėra didelės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos L. K. (a/k (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens T. B. naudai 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Antanas Rudzinskas