Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. L. dėl pirmos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t.y. dėl fizinio skausmo mažamečiui sukėlimo, kaltas neprisipažino, dėl antros jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t.y. dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad jis pažinojo A. M., kuris gyveno Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose. Jo (V. L. ) sūnus K. L. taip pat nuo 2006 m. buvo Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose, kiti jo trys vaikai taip pat yra šiuose globos namuose, A. M. su jo sūnumi K. L. buvo vienoje grupėje. Prieš šiuos įvykius A. M. buvo smarkiai be jokios priežasties sumušęs jo sūnų K. L. Kai jis (V. L.) atvažiuodavo į globos namus, A. M. nuo jo bėgdavo. Jis (V. L.) kreipėsi į į Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų direktorę dėl šio įvykio, taip pat kreipėsi į Editą Žiobienę, vėliau gavo atsakymą iš Editos Žiobienės, kad Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų direktorė atleista iš darbo. Parodė, kad jis (V. L.) dažnai lankydavo vaikus, atnešdavo krepšius lauktuvių ir išdalindavo jas visiems grupėms vaikams. Vieną dieną jam paskambino sūnus K. ir pasakė, kad buvo stipriai sumuštas, taip pat apie tai jam (V. L.) pranešė ir kiti vaikai, tai yra užfiksuota ir pareiškimuose. Nuvykęs į globos namus jis pamatė, kad visa jo sūnaus nugara yra mėlynais dryžiais, ant stuburo buvo kumščio dydžio mėlynė, paklausus, kas jį taip sumušė, jis pasakė, kad tai padarė A. M. , sumušė jį rakete. Tai pamatęs jis su sūnumi nuėjo pas globos namų direktorę, kur tuo metu kaip tik buvo seselė. Jis paklausė seselės, ar ji matė jo sūnaus nugarą, ji atsakė, kad matė, ir abi su direktore tylėjo. Tuomet jie su sūnumi išėjo į lauką. Jis paskambino policijai, kuri per keturias su puse valandos nesugebėjo atvažiuoti, vėliau jis gavo generalinio komisaro atsakymą, kad policijos pareigūnai yra nubausti. Jis (V. L.) iškvietė greitąją pagalbą, atvykusi medikė kartu su auklėtoja išvežė jo sūnų į gydymo įstaigą, kur jo sūnus buvo apžiūrėtas ir parvežtas atgal į globos namus. Jam (V. L.) buvo pasakyta, kad viskas yra tvarkoje. Policija taip ir neatvažiavo. Šie įvykiai įvyko 2011-07-05, o 2011-07-07 jis (V. L.) vėl atvyko į globos namus aplankyti savo vaikų. Po šio įvykio jis lankė vaikus kiekvieną dieną, kadangi A. M. grasino ir jo dukrai, atiminėjo iš jos jo (V. L.) atneštas vaišes. 2011-07-07 atvykęs į globos namus jis paėmė sūnų K. L., dukrą V. L., S. Č., ir visi nuėjo pas globos namų direktorę D. M., tačiau jos nerado, tuomet jis kreipėsi į A. C, pasakė jai, kad vakar A. M. sumušė jo sūnų K. L., o šiandien grasina jo dukrai V. L., vaikai paliudijo jo žodžius. A. C. atsakė, kad jos nieko negali padaryti, kad įformins viską ir išveš A. M. į Švėkšnos specialiąją mokyklą. Tai buvo apie 16.00 val. Jam išėjus į lauką, jie kalbėjosi su vaikais pavėsinėje, daug vaikų aplink jį buvo. Jis atsinešdavo kompiuterį. Pernai jis padovanojo globos namams kompiuterį su CD monitoriumi, kurį jam buvo liepta atsiimti. Sūnus K. pasakė jam, kad dieną prieš tai, t.y. 2011-07-06, A. M. buvo atėmęs iš jo mobilaus ryšio telefoną, kurį jis (V. L.) buvo nupirkęs sūnui, ir „išskambino“ visą sąskaitą. Sūnui K. dabar yra 8 metai, A.M. - 14 metų. Išgirdęs, kad A. buvo atėmęs iš sūnaus mobilaus ryšio telefoną, jis paėmė K., ir jie nuėjo pas grupės auklėtoją R. T. Norint nueiti pas auklėtoją R. T. reikėjo eiti per kiemelį, matomai, A. M. pamatęs, kad jis (V. L.)) eina link grupės, pagalvojo, kad jis eina pas jį, išsigando ir iššokęs pro langą pabėgo. Jis (V. L.) pakalbėjo su auklėtoja ir išėjo į lauką, pavėsinėje jo laukė vaikai ir netrukus vyresni vaikai į pavėsinę atvedė jam A. M. Jis (V. L.)) neprašė, kad vyresni vaikai jam pagautų A,, jie patys jį pagavo ir atvedė jam į pavėsinę. Patys vaikai patvirtino, kad jis neprašė jų pagauti A. Jis neprisimena, kurie vaikai atvedė pagavę A., tačiau su šiais vaikais jis nuolat bendrauja, pažįsta juos. Vieno iš A. atvedusio vaiko vardas prasideda raide V, jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. S. irgi iš tų vaikų, kuris davė parodymus. Vaikai atvedė A., kai jis (V. L.)) ėjo į pavėsinę, likus 4-5 metrams iki pavėsinės vaikai paleido A., kuris atėjo prie jo. Jis pasakė A. : “Ką tu išdarinėji?”, paėmė jį už dešinės rankos ir atsivedė į pavėsinę. Patikslino, kad už kairės rankos riešo paėmė A. ir atsivedė jį į pavėsinę, kur buvo daug vaikų. Stipriai laikydamas A. už rankos pasakė jam: “Ką išdarinėji ?”. Po šių žodžių jis (A. M.) pradėjo verkti, galbūt pajutęs baimę, dar jis (V. L.) jam pasakė, kad ar jis žinantis, kas jam būtų, jei jis sumuštų vaiką ar invalidą, o po to jį patį sumuštų. Žodžiu, jis pradėjo žeminti A., o tada pasakė sūnui K., kad jis – V. L.- palaikys A., o šis (K.) tegul suduoda jam ranka. Sakė, kad sūnus taip suduotų A., kaip šis jam sudavė, sūnus ir sudavė kumščiu A. kažkur į šoną prie krūtinės, lyg į dešinę pusę, gal - iš priekio, pilvo - krūtinės srityje, 5 ar 6 kartus. Tuomet jis pamatė ateinančią auklėtoją R. T., tuo metu jis (V. L.) dar laikė A. už rankos, o jis sėdėjo apsiverkęs. Jis visą laiką laikė A. už rankos. Viskas vyko apie pusę minutės. Auklėtoja R. T. pasakė, kad jis (V. L.) paleistų A., jis paleido, ji paėmė A. už rankos ir išsivedė jį. Vėliau A. atėmė iš kažkurios panelės mobilaus ryšio telefoną ir iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams A. parašė pareiškimą, kad jis (V. L.) jį mušė, auklėtoja taip pat parašė. Parodė, kad jis – V. L.- nesudavė A. nė vieno smūgio, nebuvo užlaužęs jam rankų, nė karto nesudavė jam į šonkaulius. Jo nuomone, kitaip tokio amžiaus vaikų neišmokysi, todėl jis taip ir pasielgė, t.y. laikė A. ir sakė, kad sūnus K. jam suduotų. Jo nuomone, A. M. iš pykčio davė tokius parodymus, kad jis (V. L.) sudavė jam du kartus. Jis pyko ant jo ( V. L.), nes jis savo vaikams į globos namus nešdavo pilnus maišus lauktuvių, nupirko jiems mobilaus ryšio telefonus. A. M. pyko ant visų, jis visiems pavyduliavo, nes jo niekas neateidavo aplankyti, neatnešdavo lauktuvių. Jo vaikai visada jį pavaišindavo lauktuvėmis. Vaikų globos namai, kuriuose yra jo vaikai – šeimyninio tipo globos namai, kur atneštas vaišes padalina visiems ten esantiems vaikams, bet daugiausiai duoda mažiausiems. Jia jau 6 metus lanko savo vaikus vaikų globos namuose, 3 kartus per savaitę juos lankydavo ir jokių pretenzijų nebuvo. Jis (V. L.) bendrauja su visais vaikų globos namuose esančiais vaikais, turėjo nusipirkęs šautuvą, nusivesdavo vyresnius vaikus prie upės pašaudyti, bet tai jis daro legaliai. Parodė, kad A. M. dabar yra išvežtas į Švėkšnos specialiąją mokyklą, kur jį išvežė pernai. A. pastoviai pabėga iš ten ir kreipiasi į jį (V. L.) pagalbos, nes ten yra mušamas. Parodė, kad jis gailisi, kad savo sūnų K. L.įtraukė į nusikalstamą veiką, negerai padarė, pripažįsta, kad negalima naudoti smurto vaikų atžvilgiu.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytoja R. T. parodė, kad ji dirba Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose socialine darbuotoja ketvirtus metus. Pažįsta kaltinamąjį V. L., tai yra vienų iš jų ugdytinių, t.y. K. L., V. L. ir V. L., tėvas. V. L.ir V. L.yra vienoje grupėje, su kuria dirba ji, o V. L. šiuo metu yra kitoje grupėje. K. L. yra vyriausias iš kaltinamojo vaikų, esančių jų globos namuose, o V. L. - jauniausia. A. M. taip pat yra jos grupės globotinis. Parodė, kad šio įvykio dieną, t.y. 2011-07-07, apie 17.30 val. jie su vaikais ruošėsi vakarienei. Prieš tai su mažiausiais vaikais jie buvo lauke, grįžę į grupę ruošėsi vakarienei, o vyresni vaikai tuo metu lūkuriavo lauke. Jie su mažiausiais vaikais dengė stalus, išnešiojo vakarienę. Dar prieš vakarienę V. L. atėjo aplankyti savo vaikų, jis bendravo su savo ir kitais vaikais, tarp kurių buvo ir A. M. Su mažiausiais vaikais eidami iš lauko jie paliko lauke vyresnius vaikus, su kuriais bendravo V. L.. V. L. su savo vaikais ir kitais vyresniais jų auklėtiniais bendravo pavėsinėje. Iki vakarienės likus maždaug valandai V. L. atėjo aplankyti savo vaikų, tai galėjo būti apie 16.30 val. Mažiausiams, t.y. nuo 1 iki 5 metų amžiaus, vaikams, pavakarieniavus, ji (R. T.) tvarkė stalus ir žvilgterėjo pro langą, kadangi vyresni vaikai turėjo ateiti vakarieniauti. Žvilgterėjusi pro langą pavėsinėje pamatė vaikų susibūrimą. Pavėsinė nuo pastato, kiuriame ji buvo, yra apie 7 ar 10 metrų atstumu. Pamačiusi pavėsinėje vaikų susibūrimą ji (R. T.) išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta, ir tuo pačiu pakviesti lauke likusių vaikų vakarienės. Atėjusi į pavėsinę pamatė, kad V. L. už rankos laiko A. M. Ji iš karto sunerimo, kadangi A. M. buvo apsiverkęs, ji suprato, kad vyksta kažkas negero. Jai atrodo, kad kaltinamasis laikė A. M. už alkūnės, kurią buvo prispaudęs, kaltinamasis tvirtai laikė A., šis verkė, buvo išraudęs. Ji matė tik tai, kaip kaltinamasis jėga laikė A. už rankos, kad kaltinamasis jį muštų - nematė. Kai ji atėjo į pavėsine, kaltinamasis ir A. sėdėjo ant suoliuko vienas šalia kito, ir kaltinamasis tuo metu laikė A. už rankos, ji stovėjo priešais juos. Kai ji atėjo į pavėsinę, kur kaltinamasis laikė A. už rankos, pavėsinėje dar buvo vaikų, gal 5 vaikai, bet būtent kurie, dabar ji jau negali pasakyti. Suaugusiųjų šalia nebuvo, tik kaltinamasis. Galbūt šio įvykio metu buvęs globos namų auklėtinis P. ir buvo globos namų teritorijoje, tačiau ji jo nematė. Kaltinamojo vaikai tuo metu buvo šalia. Pavėsinėje dar buvo S. Č., V. Č. Ji paklausė kaltinamojo ir A., kas vyksta, A. tylėjo, todėl ji dar kartą paklausė, kas vyksta, ir paprašė kaltinamojo, kad paleistų A. Ji klausė kaltinamojo, kodėl jis laiko A. už rankos, tačiau neprisimena, ką jis atsakė. Pavėsinėje buvę vaikai apie šį įvykį nieko nesakė. Ji neprisimena kada, bet kaltinamasis pasakė, kad A. M. skriaudžia jo vaikus. Kai ji pareikalavo kaltinamojo, kad jis paleistų A., šis dar ilgokai – apie 5 min. - laikė jį, iš karto nepaleido. Kai pagaliau kaltinamasis paleido A., šis bėgte nubėgo į grupę, o ji su kitais vaikais - jam iš paskos. Tuo metu A. iš kažko pasiskolino mobilaus ryšio telefoną, užsidarė dušo patalpose ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po 15-20 minučių. Dar ji prisiminė, kad kaltinamojo paleistas A. bėgdamas į grupę pasakė, kad dabar jau paskambins policijai. Kiek jai yra žinoma, A. neturėjo mobilaus ryšio telefono, todėl ji daro išvadą, kad jis iš kažko pasiskolino telefoną ir paskambino policijai. Kai A. buvo užsidaręs dušo patalpose, ji bandė jo prašyti, kad atrakintų duris, nes norėjo išsiaiškinti, kas nutiko, tačiau jis nieko neaiškino, o iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Jis neatrakino durų, jie bendravo su juo esant uždarytoms durims. Ji neprisimena, kada būtent, tačiau A. jai pasakė, kad jį mušė kaltinamasis. Sakė, kad kaltinamasis jam kumščiu ar ranka trenkė į šonkaulius, bet į kurios pusės šonkaulius, dabar ji jau neprisimena, tačiau minėjo tai ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Kai A. iškvietė policijos pareigūnus, ji (R. T.) iškvietė slaugytoją, kad ši apžiūrėtų A., ar šis nėra sužalotas. Slaugytojai atėjus apžiūrėti A., jos pakėlė jo marškinėlius ir pamatė ties šonkauliu paraudimą, kurį, jai atrodo, slaugytoja užfiksavo. A. jai (R. T.) nesakė, kad jį kažkas dar, be kaltinamojo, būtų mušęs. Ji spėja, kad kaltinamasis taip pasielgė todėl, kad A. skriaudė jo vaikus. Visų šio įvykio aplinkybių ji jau neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą.

Liudytoja J.S. parodė, kad ji dirbo Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose direktore nuo šių globos namų atidarymo, t.y. nuo 1980 metų iki 2011-07-15, pažįsta kaltinamąjį V. L., jis yra K. L., V. L. ir V. L., gyvenančių Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose, tėvas. Šių globos namų pavaduotoja buvo D. M. Parodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai buvo normalūs iki tada, kol vienais metais grįžusi į darbą po atostogų ji rado svetimą kompiuterį, kuris buvo ne jų globos namų. Tai buvo prieš porą metų, tikriausiai 2010 metais. Jų globos namų visas turtas buvo įvertintas, užpajamuotas. Tas naujai atsiradęs kompiuteris stovėjo svetainėje, prieš tai ten stovėjo du mūsų globos namų kompiuteriai, o jai grįžus iš atostogų ji rado vieną jų kompiuterį ir vieną - svetimą. R.T. pasakė jai, kad kaltinamasis atnešė naują kompiuterį, dar pasakė, kad jis blogai veikia ir įjungtas burzgia. Ji (J. S.) liepė grąžinti kompiuterį kaltinamajam. Dar paklausė auklėtojų, kodėl jos paėmė kaltinamojo atneštą kompiuterį, o šios atsakė, kad jų niekas neklausė, kad kaltinamasis atnešė ir viskas, kad kartu su juo tą kartą buvo dar vienas vyras. Vėliau ji kalbėjosi su kaltinamuoju, išaiškino jam, kaip turi būti globos namams dovanojamas turtas, tačiau nuo šio įvykio jų santykiai su kaltinamuoju pašlijo, jis pradėjo rašyti skundus. Parodė, kad jai dirbant globos namuose, kaltinamasis dažnai ateidavo aplankyti savo vaikų, apsilankymų metu jis būdavo ilgai, kartais išeidama po darbo namo ji dar palikdavo jį su vaikais. Pagal globos namų tvarką vaikus galima buvo lankyti 2 valandas per dieną, tačiau taip griežtai lankymo valandų jie nenustatydavo ir neapribodavo lankymo laiko. Kaltinamasis leisdavo sau ateiti aplankyti vaikų kada nori ir išeiti taip pat kada nori. Jis ateidavo aplankyti vaikų 15.00-16.00 val., o išeidavo, kai visi vaikai jau ruošdavosi miegoti, 21.00 val. jis dar būdavo su vaikais lauke. Ji neklausydavo, apie ką V. L. kalbėdavosi su vaikais, bet jis kiršindavo visus globos namų vaikus, atsinešdavo kompiuterį, rodydavo jiems Kedžio nuotraukas, “vedė savo politiką”. Parodė, kad vieną dieną ji dalyvavo knygos pristatyme, todėl į darbą atvyko po pietų. Tai buvo 2011-07-07. Socialinė pedagogė A. C. ją informavo, kad A. M. sumušė K. L. Ji pasakė, kad dėl šio įvykio susikambino su policijos poskyrio Žirmūnuose inspektore ir kad rytojaus dieną dėl šio įvykio A. bus nuvežtas ten aplinkybių išsiaiškinimui. A. C. apie šį įvykį informavo medikę, kuri apžiūrėjo K. L. , bet nieko ypatingo ji nepamatė, kad dėl sužalojimų reiktų kreiptis į kitus medikus, patrynė sumušimus geliu “Fastum Gel” ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Parodė, jog A. pasakojo, kad sumušė K. dėl to, kad šis jį apšmeižė, kadangi K. melagingai sakė, jog A. jam davė žiebtuvėlį ir liepė juo deginti žaislus. A. pats sakė, kad keršydamas už melą su rakete daužė K. per nugarą. Su kaltinamuoju neteko aiškintis dėl jo sūnaus K. sumušimo. Ji klausė K., kas atsitiko tarp jo ir A., apžiūrėjo jo (K.) nugarytę. A. sakė, kad nedraskė K., kad tik rakete padaužė jam per nugarą. Ji paklausė K., ar tikrai ant jo nugarytės esančias mėlynes padarė A., kadangi ji žinojo, jog K. dažnai greitai važinėdavo dviračiu, karstydavosi medžiais, iš kurių galėjo iškristi ir pasidaryti sužalojimus, tačiau apie tai paklaustas K. jai atsakė, kad jis nesusižalojo krisdamas nuo dviračio ir neapsidraskė medžio šakomis. Parodė, kad jos darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tačiau po darbo ji išeidavo namo, apsižiūrėdavo namus ir vėl grįždavo į darbą. Parodė, kad šio įvykio dieną 17.00 val. ji išėjo iš darbo namo, tačiau vėliau grįžo į darbą. Grįžusi į darbą ji apėjo visą teritoriją, matė kaltinamąjį, kuris su vaikais buvo antros šeimynos pavėsinėje. A. sėdėjo virtuvėlėje kartu su socialinės darbuotojos padėjėja O. V. , kuri sakė A. papasakoti tai, ką neseniai papasakojo jai. A. papasakojo jai (J. S.), kad kaltinamasis jam grasina. Patikslino, kad tai buvo ne tą dieną, kurią kaltinamasis primušė A.M.. Paaiškino kad jai dabar jau sunku prisiminti, ji supainiojo datas. Vieną dieną A. jai skundėsi, kad kaltinamasis jį grasina primušti, tuomet ji jam pasakė, kad jis niekur neitų iš globos namų ir nuolat būtų šalia suaugusio žmogaus. Tą pačią dieną jai paskambino ir pasakė, kad policijos pareigūnai išvežė kaltinamąjį, nes šis sumušė A. Kitą dieną ji pasikvietė A. ir išsiaiškino, kad tuomet, kai kaltinamasis ėjo palei sieną, A. pagalvojo, kad šis eina pas jį, todėl iššoko per langą ir pabėgo, tačiau kaltinamasis prikalbino vaikus sugauti A., kurie jį sugavo ir atvedė kaltinamajam. A. pasakojo jai (J. S.), kad kaltinamasis jį mušė, daužė kumščiu į šoną, bet neminėjo kiek kartų. Vėliau vaikai lauke dirbo, ravėjo, o A. - ne, jam išėjus į lauką ji pasakė, kad ir šis galėtų padirbėti, tačiau A. pasakė, kad jam skauda šonus, kai nusikosti, tuomet ji pasakė medikei nuvežti A. į traumatologinį skyrių, jis buvo ten nuvežtas ir apžiūrėtas. Po šios dienos kaltinamasis pradėjo papirkinėti vaikus. A. minėjo, kad kaltinamasis mokė savo sūnų, kaip muštis. Ji neprisimena, ar A. jai sakė, kad jį būtų mušęs K. Ji kalbėjo su V. Č.dėl šio įvykio, jis pasakė jai, kad blogai pasielgė pavijęs savo draugą A. ir jį atvedęs kaltinamajam. Su S. Č. buvo neįmanoma kalbėtis, jis kaltinamąjį laikė Dievu, kuris jį išgelbės ir viską jam padarys. Parodė, kad kaltinamasis po to, kai ji nurodė auklėtojoms grąžinti jam jo atneštą kompiuterį, pradėjo rašyti skundus seimo nariams, rodė juos (skundus) globos namų vaikams, tarėsi su jais, kam dar reikia rašyti skundus, galbūt Editai Žiobienei ir panašiai. Kaltinamasis bendravo su globos namų vaikais nuo 12 metų amžiaus ir vyresniais. Kaltinamasis ateidavo į globos namus vakarais, vaikščiodavo ir šnekėdavosi su vaikais. Jis atnešdavo savo vaikams vaišių, kartais pasakydavo, kad jie (darbuotojai) pavaišintų ir kitus vaikus, bet paskui skųsdavo. Ji ne kartą prašė medikių, kad pasikalbėtų su kaltinamuoju, kad jis neneštų vaikams netinkamų maisto produktų, t.y. dirbtinių gėrimų, krakmolinių saldainių. Buvo atvejų, kad kaltinamasis vaišindavo globos namų vaikus cigaretėmis. Parodė, kad S. Č. pasakė jai (J. S.), kad, jei kaltinamasis duos jam 200 Lt, tai jis liudys, kad kaltinamasis nemušė A. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą.

Liudytoja A. C. parodė, kad ji dirba Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose socialine pedagoge 23 metus, t.y. nuo 1989 metų. Pažįsta kaltinamąjį V. L., kadangi jo vaikai K. L., V. L. ir V. L. yra šių globos namų ugdytiniai. Jai šiek tiek teko bendrauti su kaltinamuoju, dažnai jį matydavo, tačiau jis retai atsakydavo į pasisveikinimą, kaltinamasis yra kelis kartus atėjęs pasikalbėti pas ją į kabinetą. Parodė, kad ji ne kartą buvo kviesta pas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjus, kaip A. M., kuris yra jų globos namų ugdytinis, globėja, kur buvo supažindinta su šia byla. Pati ji šio įvykio nematė, nes tą dieną jai buvo išeiginė. Jai atėjus į darbą, vaikai iš karto pradėjo sakyti, kad A. M. primušė K. L.. A. pasakojo, kad K.norėjo uždegti žaislus, todėl A. supyko ir jį primušė. Išgirdusi tai ji nuėjo pas K., apžiūrėjo jo nugarytę. Prieš tai jis buvo įlipęs į medį, iš kur iškrito, apie tai jai pasakojo kiti vaikai. K. yra labai judrus vaikas, taigi, visko pasitaiko. Ji apžiūrėjo K. nugarytę, pamatė keletą įbrėžimų, paklausė, ar jam skauda, o šis atsakė, kad neskauda. K. jai sakė, kad susipyko su A., po ko A. paėmė raketę ir sudavė K. teniso rakete. Ji nuėjo pas medikę, paklausė, ar ši matė K. nugarą, ji pasakė, kad apžiūrėjo, kad viskas gerai, patepė įbrėžimus vaistais ir daugiau į medikus kreiptis nereikia. Joms besikalbant atėjo K. tėtis, kuris atsivedė K. ir pradėjo joms rodyti jo nugarytę, klausė, ar jos matė, kad jo sūnaus nugara yra sužalota. Ji pasakė, kad matė, kad medikė apžiūrėjo ir pasakė, kad viskas gerai, tuomet šis kažką sakė, kad jos yra abejingos ir panašiai. Ji paskambino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnams, papasakojo apie šį įvykį ir su jais susitarė, kad rytojaus dieną atvyks su A. pas juos apklausai. Parodė, kad, kai ji 2011-07-08 atėjo į darbą, vaikai jai pasakė, kad A. primušė kaltinamasis. Tą dieną vaikai tvarkė gėlynus, dirbo lauke, o A. - ne, tuomet direktorė paklausė jo, kodėl jis nepadeda vaikams, o šis atsakė, kad jam skauda krūtinę, kad negali įkvėpti. Po šio atsakymo jos paklausė A., kas jam nutiko, ir tada jis papasakojo, kad jį primušė K. tėtis, kad jis kumščiu jam davė į krūtinę, ir parodė į šoną. Sakė, kad keletą kartų jį mušė į šonus kumščiu. Vežant A. į polikliniką ji paklausė jo, kaip jis buvo mušamas. Su direktore jos nusprendė, kad A. būtina vežti į polikliniką, kad jį apžiūrėtų medikai, ir ji nuvežė. Išoriškai jokių sumušimų nesimatė, tačiau padarius rentgeno nuotraukas, paaiškėjo, kad yra vidinės kraujosrūvos. Daugiau A. jai nieko nepasakojo, tik kai važiavo į polikliniką, jis pasakė jai, kad negali įkvėpti oro, nes jam skauda, ir tai, kad K. tėtis keletą kartų sudavė jam kumščiu. Dar pasakojo, kad jį pagavo broliai V. ir S. Č., kurie ir atvedė jį K. tėčiui. A. sakė, kad kaltinamasis jį sumušė už tai, kad jis sumušė jo sūnų K.. A. jai sakė blogai pasielgęs sudavęs rakete K., o taip pasielgė dėl to, kad K. blogai elgėsi su žaislais. Parodė, kad jų ugdytinis A. M. turi gana didelių elgesio sutrikimų, S. Č. - taip pat, vieni iš jų ugdytinių turi mažesnių, kiti didesnių emocinių ir elgesio sutrikimų. Parodė, kad kaltinamasis padarė daug žalos kitiems jų ugdytiniams, papirkinėjo S. Č. ir A. M., kad šie sakytų netiesą, kad pakeistų parodymus jis jiems nupirko mobiliuosius telefonus. Po A. sumušimo kaltinamasis nupirko A. ir S. mobiliuosius telefonus. Patys vaikai atnešė ir parodė telefonus, kuriuos jiems nupirko kaltinamasis, patys pasakė, kad telefonus jiems nupirko kaltinamasis. Ne visai tiesiogiai vaikai pasakė, kad jiems telefonus nupirko kaltinamasis, tačiau praėjus kažkuriam laikui po šio įvykio A. jau pasakė, kad kaltinamasis jo nemušė, o telefoną jam davė „šiaip sau“. Vaikai kalbėjo, kad už A. pagavimą kaltinamasis žadėjo jiems sumokėti 20 Lt. Kaltinamasis labai „išreguliavo“ jų ugdytinius, juk jiems mobilaus ryšio telefonas yra labai svarbus daiktas, o A. dėl rūkalų gali padaryti bet ką. Kaltinamasis duodavo A. cigarečių, tai sakė ir pats A. ir kiti vaikai, kurie matė, kai kaltinamasis duodavo A. cigarečių. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis nukentėjusysis A. M. , kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 31-35), kad jis, būdamas globos namuose, pastebėjo K. tėvą (V. L.), išsigando ir pradėjo bėgti, tačiau V. Č. ir S. Č. pradėjo jį gaudyti. Jis bandė lipti per tvorą, bet šie pagriebė jį už kojos, ir jis pats nulipo, o šie nuvedė jį pas K. tėvą. K. tėvas užlaužė jo rankas už nugaros, laikė už riešų, apsidairė ir trenkė jam į šonkaulius du kartus, į dešinę pusę, tada pasisodino ant suoliuko, laikė rankas užlaužęs. K. tėvas paprašė K., kad šis trenktų jam. K. daužė jam dešinį petį, nugarą, bet jam nelabai skaudėjo. Paskui atėjo auklėtoja, paklausė, ką daro. K. tėvas sakė, kad tik rankas laiko. Jis (A. M.) pasakė, kad mušė, vėliau iškvietė policiją. K. tėvas pradėjo gintis, kad nemušė. K. tėvas gaudė jį jau porą dieną prieš tai, grasino, kad „jis sės, direktorė sės", už tai, kad jis (A. M.) primušė jo sūnų K.. K. jis (A. M.) mušė dėl to, kad šis buvo paėmęs jo žiebtuvėlį, pradėjo deginti žaislus. K. auklėtojoms pamelavo, kad jis (A. M.) davė žiebtuvėlį ir liepė deginti žaislus. Tai jį labai sunervino. K. mušė rakete, šlepete ir du kartus trenkė kumščiu. Teniso rakete trenkė K. per galvą du kartus, šlepete trenkė į koją ir ranką.

Papildomos apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 40-41), kad jis laikosi savo parodymų, kuriuos davė teisme apklausos metu. Be to, parodė, kad 2011 m. rugpjūčio pabaigoje jam būnant Vilniaus miesto 2-ųjų globos namų teritorijoje prie jo priėjo V. L. ir P. M. Pokalbis vyko jau po apklausos teisme. V. L. paklausė, ar jam (A. M.) neliepė direktorė D. rašyti, jog V. L. jį sumušė. Jis atsakė, kad po sumušimo direktorė D. liepė jam parašyti tiesą, kaip buvo. Pokalbio metu su V. L. jis matė, kad šis turi ant kaklo pasikabinęs mobiliojo ryšio telefoną, telefono ekranas švietė, vyko įrašinėjimas. Pokalbio su V. L. metu jis jautėsi nesmagiai, jautė vidinę baimę. Su V. L. buvusį asmenį pažinojo, nes jis buvęs 2-ųjų globos namų auklėtinis. V. L. nieko neprašė, nieko nežadėjo ir negrasino. Pokalbio metu V. L. jis sakė, kad jis (V. L.) sudavė jam į šoną du kartus. Vaikų globos namų direktorė ar kiti darbuotojai jam tikrai neliepė meluoti apie tai, kad V. L. sudavė jam du kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas K. L., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 45-48), kad jo tėvas norėjo įeiti pas A. į kambarį. A. norėjo pro langą iššokti. S. su V. norėjo jį pagauti. A. per tvorą vieną koją permetė, o kitą S. pagavo ir laikė. V. tik žiūrėjo. A. nulipo, S. su V. jį nuvedė iki krūmų. Atėjo tėtis ir nuvedė A. iki pavėsinės, pasakė jam (K. L.) arba 6 kartus trenkti, arba 7, arba 5, arba 4. Jis (K. L.) paėmė ir trenkė A., kurį laikė už rankos tėvas, į šoną, kiek kartų trenkė – neprisimena. Tėvas vesdamas A. laikė už rankos riešo ir nieko nedarė.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas V. Č., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 51-54), kad K. pasiskundė savo tėvui, jog A. ima iš jo telefoną, prakalba sąskaitą. A. pamatęs, kad ateina K. tėvas, iššoko pro langą ir pradėjo bėgti. Jis (V. Č.) su S. pagavo A. prie tvoros. A. porą metrų pavedė ir paleido. Paskui S. jį pavedė ir paleido. K. iki galo nuvedė pas tėvą. K. tėvas neprašė pagauti A. K tėvas nuvedė A prie suoliuko ir liepė K trenkti penkis kartus, nu nesakė, kiek. Vesdamas A. K. tėvas sudavė kelis kartus į šoną. Pavėsinėje K. tėvas laikė A. už rankos riešo. Su A. K. tėvas kalbėjosi, klausė, kodėl iš K. telefoną ima, grasina. Pavėsinėje K. tėvas sakė K., kad už tai, jog A. primušė K., „tai dabar tiek pat duok šitam A.i". Penkis kartus trenkė į petį, prie nugaros. Po to atėjo auklėtoja, A. nubėgo.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas S. Č., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 57-61), kad 2-uosiuose globos namuose, kur jis gyvena, įvyko konfliktas. Kai A. buvo prie lango, K. pasakė „duok saldainių", tėvas buvo nuėjęs toliau. K. pasakė: „Ne", A. pagrasino. K. išgirdo, nuėjo pas auklėtoją. A. nubėgo, o jis (S. Č.) pagavo, atvedė, tada K. tėvas paėmė už rankos riešo ir nusivedė į pavėsinę, pasakė K.: „Duok jam kelis kartus". K. davė kelis kartus į šoną. Tada A. apsiverkė, kad daugiau nemuštų. Tada auklėtoja R. pamatė, atėjo, klausė: „Kas čia buvo, paleisk". K. tėvas paleido A. Jo (S. Č) niekas neprašė pagauti A.

2011-07-07 pareiškimu Vilniaus 2-ųjųj vaikų globos namų socialinė darbuotoja R. T. pranešė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmajam PK apie 2011-07-07 V. L. panaudotą fizinį smurtą A. M. atžvilgiu (t. 1, b.l. 2).

2011-07-08 Vilniaus 2-ųjų globos namų direktorė J. S. pateikė informaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui apie 2011-07-07, apie 18.15 val. V. L. ir jo sūnaus K. L. fizinio smurto A. M. atžvilgiu panaudojimo aplinkybes (t. 1, b.l. 3-4).

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK pranešimo apie įvykį registracijos matyti, kad 2011-07-07 18.22 val. A. M. (taip nurodyta) telefonu pranešė apie vaiko sumušimą vyriškiu, vėliau nustatyta, kad Vilniuje, Minties g. 1, Vilniaus 2-ųjų vaikų globos namų teritorijoje V. L. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui A. M. (t. 1, b.l. 5-6).

2011-07-08 tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo iš ligoninės Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnysis postinis M. Lauraitis pranešė, kad 2011-07-08, apie 11.00 val. į komisariatą paskambino Antakalnio vaikų traumatologijos punkto gydytoja Počekajutė ir pranešė, kad 2011-07-08, apie 09.00 val. dėl sumušimo į ligoninę kreipėsi A. M. ; diagnozuota: krūtinės ląstos sumušimas; suteikus pagalbą A. M. paleistas į namus (t. 1, b.l. 7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2099/11(01) nurodyta, A. M. 2011-07-13 apžiūros metu išorinių kūno sužalojimų žymių, išskyrus poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, padarytą trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą ribotą paviršių, maždaug prieš 3-6 paras iki apžiūros, nėra; Antakalnio poliklinikoje nustatytas krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė paremta tik A. M. subjektyviais skausminiais nusiskundimais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais (t. 1, b.l. 16-18).

2011-09-21 įtariamasis V. L. pateikė ikiteisminiam tyrimui kompaktinius diskus su garso įrašais (t. 2, b.l. 42-44) ir apklausos metu teigė, kad įrašė pokalbį su A. M., kuris pasakė, jog jo jis nemušė, o meluoti apie tai jam liepė globos namų direktorė (t. 2, b.l. 39-41).