Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko „Snoras“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys S. P., G. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto daikto savininkų. Nurodė, kad skolininkas nevykdė įsipareigojimų pagal 2008-01-15 paskolos sutartį Nr. 031-47480, 2009-06-24 suėjus sutarties grąžinimo terminui, bankas 2009-06-23 nutraukė paskolos sutartį. Prašė teismo areštuoti skolininkui ir įkeisto turto savininkams priklausantį ir bankui įkeistą turtą, įspėti skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-11-13 kreditorius pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš G. P. ir S. P. priklausančio bei bankui įkeisto turto (b. l. 35?36). Teismo 2009-11-16 nutartimi arešuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 83?84). Skolininkui ir įkeisto daikto savininkams įspėjimas, teismo 2009-11-16 nutartis bei kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo įteikti 2009-11-23 (b. l. 91).

Apeliantė teigia, kad teismas priverstinį skolos išieškojimą pradėjo nepagrįstai, nes kreditorius negalėjo vienašališkai nutraukti paskolos sutartį, taip pat pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Hipoteka - tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Viena iš hipotekos kreditoriaus įstatyme numatytų privilegijų yra pagreitintas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, kai kreditorius nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, pradeda priverstinį išieškojimą iš kreditoriui įkeisto turto. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkei ir įkeičiamo daikto savininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Bylos duomenimis skolininkas tinkamai neįvykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nemokėjo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, o suėjus sutartinės hipotekos lakšto 7 punkte numatytam terminui skolos hiptekos kreditoriui negrąžino, todėl hipotekos kreditoriui atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkai įsipareigojimus bankui būtų įvykdęs, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo, areštavęs įkeistą daiktą bei įspėjęs skolininką ir įkeisto daikto savininkus, įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.

Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkas manydamas, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka ginčijant kreditavimo sutarties nutraukimą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nutarties paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.