- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-299/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Violeta Ražinskaitė
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Nuteistasis
- V. N.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo
V. N. nuteistas pagal LR BK 149 str. 1 d., laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 3 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę nustatant atlikti kalėjime.
Iš V. N. priteista 7626,44 Lt laidojimo išlaidų, 358 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. K. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 14 d., apie 17 val., Marijampolės savivaldybės Igliaukos seniūnijos Obšrūtų II kaimo teritorijoje, prie kelio į kaimą, einantį nuo sankryžos su plentu Vilnius-Prienai-Marijampolė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo Pamargių autobusų stotelės lytinio santykiavimo tikslu pasekęs nukentėjusiąją E. K. , gim. 1986 m. rugsėjo 26 d., prieš ją panaudojo fizinį smurtą - sugriebęs už peties ir ranka užspausdamas burną, nusitempė ją nuo kelio į krūmus, pagriovė ant žemės, ir, panaudodamas jėgą bei atimdamas galimybę priešintis (padarant kraujosruvas kairiame skruoste, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje bei kairės blauzdos apatiniame trečdalyje), užsigulęs nuplėšė nuo jos kūno kelnes, kelnaites, pats apsinuogino ir prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo. Tokiu būdu jis išžagino E. K. .
Be to, V. N. nuteistas už tai, kad ten pat, tuoj po išžaginimo, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą - E. K. išžaginimą, tyčia rankinės dirželiu ir rankomis suspausdamas nukentėjusiajai E. K. kaklą ir taip mechaniškai sutrikdydamas kvėpavimą (ką patvirtina lygiagretūs odos nubrozdinimai ir kraujosruva kakle bei kaklo minkštuosiuose audiniuose, taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių krūtinplėvėmis, vidaus organų pilnakraujystė, skystas kraujas širdies ertmėse) pasmaugdamas tyčia ją nužudė.
Be to, V. N. nuteistas už tai, kad ten pat tuoj po E. K. nužudymo iš jos rankinuko pagrobė 8 litus ir mobilaus ryšio telefoną Nokia 6610 su SIM kortele 350 litų vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu dėl jam paskirtos bausmės. Teismas galėjo taikyti BK 51 str. 2 d. nuostatas, nes jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Teismas, pripažinęs jį pavojingu recidyvistu, skyrė pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nors galėjo taikyti BK 56 str. 2 d. nuostatas ir atsižvelgdamas į BK 62 str. 1 d. skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Tokią galimybę numato BK 129 str. 2 d. sankcija. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1999-12-23 nutarime Nr. 23 dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis pasakyta, kad teisės pažeidimus lemia valstybės siūlomų adaptavimosi priemonių grįžusiems iš įkalinimo vietų stoka, ir teismai ne visuomet išsamiai sprendžia klausimus dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo, daro nepakankamą aplinkybių, asmenybės ir nusikaltimo priežasčių analizę, arba minėtų aplinkybių analizė neįtikinamai pagrindžia paskirtos bausmės teisingumą. Šiuo konkrečiu atveju, esant tendencijai daryti vienos rūšies nusikaltimus (išžaginimus) prevencinės priemonės nebuvo taikomos iš viso. Įkalinimo vietoje jam nė karto nebuvo pakviestas psichologas, psichiatras ar pan., o grįžus iš įkalinimo vietos jo adaptavimosi sąlygomis irgi niekas nesidomėjo. Teismas jį nuteisė laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos nepritaikęs aprobuotų Lietuvos AT nuostatų ir neapsvarstęs galimybės skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 51 str. 2 d. negali būti trumpesnė kaip 25 metai. Nepakankamą dėmesį teismas skyrė ir jo asmenybės individualizavimui, kas turi reikšmę bausmės dydžiui nustatyti. Bausmės švelninimo aspektu teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir įvertinti tai, kad jis gimė po tėvo mirties. Motinos išgyvenimai dėl tėvo mirties galėjo turėti reikšmės jo psichiniam vystymuisi. Be to, jis vaikystėje buvo nuolat traumuojamas, patyrė patėvio patyčias ir fizinį smurtą. Faktas, kad jis niekada neturėjo įprastų lytinių santykių su moterimi, jo padarytų nusikaltimų vieta, aplinkybės taip pat rodo tam tikrus patologijos požymius, nors jis ir yra pripažintas pakaltinamu. Mano, kad teismui nepakankamai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes, buvo pažeista jo konstitucinė teisė į teisingą teismą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad po 25-erių metų jis būtų pagyvenęs vyriškis (jam būtų 54 metai), ko gero, ir silpnos sveikatos po ilgų kalėjimo metų, jam turėtų būti sušvelninta bausmė. Prašo laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti laisvės atėmimu 25 metams.
Teismo posėdyje nuteistojo V. N. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos ir tuo pačiu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas.
Nuteistojo kaltė išžaginus ir nužudžius E. K. bei pavogus jos daiktus pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. To apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis, tik mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė.
Skirdamas nuteistajam bausmes, teismas BK 54, 61 straipsnių ir kitų bausmės skyrimą reguliuojančių BK normų reikalavimų nepažeidė, todėl apelianto argumentus dėl paskirtos bausmės švelninimo kolegija atmeta.
Nuosprendyje išdėstyti labai išsamūs bei įtikinantys bausmės nuteistajam V. N. skyrimo motyvai. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Tą pripažino ir pats nuteistasis. Taip pat nustatė ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikaltimus, ir pagrįstai šios aplinkybės nelaikė tiek reikšminga, kad nebūtų galima skirti pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Visais atvejais bausmė yra individuali ir skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji pirmiausia atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Konkretus bausmės dydis yra BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių visumos įvertinimo išraiška. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. Būtent taip ir pasielgė teismas, skirdamas bausmę. Nors V. N. prisipažino padaręs nusikaltimus, tačiau du jo padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių (išžaginimas) ir labai sunkių (nužudymas) nusikaltimų kategorijai, nužudymu sukelti negrąžinami padariniai, tokiomis veikomis padaryta didelė žala visuomenei, nužudymas padarytas tiesiogine tyčia, nužudytas jaunas asmuo, niekaip nesąlygojęs tokių nuteistojo veiksmų. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę. Nors jis yra jauno amžiaus, bet teistas jau keturis kartus. Nusikalstamas veikas padarydavo tuoj po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, tos veikos buvo vis sunkesnės, iš jų ir smurtinės, du kartus jau teistas už išžaginimą. Paskutinius nusikaltimus padarė nepraėjus nė dviems savaitėms, kai buvo paleistas iš įkalinimo vietos. Tai rodo kaltininko padidintą pavojingumą visuomenei, nenorą atsisakyti nusikalstamos veikos ir kad nuteistojo nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Marijampolės pataisos namų administracijos V. N. charakterizuojamas tik neigiamai, turėjo 33 nuobaudas, o paskatintas nebuvo. Iš jo charakteristikos matosi, kad V. N. laisvės atėmimo vietoje adaptavosi greitai, komunikabilus, lengvabūdis, negalvojantis apie savo veiksmų pasekmes, ūmaus būdo, linkęs greitai supykti, sunkiai valdo savo emocijas, netolygiai vertina save ir kitus, linkęs išnaudoti fiziškai už save silpnesnius nuteistuosius, daugiausia bendrauja su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, linkęs vartoti narkotikus. Visa tai paneigia nuteistojo skundo argumentus, kad teismas skyrė nepakankamai dėmesio jo asmenybės individualizavimui ir skyrė neteisingą bausmę.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas galėjo taikyti BK 51 str. 2 d. nuostatas ir paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau toks jo argumentas nepagrįstas. BK numatytos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės yra tik amnestija BK 78 str.) ir malonė (BK 79 str.). Tik Seimas amnestijos aktu arba Respublikos Prezidentas dekretu dėl malonės suteikimo, švelnindami laisvės atėmimą iki gyvos galvos, gali šią bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.
Nuteistojo skundo argumentas dėl BK 56 str. 2 d. bei 62 str. yra deklaratyvus ir tenkinti jo nėra pagrindo. BK 56 str. reglamentuoja bausmės skyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ir nurodo, kad laisvės atėmimo bausmė skiriama griežtesnė už straipsnio sankcijos vidurkį. Švelnesnė bausmė recidyvistui ar pavojingam recidyvistui skiriama tik BK 62 str. numatytais pagrindais. Nuteistajam V. N. taikyti BK 62 str. nuostatų nėra jokio pagrindo, kadangi teismas nenustatė tam būtinų sąlygų. Nustatyta tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nuteistasis pats neatvyko ir nepranešė apie nusikaltimus. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad jis nuoširdžiai gailisi bei padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės - nuoširdaus gailėjimosi, nes nenustatė, jog nuteistasis krimstųsi dėl padarytų nusikaltimų, neigiamai vertintų savo poelgius ar stengtųsi sušvelninti savo padarytos veikos padarinius. V. N. , išžaginęs E. K. , dar ją ir nužudė bei pavogė jai priklausančius daiktus. Apie tai, kaip jis vertina padarytus nusikaltimus, galima spręsti ir iš psichiatrijos ekspertizės akto, kur nurodyta, kad nuteistasis lyg ir gailisi, tačiau kalba abejingai, lyg tai liestų ne jį, visai nesidomi bylos baigtimi, pastebėtas ir socialinių pareigų ignoravimas, abejingumas kitų jausmams, asmenybės egocentriškumas ir nenuspėjamumas.
Nuteistojo skundo argumentas, kad jam nei įkalinimo vietose, nei išėjus į laisvę nebuvo taikomos adaptavimosi priemonės, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Būdamas laisvės atėmimo vietose jis turėjo daug laiko vertinti savo elgesį socialiniu aspektu. Asmuo, visų pirma, pats turi stengtis adaptuotis socialinėje aplinkoje. Tokių nuteistojo pastangų nebuvo. Jis, išėjęs iš laisvės atėmimo vietų, pats niekur nesikreipė pagalbos, o nusikaltimus padarė nepraėjus nė dviem savaitėms. Be to, teisme jis prisipažino, kad prieš E. K. užpuolimą padarė dar vieną išžaginimą ir plėšimą Kaune.
Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir įvertinti tai, kad jis gimė po tėvo mirties, kad vaikystėje kentė patėvio patyčias, niekada neturėjo įprastinių lytinių santykių su moterimi, ne kartą teistas už išžaginimus, ir šių nusikaltimų padarymo vieta ir kitos aplinkės rodo tam tikrus patologijos požymius. Šios aplinkybės galėjo lemti jo asmenybės formavimąsi, tačiau jomis negalima pateisinti sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymo. Psichiatrijos ekspertizė nustatė V. N. ryškią asmenybės patologiją – asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, tačiau jis nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei dabar neserga jokia psichikos liga, nėra ir laikino psichinės veiklos sutrikimo, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
V. N. pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu, nes būdamas recidyvistas, jis padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Todėl teismas pagrįstai už padarytus nusikaltimus pagal BK 149 str. 1 d., 178 str. 1 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, viršijančias įstatymų numatytų bausmių sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. teisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė -laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kurią nulėmė bausmė paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 11 p.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta teisinga bausmė ir ją švelninti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.