Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 6 dalis), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-09-21, apie 01 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), L. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, vairavo nuosavą automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į pievą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. B., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai bei patvirtino ir papildė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 88-91, 94-99), kad 2025-09-20, vakare, jis nuosavu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jis pats, su pusbroliu A. D. ir draugu E. K. iš Šilutės m. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo tik šiek tiek išgėręs alaus, tačiau apgirtęs nesijautė. Pusbrolis ir draugas taip pat buvo išgėrę alaus. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą D. D., visi kartu vartojo alkoholį. Jis išgėrė iki 50 g viskio ir 4-5 0,5 l skardines alaus, jautėsi apsvaigęs. Po kurio laiko visi ėmė tarpusavyje konfliktuoti. Kilus muštynėms, A. D. ir E. K. iš ten pabėgo, o jis nusprendė iš ten išvažiuoti savo automobiliu. Pavažiavęs apie kilometrą, esant rūkui ir slidžiai kelio dangai, kelio vingyje, jis nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies. Jam nėjo iš ten išvažiuoti, todėl liko savo automobilyje ir bandė prisiskambinti draugams, kvietiesi pagalbą. Kadangi draugams neprisiskambino, todėl pagalbos nesulaukė. Maždaug už pusvalandžio privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę jam nustatė 1,69 promilių neblaivumą. Pripažįsta, kad būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Važiavo vienas. Po to, kai vairuodamas automobilį, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, iki atvyko policijos pareigūnai, jis daugiau alkoholio nevartojo, automobilyje alkoholio neturėjo. Automobilis, kurį vairavo, buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jis teisę vairuoti transporto priemones turi. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Tvirtina, kad nepateisina savo veiksmų.

Iš policijos pareigūno D. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-09-21, apie 01 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas nuo kelio važiuojamosios dalies į pievą nuvažiavęs automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. B.. Automobilio vairuotojui L. B. du kartus buvo patikrintas neblaivumas ir abu kartus buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. L. B. pripažino vairavęs nuosavą automobilį, būdamas neblaivus. Automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į IĮ „Jomamotors“ transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Tauragės m., Paberžių g. 7. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-8).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo L. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2025-09-21, apie 01 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, vairavo nuosavą automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į pievą, taip pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis L. B. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

L. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

L. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. B., būdamas neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 72-77), nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 69), teigiantis, kad turi ir išlaiko (duomenys neskelbtini), bet į bylą tai patvirtinančių dokumentų nepateikęs, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad L. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudą.

Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl L. B. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

L. B. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esantis kaltu ir baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

L. B. į baudos bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme (b. l. 107-114) išbūtas laikas (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis).

L. B., atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų dydį (b. l. 141-143), nustatytinas aštuonių mėnesių baudos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

L. B. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės - teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymas (b. l. 115-122) – naikintinos, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, L. B. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad L. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - taikymo terminas didesnis už minimumą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinga BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinė byla Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2025-09-21 L. B. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemonę, sustabdymas ir tą pačią dieną L. B. pasirašytinai išaiškintos šios kardomosios priemonės teisinės pasekmės. Taigi, būtent nuo 2025-09-21 L. B. faktiškai realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl ši data ir laikytina baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam L. B., todėl minėtas automobilis ir jo užvedimo raktas konfiskuotini (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 1-3 ir 6 dalys).

Dėl BK 72⁵ straipsnio taikymo

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. B. tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas ir 72⁵ straipsnis), kurį privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Kadangi automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2025-09-24 nutarimu L. B. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, registruotam jo vardu, kuris perduotas saugoti IĮ „Jomamotors“, įmonės kodas 179330327 (b. l. 40-47), turi būti taikomas iki turto perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įforminto jos Turto perdavimo – priėmimo aktu, dienos, o jį perdavus panaikintas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-09-30 pažyma Nr. APD-2025-10688 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo L. B. 120,83 Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme (b. l. 130-133).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo L. B. nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 120,83 Eur iš kaltinamojo L. B. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 40 MGL dydžio (2000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, L. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-09-21, 01 val. 59 min. iki 2025-09-21, 11 val. 45 min., t. y. vieną dieną, ją prilyginant šešių MGL dydžio (300 Eur) baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio (1700 Eur) baudą.

L. B. paskirtą baudą privalo sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.

L. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą – panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemonės, sustabdymo dienos - 2025-09-21.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo rakto, esančių IĮ „Jomamotors“ žinioje ir saugomą transporto priemonių saugojimo aikštelėje, esančioje Tauragės m., Paberžių g. 7, konfiskavimą.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kurį privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2025-09-24 nutarimu L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į automobilį BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą jo vardu, perduotą saugoti IĮ „Jomamotors“, įmonės kodas 179330327, palikti galioti iki turto perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įforminto jos Turto perdavimo – priėmimo aktu, dienos, o jį perdavus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 120,83 Eur iš kaltinamojo L. B. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.