- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 1-172-795/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60162-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2005-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei tęsti mokslą pagrindinėje mokykloje. 2006-08-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areštą; bausmę atlikęs;
2) 2006-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., mokytis arba dirbti. 2007-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
3) 2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2006-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;
4) 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo;
5) 2010-05-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo. 2010-12-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;
6) 2011-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. 2011-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, pakeista 2011-11-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2010-12-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;
7) 2012-03-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeista į 45 dienų laisvės atėmimą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su 2011-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 4 mėnesius 27 dienas laisvės atėmimo; 2014-08-14 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. A. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:
2015 m. spalio 30 d., apie 14 val., bute, (duomenys neskelbtini), sudavė delnu vieną kartą savo sugyventinei A. K. į dešinį skruostą, po ko pastarajai nukritus ant grindų sudavė kumščiu ne mažiau penkių kartų į galvą, ne mažiau dviejų kartų į rankas, tuo sukeldamas fizinį skausmą šeimos nariui.
Kaltinamasis L. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir dviem mažamečiais vaikais: K. K. ir M. V.. M. V. yra jų abiejų su A. vaikas. Šis butas priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Gyvena su A. jau 4 mėnesius, veda bendrą ūkį. Jo ir jos santykiai geri, tačiau kai A. palieka jį su vaikais ir nepareina po parą namo, jai grįžus namo, vyksta konfliktai. 2015-10-29 dienos metu jie su A. susipyko ir jis išėjo iš namų. Vėliau jam paskambino A., ji pasakė, kad išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) pas savo draugą į svečius, ji pasakė, kad liks ten nakvoti. Jis labai supyko, grįžo namo, nes namuose buvo palikti du mažamečiai vaikai. 2015-10-30 jis buvo namuose su vaikais, buvo blaivus. Kadangi vis buvo piktas ant A., kad ji nenakvojo namuose, jis paskambino į socialinę tarnybą ir pranešė, kad A. negrįžo nakvoti namo, ir, kad ji neprižiūri vaikų. Apie 12.30 val. atėjo dvi socialinės tarnybos darbuotojos. Jis joms pasakė, kad A. jau parą negrįžta namo. Jiems kalbant su darbuotojais, namo grįžo A. Jis iš karto pradėjo aiškintis su ja santykius, klausinėti kur ji buvo, kodėl negrįžo miegoti namo. Jis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis ant jos labai supyko, priėjo prie jos, ir sudavė jai delnu vieną kartą į skruostą. Nuo smūgio A. nukrito ant grindų. Tada priėjo prie jos ir kumščiu sudavė ne mažiau penkių kartų į galvą bei ne mažiau dviejų kartų į rankas. Jį bandė raminti socialinės darbuotojos, viena iš darbuotojų atitraukė jį nuo A., kad jis jos daugiau nebemuštų ir išstūmė pro buto duris. Tada jis nuėjo pas savo močiutę, A. liko bute. Taip pasielgė todėl, kad buvo piktas ant A.. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižada daugiau nebedaryti jokių nusikalstamų veikų. Šiuo metu gyvens pas savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47).
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu L. A. ir dviem mažamečiais vaikais M. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Su L. gyvena apie 4 mėnesius, veda bendrą ūkį, turi vieną bendrą vaiką. Jos ir L. santykiai geri, tačiau kartais vyksta tarp jų nesutarimai dėl buitinių dalykų. 2015-10-29, apie 16 val., jie su L. susipyko ir jis išėjo iš namų, o ji išvažiavo į svečius į (duomenys neskelbtini) pas savo draugą. Prieš tai ji paskambino L. ir perspėjo jį, kad ji važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir namo grįš tik kitą dieną. Vaikus nakčiai paliko savo kaimynei, kad ji prižiūrėtų vaikus, kol jos nebus. Kadangi ji svečiuose išgėrė daug alkoholio, be to, buvo jau naktis, nusprendė pasilikti pas draugą. Jai būnant (duomenys neskelbtini), L. paskambino jai ir pasakė, kad jis grįžo namo ir bus su vaikais. 2015-10-30, apie 13 val., ji grįžo namo, namuose buvo dvi socialinės darbuotojos, vaikai ir L.. Suprato, kad L. supyko, kad ji negrįžo namo, todėl paskambino socialinėms darbuotojams ir pasakė, kad ji paliko vaikus su juo, ir kad nesirūpina vaikais. Jai kalbant su socialine darbuotoja, L. pradėjo ant jos šaukti, kad ji nenakvojo namuose ir paliko su juo du vaikus. Kadangi jai nepatiko jo priekaištai, ji pradėjo L. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, varyti lauk iš buto. Tada paėmė telefoną ir paskambino savo vyrui A. K., kad jis paimtų vaikus. L. supyko, kad ji paskambino vyrui, priėjo prie jos ir delnu vieną kartą trenkė jai į dešinį skruostą. Nuo smūgio ji nukrito ant grindų. Tada L. priėjo prie jos ir sudavė kumščiu nemažiau penkių kartų į galvą, nemažiau dviejų kartų į rankas. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu L. bandė raminti socialinės darbuotojos. Vienai darbuotojai pavyko atitraukti L. nuo jos ir išvesti jį iš buto. Tada jis atsikėlė bei iškvietė policiją. Dėl suduotų smūgių į galvą, į rankas jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kol vyko policijos pareigūnai, L. išėjo pas savo močiutę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai, L. jau nebuvo. Pareigūnams papasakojo, kad L. ją sumušė. Medikai ją apžiūrėjo ir liepė vykti su jais į Klaipėdos Universitetinę ligoninę. Tai, kad L. prieš ją smurtauja, buvo pirmas kartas. Šiuo metu ji su L. negyvena, jis išėjo gyventi pas savo močiutę. Patikslino, kad ji su savo vyru A. K. negyvena, jis gyvena kitame bute. Negali su A. išsiskirti, nes neturi pinigų (b. l. 10-12).
Liudytoja R. G. apklausos metu parodė, kad 2015-10-29 į Šeimos ir vaiko gerovės centrą paskambino L. A. ir pasakė, kad jo sugyventinė A. K. neprižiūri savo vaikų ir jau visą parą nepareina namo. Žino, kad vienas iš A. K. vaikų yra L. A.. Nors A. K. dar nėra išsiskyrusi, ji gyvena su L. A.. Jų šeima yra įrašyta į rizikos šeimų apskaitą. A. K. kartu su L. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). A. K. turi tris vaikus, iš kurių vienas vaikas yra L. A.. Tada jie su kolege A. P. nuvyko į minėtą adresą. Juos pasitiko L. A.. Jis jiems pasakė, kad jo sugyventinė A. K. jau parą negrįžta namo, vaikus paliko be priežiūros. Jiems bekalbant namo grįžo A. K., ji buvo blaivi. Jie pradėjo aiškintis kur ji buvo visą parą ir kodėl negrįžo namo ir paliko vaikus be priežiūros. Tuomet į jų pokalbį įsiterpė L. A. ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Kadangi A. K. nusibodo jo įžeidinėjimai, ji jam pasakė, kad atsisakys jo vaiko motinystės. Tada L. A. ant jos supyko, priėjo prie A. K. ir kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą. Nuo smūgio ji nukrito ant grindų, tada L. A. pradėjo ją mušti kumščiais: sudavė kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į veidą, ne mažiau dviejų kartų į kaktą, mušė per rankas. Tada A. pavyko atitraukti L. A. nuo A. K. ir išstumti jį pro duris. Tuomet iškart paskambino į policiją. Kol laukė policijos pareigūnų, L. A. išėjo, kur nežino. Atvykus policijos pareigūnams, papasakojo kas atsitiko (16-17).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis L. A. smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. K., sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo L. A. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (LR 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija). Kaltinamasis L. A., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją A. K., delnu suduodamas vieną kartą jai į dešinį skruostą, po ko pastarajai nukritus ant grindų kumščiu suduodamas ne mažiau penkių kartų į galvą, ne mažiau dviejų kartų į rankas, suprato, kad sukėlė sugyventinei A. K. fizinį skausmą, norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
L. A. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau jis buvo teistas.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, L. A. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, L. A. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė.
Kaltinamasis L. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
L. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama.
L. A. 2015 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, tačiau naujo nuosprendžio priėmimo metu šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Bausmių bendrinimo klausimai spręstini nuosprendžiams įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą keturiasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą trisdešimčiai parų.
L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, L. A. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.