Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1;1.1;1.1.3;1.1.3.2;1.1.7;1.1.7.2;1.1.7.2.4; 1.1.8.6;1.1.8.6.2;1.1.8.7;1.1.7.9.1;1.1.8.7.9; 1.1.8.8;1.2;1.2.26;1.2.26.2;1.2.26.2.1;1.2.27;

2013 m.rugpjūčio 23 d.

nukentėjusiesiems S. M., J. M., R. S., N. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį ir profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, deklaruojama ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284str.1d.,286str.,290str.

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, mokosi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, deklaruojama (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 284str.1d.,286str.,290str.

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti, neregistruota darbo biržoje, augina vaiką, netekėjusi, deklaruojama ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 286str.,290str.

Aprašomoji dalis

nustatė

Kaltinamieji D. J. ir M. J. 2013 m. kovo 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Pakruojo r., P. k., viešoje vietoje – prie daugiabučio namo kiemo, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje , įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, matant aplinkiniams asmenims, tyčia ,D. J. išvadinus nukentėjusiąją S. M. necenzūriniais žodžiais, du kartus ranka ją pastūmus ir vieną kartą rankos kumščiu sudavus į krūtinę nukentėjusiajam J. M., tuo sukėlus jam fizinį skausmą, S. M. skambinant telefonu sūnui, tyčia, M. J. sugriebus už J. M. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ 350 litų vertės, ji sulaužius ir numetus ant žemės, sugriebus nukentėjusiajai S. M. už plaukų, pergriovus ant žemės, spyrus bei rankomis sudavus nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukėlus jai fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamieji D. J. , M. J., D. J. 2013 m. kovo 5 d., apie 19 val. 35 min., Pakruojo r., P. k., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje , panaudodami fizinį smurtą bei grasindami tuoj pat jį panaudoti, pasipriešino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliams R. S. ir N. K., t.y. D. J. bandant rankomis suduoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui R. S. į krūtinę, bet nukentėjusysis apsigynė ir smūgių išvengė, vieną kartą suspyrus jam į koją, tuo sukėlus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui R. S. fizinį skausmą bei suplėšius tarnybinės uniformos kelnes, D. J. pribėgus iš nugaros pusės prie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio N. K., vieną kartą spyrus jam į koją, tuo sukėlus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui N. K. fizinį skausmą bei vieną kartą spyrus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui R. S. į dešinės rankos plaštaką, tuo sukėlus jam fizinį skausmą, griebus nuo šaldytuvo peilį ir jį nukreipus į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulius N. K. ir R. S., vartojo necenzūrinius ir policijos pareigūnų garbę ir orumą žeminančius žodžius, taip įžeisdami savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulius: R. S. ir N. K.

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. kovo 5 d. Pakruojo rajone, P. kaime , jis ir M. J. pas D. J. ir S. M. namuose išgėrinėjo. Buvo aš, M. J., D. J. Kas ten vyko toliau, nelabai atsimena, nes buvo girtas – į parduotuvę pirkti gėrimų važiavo du kartus, išgėrė daug alaus. Jis tik žino, kokie duomenys apie įvykį yra byloje. Jis pats atsimena tik tiek, kad stovėjo su kažkokiu pareigūnu. Atsimena, kad buvo šurmulys, buvo išėjęs į lauką, bet daug apie tai pasakyti negali. Ko ėjo į lauką, negali pasakyti – gal ėjau parūkyti ar į tualetą. Kad išvadino S. M. necenzūriniais žodžiais, du kartus ranka pastūmė, vieną kartą rankos kumščiu sudavė į krūtinę J. M., neprisimena, bet pripažįsta, kad taip galėjo, jeigu taip nurodo nukentėjusieji. Savo veiksmų neprisimena dėl girtumo. Mano, kad, būdamas blaivus, taip elgęsis nebūtų. Mano, kad konfliktas su M. greičiausiai įvyko dėl to, kad girtavo pas jų sūnų. Dėl žalos atlyginimo su M. nesusitarė. Jokio telefono jis nematė. Su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Kadangi telefono nedaužė, todėl mano, kad dėl to žalos neturėtų atlyginti. Jeigu nėra išsaugota čekių, patvirtinančių turtinės žalos dydį, tai nemano, kad turėtų atlyginti. Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per dideli. Prisimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, su jaunesniu policijos pareigūnu (N. K.) kalbėjosi laiptinėje. Prisimena, kad iš pradžių tikrai keikėsi. Po kažkiek laiko jį ištempė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Gali būti, kad pasipriešino policijos pareigūnams, bet konkrečių savo veiksmų neprisimena. Negalėjo būti, kad pareigūnui suplėšė kelnes, nors gali būti, kad neprisimena. Sutinka atlyginti 10 Lt už suplėšytas kelnes. Nesutinka pareigūnams atlyginti prašomą neturtinę žalą. Nemato pagrindo, kodėl turėtų tiek jiems sumokėti. Su nukentėjusiaisiais po įvykio nebendravo. Pažada, kad ateityje tokių jo poelgių nebus. Atsiprašo už viską. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra apsisprendęs, galėtų tartis su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo dydžio.

Kaltinamoji M. J. kalta prisipažino ir parodė, kad tą dieną susiskambino su D., kad pas ją ateis. Nusipirko alkoholio ir su D. J. nuėjo. S. M. namuose nebuvo. D. paskambino S. paklausti, ar, kai grįš namo, gers su jais ar ne. Jis pasakė, kad negers, nes prieš tai savaitę jau buvo gėręs. Jie trise (kartu dar buvo 3 metų amžiaus vaikas) gėrė, kai parėjo S. ir pradėjo D. priekaištauti, kad nepagamino valgyti, nors prieš tai D. „taisė“ valgyti, kadangi žinojo, kad grįš S., jos sugyventinis. Kai grįžo S., pradėjo priekaištauti, pasiėmė vaiką, priekaištavo, kad vaikas neprižiūrėtas. S. nusivedė vaiką į kambarį, užsidarė, o jie liko virtuvėje, ten gėrė. S. M. paskambino savo tėvams, kad ateitų vaiko pasiimti. Vėliau atsimena tik tiek, kad su jaunesniu pareigūnu kalbėjosi koridoriuje. Dėl pasipriešinimo policijai ji neprisimena. Atsimena, kad buvo iškviesta policija. Atvyko tie pareigūnai, kurie dabar yra salėje. Policininkai buvo įėję į butą, norėjo išsiaiškinti, kas įvyko. Savo veiksmų pareigūnų atžvilgiu nelabai atsimena dėl girtumo. Gali būti, kad vartojo necenzūrinius žodžius, pasipriešino pareigūnams. Ji atsimena, kad buvo išėjusi į lauką, bet D. šalia savęs neatsimena. Atsimena, kad matė S. M. ant kelio, o J. M. nematė. Nežino, kaip ten nutiko, kad mušė S. M. Buvo girta. J. M. matė vėliau, jau kambaryje, kai jis buvo su vaiku. S. M. tąsė už plaukų, pargriovusi spardė. Galėjo suduoti ir rankomis. Kaip buvo su telefonu, nelabai pamena. Gali būti, kad kai ji skambino telefonu, jį atėmė, pagriebė, numetė ant žemės, taip sudaužė, bet šio momento nepamena. Dėl ko taip elgėsi su S. M., neatsimena, nes buvo išgėrusi. Blaivi nėra jos mušusi ir nebūtų taip elgusis. Ką tuo metu, kai mušė S. M., darė D. J., neprisimena, ji jo netgi nematė. Ji tik atsimena, kad jį matė laiptinėje, kai šnekėjosi su pareigūnu. Už sugadintą telefoną sutinka atlyginti žalą tuomet, kai bus pateikti jo dokumentai ir jo kainą patvirtinantis kvitas. Tokiu atveju galėtų tokį patį telefoną nupirkti. Dėl atlyginimo už vaistus irgi neaišku, ar tikrai tokia kaina, nes nėra čekių. Mano, kad S. M. neturtinės žalos atlyginimo prašo per daug. Dėl žalos atlyginimo dydžio su nukentėjusiaisiais nesitarė. Atsimena, kad tada, kai atvyko pareigūnai, vaikas buvo kambaryje su J. M.. Galėjo būti, kad policijos pareigūnai bandė sulaikyti D. J., o ji neleido. Matė, kad D. buvo priėjusi prie šaldytuvo, pasiėmė nuo šaldytuvo peilį ir jį parodė patruliams. Ji tą peilį parodė ir vėl padėjo atgal. Rodydama peilį, ji kažką sakė, bet ji neatsimena. Kalba ėjo apie jos susipykimą su S. Ji nemano, kad tas peilio paėmimas buvo grasinimas pareigūnams. Sulaikyti buvo visi trys ir atvežti į policijos komisariatą. Pripažįsta, kad buvo pasipriešinimas policijos pareigūnams, jų įžeidinėjimas ir koneveikimas. Dėl girtumo daug ko neprisimena. Būdama blaivi, į konfliktą nebūtų lindusi. Su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo tartusi. Žalą atlygins kai bus dokumentai, patvirtinantys žalos dydį. Su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Policininkams padarytos žalos ji neturi iš ko atlyginti, ji nedirba, mokosi, stipendija tik 35 Lt. Kitų pajamų neturi.

Kaltinamoji D. J. kalta prisipažino ir parodė, kad tą dieną jai paskambino M. J. ir pasiūlė kartu išgerti. M. atvažiavo kartu su D. J. Ji tuo metu tvarkėsi, gamino valgį. S. M., jos gyvenimo draugas, buvo darbe. Ji kartu su M. ir D. J. gėrė. Vaikas buvo namuose. S. grįžo namo, supyko, kad nepagamino valgyti ir kad namuose vyksta išgertuvės. D. J. ir jos sesuo M. apsipyko. Po to S. supyko dėl to, kad M. su D. apsistumdė. S. paskambino savo mamai, kad ji pasiimtų vaiką. M. atėjo išsivesti vaiko. Ji per balkoną matė, kad atėjo S. mama ir tėvas. Kiek atsimena, M. su D. išlėkė į lauką. Ji liko kambaryje. Neatsimena, ar matė, kas vyko lauke. Lauke buvo tamsu. Kad kas šviestų prožektoriumi, nematė. Girdėjo, kad lauke kažkas rėkavo. Į kambarį pirma grįžo M., po to – D., po to atvažiavo pareigūnai. J. M. atėjo turbūt prieš atvažiuojant pareigūnams. J. M. klausė, kur yra S., kas jį sumušė. Ką jis atsakė, nepamena. Pamena, kad kai atvyko, pareigūnus “iškoliojo“. Dėl ko tai padarė, neatsimena. Policijos pareigūnai bandė sulaikyti D., o M. neleido. Pareigūnai norėjo elektrošoką panaudoti, bet turbūt nepanaudojo. Gal ir galėjo policijos pareigūnui įspirti į koją, bet gerai neatsimena. Anksčiau davė teisingus parodymus. Dėl peilio ji nelabai pamena. Policininkams peilį rodė todėl, kad S. pareigūnams sakė, kad ji ant S. puola su peiliu, norėjo pasakyti, kad iš tikrųjų taip nebuvo. Peilis buvo virtuvėje ant šaldytuvo. Buvo peilį paėmusi, bet vargu, ar buvo juo nusitaikiusi į policininkus.Tvirtina savo duotus parodymus (99 bylos lapas, 104 bylos lapas).Suma dėl žalos atlyginimo jai per didelė, jos neturi iš ko atlyginti. Jų šeimos pajamos nedidelės. Šiuo metu pragyvena iš jos atlyginimo. Turtinę žalą 10 Lt dėl policininko uniforminių kelnių sugadinimo sutinka atlyginti. Vieno pareigūno atsiprašė, o kito – ne. Išgėrinėja ne tiek jau ir dažnai. Paprastai išgėrusi taip nesielgia.Pažada, kad toks jos elgesys ateityje nepasikartos.

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad kaltinamoji D. J. yra jo sūnaus S. M. draugė (sugyventinė), jie draugauja jau 3-4 metai. M. J. yra D. sesuo. Pas D. vyko išgertuvės. S. paskambino jo žmonai, kad ateitų pasiimti anūko. Jis su žmona pas S. atėjo abu. Buvo ant gatvės, kai į lauką išėjo D. J., pradėjo „koliotis“ necenzūriniais žodžiais ant jo ir žmonos. Jis jam nieko nesakė. Po to D. prie jo priėjo, kumščiu sudavė į krūtinę ir jis nukrito ant žemės. Po to nieko nebeatsimena. Telefonas buvo jo, bet buvo pas žmoną. Jis matė, kad ji skambino sūnui G., kad ateitų. Matė, kad prie žmonos nulėkė M. J. M. iš jo žmonos atėmė telefoną ir jį metė ant žemės. Kai M. jo žmoną mušė, jis jau gulėjo ant žemės. Kai nukriou ant žemės, 10-15 minučių laikotarpio neprisimena.Nuo žemės jį pakėlė D., nuvedė į butą prie anūko. Po to jis buvo tame kambaryje. Vėliau atvyko pareigūnai ir jo sūnus G. Kai atvyko pareigūnai, išėjo parūkyti. Nematė konflikto tarp kaltinamųjų ir pareigūnų, nes tuo metu buvo lauke. Jie abu su žmona buvo nuvežti pas medikus į Šiaulius – „greitoji“ nuvežė. Ten juos apžiūrėjo gydytojai, suteikė pagalbą. Iš Šiaulių naktį juos parvežė sūnus K. Telefoną yra pirkęs išsimokėtinai. Kas mėnesį už telefoną moku 14 Lt. Už telefoną turės mokėti iki 2014 m. vasario mėnesio. Telefoną įvertino 350 Lt. Telefoną gavo iš UAB „Tele2“, yra sudaryta sutartis, kad telefonas pirktas išsimokėtinai ir reikės mokėti dvejus metus po 14 Lt kas mėnesį. Telefonu naudotis nebegali, nes jis sugadintas. Už vaistus 50 Lt mokėjo, jie buvo išrašyti Šiauliuose dėl galvos sutrenkimo. Vaistus pirko žmona. Kvito neturi. Kitus vaistus už 100 Lt pirko žmona, kvitų neturi. Važiuodami į Pakruojo policiją ir pas gydytojus, išleido 50 Lt. Bilietų neturi, nes „samdėsi mašiną“.Prašo priteisti 5000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad sutriko sveikata, juto skausmą ir dabar dar skauda pusė kūno. Šiuo metu jokių pažymų iš gydytojų neturi.Kaltinamieji dėl žalos atlyginimo su juo nesitarė, neatsiprašė. Sūnus tebegyvena su D. D. galėtų ir atleisti, nes ji jo nemušė.Kaip vyko konfliktas su policija, nieko negali pasakyti.Prieš jį smurtavo tik D. Jis jo neatsiprašė, žalos neatlygino.Norėtų, kad žala dėl telefono sudaužymo būtų priteista iš M., o patirtos išlaidos dėl gydymosi būtų priteistos iš D., nes M. ir D. jo nemušė.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad su D. nesutaria dėl anūko. Tą dieną buvo Joniškyje algos pasiimti, parvažiavo namo, kai paskambino S., jos sūnus, prašė pasiimti anūką. Jis sakė, kad D. ir jos sesuo nenori atiduoti vaiko. Kai atėjo, ją su vyru ant kelio pasitiko D., tiesiog užpuolė. Kai jis ją pradėjo stumdyti, pagalvojo paskambinti sūnui G., kad ateitų, kad galėtų pasiimti vaiką. Atlėkė M., perlaužė telefoną ir numetė žemėn. Gerai, kad turėjo pasiėmusi kitą telefoną, tai juo ir iškvietė „greitąją“ ir policiją, kai ją jau buvo sumušę. Matė, kaip priėjęs D. nutrenkė tėvą ant žemės. Ji dar S. pradėjo šaukti „tėvą užmušė“, nes jis krito žemės kaip negyvas. Dėl tėvo (savo vyro) tai buvo labai išsigandusi, bet jis pagulėjo kokias 5 minutes ir atsigavo. Tai tada, kai šurmulys nutilo, pasislėpusi už namo, iškvietė „greitąją“ ir policiją. Jai buvo sumuštas ir ištinęs smilkinys. Kai atvažiavo policija, jau buvo atvažiavęs jos sūnus G. Ji į vidų neėjo. Vėliau atvažiavo „greitoji“. Kai atėjo prie namo, vaikas buvo viduje, o S. stovėjo lauke prie aštuonbučio. S. sakė, kad jam vaiko išvesti neleido. Ją kartu su vyru M. su D. iškeikė. D. jai kelis kartus pastumdė į krūtinę. M. ją po to, kai D. „nutrenkė tėvą“, vijosi. Tėvas (vyras) nugriuvo, trenkdamasis galva į asfaltą. Tada ėmė ji rėkti, kad „tėvą užmušė“. Ją vijosi ir pargriovė M. Ji sudavė kumščiu ir spardė. Labiausiai užgavo smilkinį. Ji ją mušė ir rankomis. Kai nebesikėlė, tada ji atsitraukė. Kai ji pasitraukė, ji senu telefonu iškvietė policiją ir „greitąją“. Policija jau buvo iškviesta ir anksčiau, skambino antrą kartą, klausdama, kodėl taip ilgai neatvažiuoja.Kai juos nuvežė į Šiaulius, suteikė pagalbą. Jai akys buvo užtinę, sumuštas smilkinys, sukilęs kraujospūdis. Pas ekspertus nenuvažiavo dėl anūkėlio, nes jį prižiūrėjo, kad ir prastai besijausdami, gulėdami.Vėliau ir abu, ir ji viena važiavo pas gydytojus į Joniškį. Ji buvo pas gydytojus tris kartus, o jos vyras J. – du kartus. Kelionė į Joniškį pirmyn ir atgal kainuoja 14 Lt. Ji turi kelis kvietus ir receptus. Pirmą kartą pirko Šiauliuose išrašytus vaistus už 50 Lt. Buvo sulaužyta sagė už 20 Lt. Iš Šiaulių ją parvežė sūnus už 60 Lt, dėl to, kad jis atvažiavo iš Joniškio. Vyko į Pakruojo policijos komisariatą, nurodė, kad kelionė kainavo 50 Lt. Po to dar pirko vaistus už 75 Lt, dar kartą važiavo į policiją už 50 Lt. Mobilus telefonas yra vyro. Telefono dokumentai namuose yra.Neturtinę žalą jai padarė M. ir D. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad patyrė skausmą ir buvo pažeminta prieš žmones. Nors būtų jos atsiprašę. Ją ir „iškoliojo“, ir plaukus nurovė, jautė skausmą. Dokumentų apie žalos dydį nepateikė, nes policijoje jos jų neprašė. Galėtų dalį dokumentų dėl žalos dydžio pateikti, jeigu bus padaryta pertrauka.

Nukentėjusysis N. K. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato patruliu. 2013 m. kovo 5 d., apie 19.30 val. gavo pranešimą, kad P. kaime vyksta buitinis konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą, išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo į daugiabutį. Ten tarpduryje pastebėjo D. J. su M. J. Jie buvo kartu. Jie nežinojo, kad jie yra būtent iš to įvykio, pradėjo klausinėti, kas nutiko. Po to pasibeldė į nurodyto pranešime buto duris, įėjo į vidų, sutiko S. M. Paskui juos į butą parėjo D. ir M. Pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Iš pirmo žvilgsnio įtariamieji atrodė neblaivūs. Jiems paprašius išklausyti, jie vis tiek darė savo: lakstė po kambarį, elgėsi nemandagiai, šaukė, neklausė jų prašymų. Paprašė S. M. paimti vaiką, nes jis atrodė blaivus. Mano, ten buvo miegamasis, kur buvo visi žmonės. S. M. su vaiku buvo pasiūlyta likti miegamajame, o įtariamiesiems liepė ateiti į virtuvę pasiaiškinti įvykio aplinkybių. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, pradėjo augti konfliktinė situacija: D. J. pradėjo konfliktuoti iš pradžių su jo kolega R. S., po to – ir su juo. Jie pradėjo elgtis nepagarbiai, įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius: „gaidžiai“, „mentai“, „pydarai“. Dėl tokio elgesio jis buvo perspėtas kelis kartus, buvo liepta nusiraminti. Jis nepakluso jų reikalavimui nusiraminti, pradėjo stumdyti kolegą. Dėl tokių priežasčių nusprendė imtis kovinių imtynių veiksmų ir uždėti D. J. antrankius. Jis pradėjo priešintis. Uždėti antrankius jam trukdė jo draugė M. J. Ji neleido uždėti antrankių, apsikabino D. J. Jie D. J. pargriovė ant žemės ir toliau bandė uždėti antrankius. Tada pribėgo D. J., spyrė jam į koją. Po to buvo dar kartą reikalaujama nusiraminti. Specialiųjų priemonių (dujų) negalėjo panaudoti, kadangi namuose buvo mažas vaikas, be to, patalpoje to daryti nepatartina. D. J. prašymo nusiraminti neklausė. Ji be jokio jų prašymo, visiškai be jokios priežasties nuo šaldytuvo pasiėmė peilį, atsisuko į juo. Už jos stovėjo D. J. Jis buvo išsitraukęs vadinamąjį „elektrošoką“, jau įjungęs jį ir nukreipęs į D., nes ji stovėjo nuo jų maždaug už 2 metrų su peiliu rankose, šaukė „davai, šaukit, ko čia bijot, šaukit greičiau“. Kelis kartus ją perspėjo. Ji padėjo peilį atgal ant šaldytuvo, išbėgo iš virtuvės į koridorių. R. S. ją nusivijo, o jis liko kontroliuoti M. ir D., kurie liko virtuvėje. R. S. grįžęs pasakė, kad D. uždėjo antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį. Pradėjo bendrauti su D. ir M., išsivedė juos iš buto į nedidelę laiptinę pirmame aukšte, o R. S. buvo lauke. Laukė pastiprinimo. Atvykus A. ir M. bei operatyviniam darbuotojui, buvo uždėti antrankiai D. J. ir M. J. M. ir D.pasodino į savo transporto priemonę, o D. J. buvo pasodintas į kitą transporto priemonę. Taip atvyko į Pakruojo rajono policijos komisariatą aiškintis aplinkybių. Ten buvo nustatyti girtumai ir visa kita, kadangi įvykio vietoje to nebuvo įmanoma padaryti. Visi trys kaltinamieji pasipriešino policijos pareigūnams bei juos įžeidinėjo. D. J. neklausė jų teisėtų reikalavimų, tai yra reikalavimų nusiraminti, klausyti jų, nors dėl to buvo perspėtas. Jis pradėjo stumdyti jo kolegą R. S. Jie negalėjo tiesiog bendrauti su kaltinamaisiais, kadangi į jų klausimus jie negalėjo atsakyti, lakstė po butą, kalbėjo visiškai su jų klausimais ir prašymais nesusijusius dalykus („kas jūs esat?“, „ką jūs čia veikiat?“, „ko tu toks jaunas, kiek tau metų?“). Jie atvažiavo dėl to, kad vyksta konfliktas, o išėjo taip, kad pradėjo užgaulioti juos, nors jie ten atvyko ne dėl savo norų, tik dirbo savo darbą. Jam asmeniškai įspyrė į koją D. J. D. J. jo kolegai R. S. bandė smūgiuoti rankomis į krūtinę, bet kolega smūgių išvengė. Vėliau grumtynių metu D. J. kolegai spyrė į koją. Kelnių suplėšymo nematė, tik jau nuvykus į policijos komisariatą pamatė, kad kolegos kelnės yra suplėšytos.Jis neįsivaizduoja, dėl ko D. J. nusprendė parodyti peilį, kadangi jokio panašaus prašymo nebuvo. Tuo metu vyko šurmulys virtuvėje, o D. priėjo prie šaldytuvo ir čiupo tą peilį. Atstumas tarp jos ir jų buvo gal 2 metrai, nes ten didelė virtuvė. Jie atsitraukė, o D., „uždengusi“ savo draugus, šaukė „davai, šaukit, ko nešaunat, ko čia bijot“. Jis tokį D. veiksmą suprato kaip grasinimą. Tuo metu, kai jie sulaikinėjo jos draugus, tai suprato kaip jos pagalbą draugams. Nepamena, kad D. būtų pasakojusi, kad jai tuo peiliu buvo grasinama ar panašiai. Peilį rodyti nebuvo jokio reikalo.Yra pareiškęs 2000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pasireiškia dėl sukelto fizinio skausmo, pavartotų necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu. Nemano, kad prašoma suma yra labai didelė. Jiems dirbant savo darbą buvo sukeltas pavojus – juk jis nežinojo, kas yra D. J. galvoje, kai ji laikė peilį. Mano, jam realiai grėsė pavojus, galėjo būti sužalotas.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato patruliu. Patruliavo Pakruojo mieste, kai 2013 m. kovo 5 d., apie 19.30 val. gavo pranešimą, kad Pakruojo rajone, P. kaime vyksta šeimyninis konfliktas. Į įvykio vietą nuvyko per 20-25 minutes. Kieme sutiko M., kurie stovėjo prie daugiabučio. Paklausė, kas čia nutiko. Jie atsakė, kad buvo sumušti. Kadangi gavo pranešimą, kad buvo skambinta iš pirmo buto, tai nuėjo aiškintis į tą butą. Eidami į tą butą, laiptinėje sutiko kaltinamuosius D. ir M. Jie stovėjo laiptinėje. Matėsi, kad jie akivaizdžiai yra neblaivūs. Jie kažko stumdėsi, šurmuliavo. Jie jų pasiteiravo, kur yra pirmas butas. Pasibeldė į pirmą butą. Bute pamatė S. M., kuris atidarė duris. Jis atrodė akivaizdžiai blaivus. Jie jo paklausė, kas nutiko, ar ne jis kvietė policiją. Jis pasakė, kad įvyko konfliktas. Tada iš kambario išėjo D., kuri pradėjo šaukti ant S., kam jis iškvietė policiją. Tada jie pradėjo aiškintis situaciją. Tuo metu į butą užėjo grįžę iš laiptinės D. ir M. Bute buvo vaikas. S. M. liepė pasiimti vaiką ir eiti į kitą kambarį, kadangi konfliktas neturėjo vykti prie mažamečio vaiko. S. M. su vaiku išėjo. Jie liko virtuvėje. Virtuvės plotas maždaug 2×2 m. Jiems besiaiškinant, pradėjo bręsti konfliktas. D. nesuprato, ko jie atvažiavo, pradėjo klausinėti, ko jie „kabinėjasi“. Jam jis pradėjo grasinti, sakė „ateik čia, aš tave iš viso iškirsiu, ko čia tu, storas...“ Liepė nusiraminti, pasakė, kad reikia spręsti problemas, aiškintis aplinkybes. Jis jo teisėto reikalavimo nusiraminti nevykdė. Buvo perspėtos ir D. su M., kad nusiramintų. Pasakė, kad reikia nustatyti pirmiausia visų girtumus, bet jie nesutiko. Jie su klega nusprendė, kad reikia toje situacijoje numalšinti patį „karščiausią“ žmogų, tai yra D. J., kuris bandė jam smūgiuoti kumščiu į krūtinę. Kadangi išgėrusio asmens judesiai yra lėtesni, buvo sureaguota greitai, buvo pagautas už rankos, uždėti antrankiai. Tai pamačiusios, D. ir M. stojo jo ginti. M. apsikabino D., jį atstumdama nuo jų, jį laikė už vienos rankos. Tuo metu jis D. laikė už kairės rankos, o kolega – už dešinės. D. stovėjojiems už nugaros. Kai bandė uždėti antrankius D., bandė jį pargriauti, jis griūdamas jam dar spyrė į koją, užkliuvo už jo kelnių kišenės ir kišenę taip nudrėskė. Grumtynių metu pamatė, kaip D. vieną kartą jo kolegai spyrė vieną smūgį iš už nugaros ir ruošėsi spirti antrą kartą. Tuo metu jis paleido D., kuris gulėjo ant žemės, ir pasiruošė atremti smūgį, kad nepataikytų kolegai. Jam tuo metu kliuvo į ranką. Kai visi vėl atsistojo, D. prišoko prie šaldytuvo, nuo jo čiupo peilį, peilį atstatė į juos, kai tuo metu stovėjo virtuvės kampe, rėkė „davai, paimkit mus, šaukit“. Kolega ją perspėjo, kad panaudos „elektrošoką“ ir prašė padėti peilį. Jis taip pat prašė padėti peilį ir nedaryti nereikalingų problemų. D. padėjo peilį ant šaldytuvo ir per buto duris išbėgo į koridorių. Jis – iš paskos. Ją sulaikė, panaudodamas spec. priemonę – antrankius, nuvedė į tarnybinį automobilį, pasodino, prisegė saugos diržu, kad nepabėgtų iš automobilio. Per radijo ryšį pranešė kitiems pareigūnams, kad atvyktų padėti sulaikyti likusius kaltinamuosius. Jis D. negalėjo palikti vienos automobilyje, kad nepadarytų kokios žalos, mat ji buvo kažkokioje isterijoje, o N. K. bute liko vienas. Atvažiavo „pastiprinimas“, tada likusius surakino, patalpino į automobilį, pristatė į komisariatą, ten nustatė girtumus.Kaltinamieji (tiek D., tiek D. J.) jiems sukėlė fizinį skausmą. Buvo pažeminti kaip pareigūnai. Buvo iškeikti kartu su kolega, o kartu – ir visa policija. Kadangi ten daugiabutis, tai aplinkui gyvena žmonės ir keiksmus girdėjo aplinkiniai žmonės bei žmonės, kurie buvo lauke. Be to, buvo suplėšyta tarnybinė uniforma. Dėl uniformos suplėšymo pareiškė 10 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškė 2000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, suma nėra labai didelė. Neturtinės žalos atlyginimo prašo dėl jo, kaip pareigūno, pažeminimo, fizinio skausmo jam sukėlimo. Mano, kad taip elgtis paprasčiausiai negalima. Negalima žeminti pareigūnų, valstybės tarnautojų. Buvo įžeidinėjami necenzūriniais žodžiais – praktiškai kas antras kaltinamųjų žodis buvo necenzūrinis. Jų reikalavimai buvo, kad kaltinamieji nusiramintų, leistų išsiaiškinti situaciją, nekeltų balso, negrasintų su peiliu. Dėl to jie buvo perspėti keletą kartų, juk buvo priėję iki to, kad norėta panaudoti „elektrošoką“. Kaltinamieji tada atrodė kaip pamišę, jam atrodo,kad testai dėl narkotikų irgi buvo atlikti. Nebuvo matę, kad dėl girtumo taip sutriktų psichika. Jis suprato, kad kažkas buvo sumuštas, dėl to buvo pakviesti. Pagalvojo, kad reikia kviesti operatyvinę grupę, kadangi sumušė viešoje vietoje. Dėl nukentėjusiųjų M. sumušimo jis ir iškvietė operatyvinę grupę. Vėliau ėmė bendrauti su S. M. Kad M. yra sumušti matė, kai atvažiavo medikai, dar paprašė medikų prižiūrėti D., kad neapgadintų automobilio. Matė, kad moteriai sumuštas veidas, o vyras atrodė lėtai besiorientuojantis, stovėjo perbalęs, gal apsvaigęs. Jis nieko nekalbėjo.Apie telefoną kalbos nebuvo tada. Šiandien jo atsiprašė D.

Liudytojas S. M. parodė, kad ,kai grįžo iš darbo blaivus, rado, kad bute yra geriama. Pasiūlė ir jam, jis atsisakė. Buvo išvažiavęs iki mamos, po to grįžo, o išgertuvės tęsėsi. D. su M. pradėjo konfliktuoti tarpusavyje – stumdytis, muštis. D. paprašė aprengti sūnų, kad galėtų nunešti pas „babą“, kad jie neužgautų vaiko. D. iš pradžių sutiko ir vaiką aprengė. Jis pradėjo eiti, jau vaiką nešėsi į kiemą, kai prilėkė D. su M., norėdamos atimti vaiką ir jo neštis nebeleido. Tada jos vaiką iš jo atėmė ir nuėjo į kambarį. Pasakė, kad, jeigu jam neleis gražiuoju pasiimti sūnaus, kvies policiją. Iškvietė policiją. Po to jie sužinojo, kad jis iškvietė policiją ir kilo konfliktas. Paskambino mamai, paprašė ateiti. Tuo metu nebegalėjo net į kambarį įeiti, nes jam grasino visaip. Visą laiką pralaukė, stovėdamas ant kelio. Atėjo tėvai. D. su M. prie jų priėjo. Jie pradėjo jo tėvus vadinti necenzūriniais žodžiais. Mamos paprašė paskambinti jo broliui G., nes jo telefono sąskaitoje nebuvo pinigų. Mama išsitraukė telefoną, ieškojo numerio. Tuo metu M. pastvėrė telefoną. Telefonas buvo atlenkiamas, jis perlūžo ir nukrito ant kelio. Nuėjo į kiemą, išgirdo riksmus, kad mama rėkia „tėvą užmušė“. Nulėkė žiūrėti, tėvo kelti. D. jį puolė vytis, todėl tėvo negalėjau pakelti. Tėvą matė gulintį ant žemės. Kas sudavė tėvui, jis nematė. Tuo momentu, kai jį nusivijo D., mamą į kitą pusę vijosi M. Telefonas tada jau buvo sulaužytas. Nematė, kaip mama buvo mušama. Girdėjo tik riksmus.D. jo nepavijo. Grįžo atgal ir susirado mamą, ieškojo tėvo. Tėvo lauke nerado. Paskambino broliui. Nuėjo į butą pasižiūrėti. Policijos dar nebuvo. Pamatė, kad tėvas sėdi kambaryje, prižiūri vaiką. Brolis liepė pašaliniams išeiti iš buto. Kai išėjo į lauką, atvyko policija. Brolio atžvilgiu jokių smurto veiksmų nebuvo. Kai atvyko policijos pareigūnai, nuėjo į butą, pradėjo aiškintis situaciją, tada vėl prasidėjo konfliktas. Konfliktas kilo tarp visų trijų kaltinamųjų ir pareigūnų. Visko jis nematė, kadangi jam policijos pareigūnai liepė su vaiku eiti į kitą kambarį. Jis girdėjo, kad buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Juos vartojo visi trys kaltinamieji. Žino, kad kaltinamieji priešinosi sulaikymui – policininkai norėjo surakinti D., o moterys neleido. Įvyko susistumdymas. Užėjo pareigūnas, paklausė, ar gali išsivesti D., ar galės prižiūrėti vaiką, atsakė, kad gerai. Atrodo, vėliau „pastiprinimas“ atvažiavo, kaltinamuosius išvežė. Pas juos tokie dalykai dažnai nevyksta. Prieš šį įvykį D. su M. pas juos buvo atvažiavę porą kartų, šis buvo trečias, tai toks konfliktas įvyko pirmą kartą. Po įvykio jie pas juos nebebuvo.Anksčiau būdavo, kad jis su D. ir M. kartu išgerdavo.Dabar su D. gyvena kartu. Augina vaiką. Abu dirba P. žemės ūkio bendrovėje, o vaikas būna pas jo mamą. Po konflikto matėsi, kad mamai palei akį yra mėlynė. Į tėvo sumušimus neatkreipė dėmesio, nes tuo metu mažai jį matė, gana greitai atvažiavo „greitoji pagalba“. Kieno buvo mobilaus ryšio telefonas, kuris dabar yra sulaužytas, kiek jis kainavo, kur jis buvo įsigytas, nežino. Kiek tėvai mokėjo už vaistus ir keliones, nežino..

Liudytojas G. J. parodė, kad jam paskambino S., pasakė, kad kažkas vyksta pas juos, iškvietė policiją, negali įeiti į vidų ir tėvuko neranda. Nusprendė atvažiuoti pažiūrėti. Nieko jis ten nematė, nes muštynės buvo pasibaigusios. Kai atvyko, visi buvo kambaryje. Tėvukas lyg televizorių žiūrėjo. Matėsi, kad kaltinamieji buvo išgėrę. Netrukus atvažiavo policija ir jis išvažiavo.Motina sakėsi, kad buvo sumušta,matėsi, kad sumuštas veidas. Su tėvuku jis nešnekėjo. Mama dar sakė, kad sulaužė jų telefoną. Apie telefono įsigijimą, jo vertę nieko nežino. Kaltinamieji atrodė gerokai išgėrę, galima sakyti, kad daug. Jis kaltinamųjų iš buto nevarė, nes sakė, kad jau policija iškviesta. Jis važiavo vien dėl tėvuko, nes jo nerado. Pamatė, kad tėvukas sėdi kambaryje sveikas, ir išvažiavo.

Liudytojas S. M. parodė, kad , kai nuvažiavo pas S. M., buvo atvykę pareigūnai. Buvo paėmęs iš S. motinos „tašę“, turėjo jiems nuvežti pirkinius, be to, buvo pakviestas kavos. Kai atvažiavo, buvo atvykę policijos pareigūnai. Tuo metu S. M. kalbėjosi su kriminalistu, tai jam pirkinius ir padavė. Atsigėrė kavos ir išvažiavo į darbą.Kas vyko tarp policijos pareigūnų ir kaltinamųjų, nematė. Kaltinamieji jau buvo išvežti. Iš pareigūnų buvo tik kriminalistas. Kas ten vyko, jam užsiminė tik S., bet jis nelabai gilinosi.

Iš 2013-03-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., P. k. (b.l. 7).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. kūne objektyvių sužalojimų žymių nėra. Galvos sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (b.l. 10).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. M. kūne objektyvių sužalojimų žymių nėra. Galvos sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (b.l. 13).

Iš 2013-03-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. M. pateikia mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (b.l. 14).

Iš 2013-03-21 daikto (mobiliojo telefono „Samsung“) apžiūros protokolo matyti, kaip atrodo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (b.l. 15-16, 17-18).

Iš 2013-03-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pareikalautos iš Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK VPS PB patrulio R. S. tarnybinės uniforminės kelnės (b.l. 19).

Iš 2013-03-12 daiktų (tarnybinių uniforminių kelnių) apžiūros protokolo matyti kaip atrodė tarnybinės uniforminės kelnės (b.l. 20, 21-22).

Iš 2013-03-12 pakvitavimo matyti, kad tarnybinės uniforminės kelnės grąžintos R. S. (b.l. 23).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. šlapime rasta 0,64 % (promilės) etilo alkoholio. Šlapime kanabinoidų nerasta (b.l. 24).

Iš 2013-03-05 asmens blaivumo testo matyti, kad D. J. nustatytos 1,98 promilės (b.l. 61).

Iš 2013-03-05 asmens blaivumo testo matyti, kad M. J. nustatytos 0,51 promilės (b.l. 76).

Iš 2013-03-05 asmens blaivumo testo matyti, kad D. J. nustatytos 0,78 promilės (b.l. 91).

Kaltinamųjų D. J. ir M. J. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 284str.1d.,286str. 290str., kadangi jie pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino valstybės tarnautojams ir įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus .

Kaltinamosios D. J. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 286str. 290str., kadangi ji pasipriešino valstybės tarnautojams ir įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus .

Byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ,kad kaltinamieji D. J. ir M. J. padarė nusikalstamą veiką ,numatytą LR BK 284str.1d.,t.y. viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, kieme, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, matant aplinkiniams asmenims, tyčia ,D. J. išvadino nukentėjusiąją S. M. necenzūriniais žodžiais, du kartus ranka ją pastūmė ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė į krūtinę nukentėjusiajam J. M., tuo sukėlė jam fizinį skausmą, S. M. skambinant telefonu , kaltinamoji M. J. tyčia sugriebė už mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ , ji sulaužė ir numetė ant žemės, sugriebė nukentėjusiajai S. M. už plaukų, pergriovė ant žemės, spyrė bei rankomis sudaė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, taip savo veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,t.y. pažeidė viešąją tvarką. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju, kadangi kaltinamieji D. J. ir M. J. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius J. M. ir S. M. Viešoji tvarka buvo pažeista ir vandališkais veiksmais, nes teismų praktikoje vandališki veiksmai suprastini kaip svetimo turto daužymas,ardymas, padegimas ar kitoks niokojimas.Šiuo atveju kaltinamoji M. J. tyčia sulaužė nukentėjusiojo J. M. mobilųjį telefoną, jį numetė ant žemės.Kaltinamieji savo kaltę pagal LR BK 284str.1d.pripažino.

Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto LR BK 286 str., objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Byloje nustatyta ,kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje , panaudodami fizinį smurtą bei grasindami tuoj pat jį panaudoti, pasipriešino Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS Patrulių būrio patruliams R. S. ir N. K., , t. y. visi trys kaltinamieji pasipriešino policijos pareigūnams bei juos įžeidinėjo.D. J. neklausė pareigūnų teisėtų reikalavimų, tai yra reikalavimų nusiraminti, klausyti jų, nors dėl to buvo perspėtas, jis bandė rankomis suduoti patruliui R. S. į krūtinę, bet nukentėjusysis apsigynė ir smūgių išvengė, vieną kartą spyrė jam į koją, tuo sukėlė R.S. fizinį skausmą bei suplėšė jo tarnybinės uniformos kelnes, kaltinamoji D. J. pribėgo iš nugaros pusės prie patrulio N. K., vieną kartą spyrė jam į koją, tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei vieną kartą spyrė patruliui R. S. į dešinės rankos plaštaką, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, griebė nuo šaldytuvo peilį ir jį nukreipė į patrulius N. K. ir R. S.,tuo grasindama panaudoti fizinį smurtą. Kaltinamajam D. J. uždėti antrankius trukdė M. J.,kuri apsikabino D. J..

Pagal LR BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šios veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas, atlikdamas einančių pareigas nukentėjusiųjų atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstruoja bendrą neigiamą jų asmenybių vertinimą, diskredituoja juos ir kenkia jų moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektu laikomas valstybės tarnautojų ar viešo administravimo funkcijas atliekančių subjektų bei valstybės institucijų normali veikla, o papildomas objektas – šių asmenų garbė ir orumas. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Tiriant tokio pobūdžio bylas yra svarbu nustatyti tai, kad nusikaltimo motyvas parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų, įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų ėjimą. Kaip nustatyta šioje byloje, kaltinamieji D. J., M. J. ir M. J. įžeidė valstybės tarnautojų orumą necenzūriniais žodžiais išsakytais viešai. Buvo iškeikti patruliai, o kartu – ir visa policija. Kadangi įvykis vyko daugiabutyje, kur aplinkui gyvena žmonės, tai keiksmus girdėjo aplinkiniai žmonės bei žmonės, kurie buvo lauke.Kaltinamieji, išsakydami necenzūrinius žodžius atvykusių policijos pareigūnų atžvilgiu, veikė tyčia, aiškiai suprasdami, kad įžeidžia valstybės tarnautojus ryšium su jų pareigų vykdymu ir to norėjo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad konfliktas, kurio metu kaltinamieji įžeidė nukentėjusiuosius, atliekančius viešojo administravimo funkcijas, kilo ir tęsėsi apie keliolika minučių, nes kaltinamieji nenorėjo vykdyti teisėtų valstybės tarnautojų reikalavimų. Kaltinamieji savo kaltę pagal LR BK 289str. ir 290str. pripažino.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d.1 p., 9 p.).

Kaltinamosios M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d.1 p., 9 p.).

Kaltinamosios D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d.1 p., 9 p.).

Kaltinamasis D. J. neteistas (b.l.109), įvykdė tris nesunkius nusikaltimus, metų laikotarpyje administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 110-114), Pakruojo r. PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b.l. 116), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija jį charakterizuoja kaip ūmaus būdo, nuolat įsiveliantį į konfliktiškas situacijas,piktnaudžiaujantį alkoholiu (b.l. 118) jis nedirba, gyvena vienas (b.l. 119,120,121).Atsižvelgiant į išdėstytą, jis baustinas bauda (LR BK 47str.)

Kaltinamoji M. J. neteista (b.l.124), įvykdė tris nesunkius nusikaltimus ,nebuvo bausta administracine tvarka (b.l. 125), Pakruojo r. PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašyta (b.l. 127), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos charakterizuojama neigiamai, šiuo metu ji mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 129) , jos šeimą sudaro mama, dvi seserys ir brolis (b.l. 130). Atsižvelgiant į išdėstytą, ji baustina bauda (LR BK 47str.)

Kaltinamoji D. J. neteista (b.l. 135 ), įvykdė du nesunkius nusikaltimus ,administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta (b.l. 136-137), Pakruojo r. PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašyta (b.l. 139), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos charakterizuojama neatsakinga, kelianti rūpesčių, ji nedirba, augina sūnų N., gimusį 2010m., D. J. šeima nuo 2012m. įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašus dėl netinkamos vaiko priežiūros, alkoholio vartojimo,kasdienių įgūdžių stokos (b.l. 141,142,143,144) . Atsižvelgiant į išdėstytą, ji baustina bauda (LR BK 47str.).

D. J., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2013-03-05 23 val. 35 min. (b.l. 64), 2013-03-07 16 val. 15 min. paleistas (b.l. 65), jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 74, 75). M. J., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikyta 2013-03-05 23 val. 30 min. (b.l. 79), 2013-03-07 16 val. 05 min. paleista (b.l. 80, jai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 89, 90). D. J., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikyta 2013-03-05 23 val. 40 min. (b.l. 94), 2013-03-07 16 val. 10 min. paleista (b.l. 95), jai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 101, 102).

Vadovaujantis LR BK 66str.1d.,2d., LR BK 65str.1d. , į bausmės laiką kaltinamiesiems D. J., M. J., M. J. įskaitytinas kardomasis kalinimas, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nukentėjusioji S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 305,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 35-36, 37, 38. 39, 40). Kadangi nukentėjusioji S. M. jokių įrodymų ( kvitų apie vaistų pirkimą už 125Lt, kelionių išlaidas 160Lt, sulaužytos sagės vertę 20Lt pagrindžiančių dokumentų) apie jai padarytą turtinę žalą nepateikė, todėl jos civilinis ieškinys dėl 305Lt turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Nukentėjusysis J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 550,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 41, 42, 43, 44, 45). J. M. teismui pateikė TELE 2 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, iš kurios matyti, kad jis įsigijo telefoną SAMSUNG E2530, kurio vertė 229Lt., nors šio telefono vertę ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs 350Lt. Kadangi nukentėjusysis J. M. kitų įrodymų ( kvitų apie vaistų pirkimą už 150Lt, kelionių išlaidas 50Lt pagrindžiančių dokumentų) apie jam padarytą turtinę žalą 321Lt nepateikė,todėl priteistino civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas, nukentėjusiajam priteisiant už sulaužytą telefoną 229Lt.

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10,00 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 46-47, 48, 49, 50). Civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos 10Lt priteisimo yra įrodytas ir pagrįstas, todėl priteistinas solidariai iš kaltinamųjų. D. J., D. J.,M. J.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai.Taip pat nustatant priteistino neturtinės žalos dydį ,turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusios asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-12 nutartyje Nr. 2K-669/2006 yra konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita .Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji S. M. ir J. M. dėl kaltinamųjų D. J. ir M. J. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą .Nukentėjusysis J. M. parodė, kad neturtinė žala jam pasireiškė tuo, kad po sumušimo sutriko jo sveikata, jis juto skausmą ir dabar dar skauda pusė kūno.Nukentėjusioji S. M. parodė, kad neturtinė žala jai pasireiškė tuo, kad ji patyrė skausmą ir buvo pažeminta prieš žmones, ją ir „iškoliojo“, ir plaukus nurovė, jos neatsiprašė.Teismas, įvertinęs šias pasekmes, atsižvelgdamas ir į tai, kad dėl šio įvykio nukentėjusieji privalėjo vykti pas medikus bei pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, į teismą, kas nukentėjusiesiems sukėlė nepatogumų, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamųjų D. J., M. J. kaltę bei jų įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą, atsižvelgdamas į kaltinamųjų materialinę padėtį: kaltinamieji yra jauno amžiaus, D. J. nedirba, M. J. mokosi, taip pat nedirba, savo pajamų ir turto neturi, taip pat į tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala nėra didelė, į nusikaltimo pasekmes: iš specialisto išvadų matyti, jog nukentėjusiųjų S. M. ir J. M. kūnuose objektyvių sužalojimų žymių nėra,galvos sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis , nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, bei atsižvelgdamas į teisingumo,protingumo,sąžiningumo kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų J. M. ir S. M. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis –po 5000 Lt – yra per didelis, todėl ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų D. J. ir M. J. solidariai nukentėjusiesiems S. M. ir J. M. po 500Lt., nes žala buvo padaryta jų neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).

Nukentėjusysis N. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 51-50, 53, 54, 55). Jis parodė, kad neturtinė žala jam atsirado dėl sukelto fizinio skausmo, pavartotų necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu, jis nemano, kad prašoma suma yra labai didelė, nes jam dirbant savo darbą buvo sukeltas pavojus – juk jis nežinojo, kas yra D. J. galvoje, kai ji laikė peilį, todėl mano, jog jam realiai grėsė pavojus, galėjo būti sužalotas.

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000,00 neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 46-47, 48, 49, 50). Jis parodė, kad neturtinės žalos atlyginimo prašo dėl jo, kaip pareigūno, pažeminimo, fizinio skausmo jam sukėlimo, nes mano, kad taip elgtis paprasčiausiai negalima: negalima žeminti pareigūnų, valstybės tarnautojų. Jis buvo įžeidinėjamas necenzūriniais žodžiais .

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamųjų D. J., M. J., D. J. nusikalstamų veiksmų apie nukentėjusiuosius, girdint kitiems asmenims, buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, žeminanti juos, kompromituojanti kaip pareigūnus, užgauli bei įžeidžianti informacija, galinti juos paniekinti bei pakirsti pasitikėjimą jais, ne tik kaip asmenimis, bet ir kaip pareigūnais. Dėl to pastarieji, be jokių abejonių, patyrė emocinį ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Būtent padarytų nusikaltimų pasekmės – sumenkintas kitų žmonių pasitikėjimas jais, užgaulus, kaip asmens ir kaip pareigūno pažeminimas, ir yra laikomos, tokiose bylose esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi. Tokiu būdu, nustačius priežastinį ryšį tarp kaltų asmenų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, t. y. neturtinės žalos, nukentėjusiesiems R.S. ir N. K., ją privalo atlyginti kaltinamieji D. J., M. J., D. J. . Tačiau teismas, nustatydama atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimų pobūdį bei jų sunkumą-padaryti nesunkūs nusikaltimai, atsižvelgdamas į kaltinamųjų materialinę padėtį: kaltinamieji yra jauno amžiaus, D. J. nedirba, M. J. mokosi, taip pat nedirba, D. J. dirba, išlaiko mažametį vaiką, savo turto neturi, taip pat į tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala tik 10Lt, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pasekmes, sąžiningumo, teisingumo , protingumo kriterijus bei teisminę praktiką , mano, kad nukentėjusiųjų prašomas po 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas turi būti mažintinas ir nukentėjusiesiems iš kaltinamųjų solidariai priteistina po 500Lt neturtinei žalai atlyginti ,nes žala buvo padaryta jų neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 902,90 litų (b.l. 27, 28-29, 30, 31, 32, 33, 34). Civilinis ieškinys yra pagrįstas ,įrodyta byloje pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į išdėstytą, Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ,priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų D. J.,M. J., D. J.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-305,307-308,310,312-313 str., str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284str.1d.,286str.,290str., ir jį nubausti:

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,2d.,5d.1p., pagal LR BK 286str. ir 290str. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę D. J. paskirti 5 MGL (650Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,3d., šią subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal LR BK 284str.1d. paskirta bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę D. J. paskirti 8 MGL (1040Lt) baudą.

Į bausmės laiką D. J. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-05 iki 2013-03-07( dvi paras), kas, remiantis LR BK 65str.1d. prilyginama 4MGL (520Lt) baudai.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284str.1d.,286str.,290str., ir ją nubausti:

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,2d.,5d.1p., pagal LR BK 286str. ir 290str. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę M. J. paskirti 5 MGL (650Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,3d., šią subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal LR BK 284str.1d. paskirta bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę M. J. paskirti 8 MGL (1040Lt) baudą.

Į bausmės laiką M. J. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-05 iki 2013-03-07( dvi paras), kas, remiantis LR BK 65str.1d., prilyginama 4MGL (520Lt) baudai.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 286str.,290str., ir ją nubausti:

Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,2d.,5d.1p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę D. J. paskirti 5 MGL (650Lt) baudą.

Į bausmės laiką D. J. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-05 iki 2013-03-07( dvi paras), kas, remiantis LR BK 65str.1d. prilyginama 4MGL (520Lt) baudai.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 229Lt turtinei žalai ir 500Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam J. M.

Likusį J. M. civilinį ieškinį 321Lt turtinei žalai atlyginti ir 4500Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Priteisti solidariai iš D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir M. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 500Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai S. M.

S. M. civilinį ieškinį 305Lt turtinei žalai atlyginti ir likusį civilinį ieškinį 4500Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Priteisti solidariai iš D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), M. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), D. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 10Lt turtinei žalai ir 500Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. S.

Likusį nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį 1500Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Priteisti solidariai iš D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), M. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), D. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 500Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam N. K.

Likusį nukentėjusiojo N. K. civilinį ieškinį 1500Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Priteisti solidariai iš D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir M. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 902,90Lt ( devynių šimtų dviejų litų 90 centų) civilinį ieškinį Šiaulių teritorinei ligonių kasai , esančiai Vilniaus g.273, Šiauliai ,įmonės kodas 188784026, a.s. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Daiktinį įrodymą : mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.