Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-483-154/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
2A-483-154/2011
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00941-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
Raseinių rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
UAB „Raseinių vandenys“
Advokatai
Ramūnas Širvys
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-483-154/2011

Teisėja I. Narbutienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00941-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 25.3.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieškovo V. M. atstovui advokatui Ramūnui Širviui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-476/2011 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Raseinių rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Raseinių vandenys“ dėl civilinių teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. V. M. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybę išpirkti iš V. M. privačios nuosavybės teise priklausančią L-4014,95 m 15 vnt. kanalizacijos šulinių nutekamųjų tinklų/fekalinę kanalizaciją, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 46300,00 Lt, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad prieš 30 metų jis savo lėšomis įrengė nutekamųjų tinklų kanalizaciją. Tuometinės valdžios atstovai patys paragino jį tai padaryti savo lėšomis ir žadėjo šią kanalizaciją išpirkti. Šia kanalizacija neatlygintinai 30 metų naudojasi gyventojai ir niekas nesiruošia su juo atsiskaityti. Savo lėšomis įrengtą kanalizaciją jis 2000 m. įregistravo nekilnojamojo turto registre. Prašė įpareigoti Raseinių rajono savivaldybę šią kanalizaciją iš jo išpirkti.

Atsiliepimas

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

Trečiasis asmuo UAB „Raseinių vandenys“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 30,24 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 88 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą“ 3 punktą nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės nuosavybėn viešojo vandens tiekėjo pasiūlymu ar savininko (jo įgalioto atstovo) prašymu, viešajam vandens tiekėjui šį objektą pripažinus reikalingu ir tinkamu viešajam vandens tiekimui. Nustatė, kad ieškovas raštu į atsakovą nesikreipė, jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad atsakovui ieškovo nutekamųjų tinklų kanalizacija nereikalinga, nes yra parengta (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų tinklų pajungimo situacinė schema, gautas leidimas pradėti statybos darbus, todėl konstatavo, kad atsakovas turi teisę atsisakyti pirkti jo ūkinei veiklai nereikalingą objektą. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas teigia, jog ieškovo trasa pastatyta ir įrengta 1979 m., naudojant asbocementinius vamzdžius, o pagal statybos reglamentus šių vamzdžių eksploatavimo laikas 30 metų ir šiuo metu yra pasibaigęs. Nurodė, kad ieškovas teigė, jog trasa ištiesta, panaudojant kitokius vamzdžius, prašė skirti ekspertizę vamzdžių kokybei nustatyti. Tačiau teismas pažymėjo, kad ne vamzdžių kokybė lemia šios bylos esmę, o ekspertizės skyrimas sudarys papildomų išlaidų ir bus vilkinamas bylos nagrinėjimas. Konstatavo, kad atsakovui ieškovo trasa nereikalinga, todėl įpareigoti ją išpirkti negalima.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apie galimo nusikaltimo padarymą informuoti prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas niekada nesikreipė su prašymu į atsakovą dėl objekto išpirkimo. Byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu, baigiamųjų kalbų stadijoje, pats atsakovo atstovas yra patvirtinęs, jog ieškovas buvo kreipęsis su prašymu į atsakovą dėl fekalinės kanalizacijos išpirkimo, tačiau nurodė, jog tuo metu nepateikė nuosavybės tiesę pagrindžiančių dokumentų.

2. Nurodo, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo savo atsikirtimus grindė aplinkybe, jog yra projektas naujai kanalizacijai ir gautas statybos leidimas, todėl Raseinių miesto gyventojams ieškovo kanalizacija nereikalinga. Tačiau į bylą nebuvo pateiktas nei projektas, nei statybos leidimas, nors LR CPK 178 str. aiškiai nustatyta, jog šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Todėl visiškai neaišku, kokių motyvų vedinas pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie ieškovo kanalizacijos nereikalingumą Raseinių rajono gyventojams. Ir nors teismas sprendime nurodė, kad remiasi bylos lapu Nr. 71, tačiau minėtame bylos lape jokio statybos leidimo byloje nebuvo ir nėra pateikta.

3. Nurodo, kad sulyginus ieškovo pateiktą fekalinės kanalizacijos planą ir trečiojo asmens UAB „Raseinių vandenys“ schemą, matyti, kad atsakovas iš tiesų naudosis ieškovui priklausančia trasa, einančia (duomenys neskelbtini) , todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovo trasa yra nereikalinga. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ir šiuo metu ieškovo nuotekų tinklų kanalizacija naudojamasi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių neatskleidė bylos esmės bei neteisingai taikė LR Vyriausybės 2007 m. sausio mėn. 29 nutarimo Nr. 88 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarko aprašo“ 4 p., 5 p. 13 p. nuostatas, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisingai pritaikius materialinės teisės normas

4. Nurodo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą prašė atlikti parašo ekspertizę, kuris yra trečiojo asmens nurodomoje 1996-07-11 pasirašytoje sutartyje Nr. 294, nes minėtoje sutartyje yra ne ieškovo parašas ir yra didelė tikimybė, kad minėtas parašas galėjo būti suklastotas. Tačiau minėto prašymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino. LR CPK 300 str. numato, jog, jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo kreiptis dėl galimai suklastoto dokumento į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

5. Teigia, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovui tapo žinoma, jog trečiasis asmuo UAB „Raseinių vandenys“ preliminariai apie 2011 m. birželio 15-16 dienomis sudarė su J. Č., gyvenančiu adresu (duomenys neskelbtini), kanalizacijos ir vandens nuotekų sutartį, kuria UAB „Raseinių vandenys“ leido prisijungti J. Č. prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių kanalizacijos nuotekų tinklų. Už minėtą prisijungimą, ieškovo žiniomis, trečiajam asmeniui buvo sumokėta 4000,00 Lt. Prašo teismo išreikalauti šios dokumentus, nes jie paneigtų tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens, tiek pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti kanalizacijos trasa atsakovui yra nereikalinga.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Raseinių rajono savivaldybė ir trečiasis asmuo UAB „Raseinių vandenys“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą.

Teismo posėdyje ieškovo - apelianto V. M. atstovas advokatas Ramūnas Širvys palaikė teismui pateikto apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, tačiau nurodė, kad jo manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė šios bylos esmės atsisakydamas išreikalauti ieškovo V. M. bei jo atstovės prašomus įrodymus, nepasiūlydamas ieškovui tiksliai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus bei pateikti reikalingus įrodymus, tuo ieškovui užkirsdamas kelią patikslinti ieškinio reikalavimus, kurie iš tiesų nėra labai aiškūs; neišreikalavo ir neįvertino Raseinių rajono savivaldybės 2006-01-13 rašto Nr. 12.1-R1-539, todėl mano, kad teisėjų kolegija, neturėdama pakankamo pagrindo tenkinti V. M. apeliacinio skundo, turėtų panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimą dėl esminių procesinių pažeidimų ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ieškovas V. M., atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Raseinių vandenys“ į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. yra inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos L=401.95 m 15 vnt. kanalizacijos šulinių (1 k-15 k), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 7).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo reikalavimas iš esmės susijęs su privačios nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams, teisingai už ją atlyginant, todėl sprendžiant šį reikalavimą būtina vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. LR CK 4.100 str. 1 d. numatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

2006 m. liepos 13 d. LR „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo“ (toliau – Įstatymas), 18 str. 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas, arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymu nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui. Viešasis vandens tiekimas pagal Įstatymo 2 str. 21 punktą yra geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas pagal viešąją vandens tiekimo sutartį arba, jei rašytinė sutartis nesudaryta, geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas, kai abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamojo vandens tiekimui vykdyti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas.

Iš šių „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo“ nuostatų seka, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali priklausyti nuosavybės teise: a) savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei; b) kitiems asmenims. Kitų asmenų nuosavybės teise valdoma viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, jeigu ji yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti: a) išperkama savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn; b) dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.) sudaromos sutartys.

Pagal Įstatymo 18 str. 4 dalį tik viešasis vandens tiekėjas sprendžia, ar viešojo vandens tiekimo teritorijoje esantys, bet ne jo valdomi ar naudojami pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui, ir tik, jeigu reikia, gali kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo pagal šio Įstatymo 18 str. 2 dalį.

Pagal LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 88 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktą, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės nuosavybėn viešojo vandens tiekėjo pasiūlymu ar savininko (jo įgalioto atstovo) prašymu, viešajam vandens tiekėjui šį objektą pripažinus reikalingu ir tinkamu viešajam vandens tiekimui.

Minėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad iš kitų asmenų tiek išperkant, tiek sudarant sutartis su jais dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektų naudojimo, būtina savivaldybės iniciatyva ir šie objektai turi būti reikalingi viešajam vandens tiekimui.

Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovo V. M. nuosavybės teise valdomi nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai jiems nėra reikalingi. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų tinklų pajungimo situacinė schema (b. l. 71, 74) tik patvirtina atsakovo - Raseinių rajono savivaldybės argumentus, kad, įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, planuojamas naujų vandentiekio tinklų ir nuotekų tinklų tiesimas minėtose gatvėse, kai ieškovo nuotekų tinklai kaip tik ir yra nutiesti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Todėl teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovo nuosavybės teise valdomi nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai atsakovui nėra reikalingi, todėl įpareigoti jų išpirkti nėra pagrindo.

Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog ieškovas V. M., įsigaliojus anksčiau nurodytiems teisės aktams ir minėtuose teisės aktuose nustatyta tvarka, būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos, išpirkimo savivaldybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės nuosavybėn. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2004 m. rugsėjo 7 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. M-309, adresuoto ieškovui V. M. (b. l. 129), matyti, kad dėl minėto infrastruktūros objekto išpirkimo ieškovas V. M. į Raseinių rajono savivaldybės administraciją buvo kreipęsis 2004 m. rugpjūčio 27d., t. y. iki 2006 m. liepos 13 d. LR „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo“ ir iki LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimo „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įsigaliojimo, o būtent šiais norminiais aktais buvo nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka. Ieškovo apeliaciniame skunde minimas ieškovo kreipimasis 2005 metais į Raseinių rajono savivaldybę ir Raseinių vandenis, bei Savivaldybės 2006-01-13 rašytas raštas Nr. 12.1-R1-539 ieškovui esminės reikšmės taip pat neturi, nes šis susirašinėjimas vyko iki anksčiau minėtų teisės aktų įsigaliojimo, be to, kaip teigia apeliantas, 2006-01-13 raštas Nr. 12.1-R1-539 buvo adresuotas ieškovui, todėl jis galėjo pateikti jį teismui, o jo neturėdamas, galėjo pats išsireikalauti šį raštą iš savivaldybės. Teismas nėra įstatymo įpareigotas tokio pobūdžio bylose surinkti įrodymus. Tokia pareiga pagal LR CPK 178 straipsnį numatyta ieškovui ir /arba atsakovui.

Kaip matyti iš byloje esančios 1996 m. liepos 11 d. „Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo“ sutarties Nr. 294 (toliau – Sutartis), sudarytos tarp UAB „Raseinių vandenys“ ir V. M. (b.l. 37), sutarties šalys yra sutarusios, kad abonentas, nagrinėjamu atveju V. M., privalo nekliudyti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims prisijungti prie jo balanse esančio vandentiekio ir nuotekų tinklo, ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema, prieš tai informavus tiekėją, nagrinėjamu atveju trečiąjį asmenį UAB „Raseinių vandenys“ (Sutarties 7 punktas). Nors apeliantas nurodo, kad ant šios sutarties yra ne jo parašas, prašė pirmosios instancijos teismo skirti parašo ekspertizę, tačiau byloje nėra duomenų, jog teisme būtų pareikštas ieškinys dėl 1996 m. liepos 11 d. „Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo“ sutarties Nr. 294 pripažinimo negaliojančia, dėl ko būtų buvęs pagrindas skirti byloje ekspertizę. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad Sutartis būtų nutraukta ar pasibaigusi, ar kad ieškovas būtų kreipęsis į trečiąjį asmenį dėl sutarties nutraukimo ar jos peržiūrėjimo, kaip tai numatyta Sutarties 9-ame punkte. Todėl esant galiojančiai 1996 m. liepos 11 d. „Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo“ sutarčiai Nr. 294, pripažintini nepagrįstais apelianto argumentai, kad jam nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra atsakovas ir kiti tretieji asmenys naudojasi savavališkai. LR „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įstatymo 18 str. 2 dalis numato, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti išperkama savivaldybės, tačiau įstatymas su infrastruktūros savininkais nustato ir kitokių teisinių santykių nebaigtinį sąrašą, t. y. nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovas pats pasirinko panaudos teisinius santykius savo turtui naudoti.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims nesutarus dėl ieškovo nuosavybės teise valdomų nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, kai šie objektai nėra reikalingi viešajam vandens tiekimui, bei savivaldybei nepriėmus sprendimo dėl naudojimosi šiais objektais teisės įgijimo, teismas negali ieškovo reikalavimu nustatyti naudojimosi nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką, kaip nustatyta LR „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įstatymo 18 str. 2 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto paėmimo visuomenės poreikiams diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta būtent valstybės institucijoms ir savivaldybės taryboms, t. y. tik šios institucijos turi teisę spręsti, ar turtas reikalingas visuomenės poreikiams, ar ne. Privataus turto savininkui nesuteikta teisė reikalauti, nesant tam pagrįsto įstatyminio pagrindo, inicijuoti jo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. spalio 8d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2010.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kad byloje nebuvo pateiktas tinkamai patvirtintas naujų vandentiekio tinklų ir nuotekų tinklų tiesimo projektas, nebuvo pateiktas statybos leidimas minėtiems darbams atlikti, nes tik atsakovas Raseinių rajono savivaldybė turo teisę spręsti, ar ieškovo nuosavybės teise valdoma nuotekų tvarkymo infrastruktūra reikalinga visuomenės poreikiams, ar ne.

Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl 1996-07-11 Sutartyje, neva, suklastotų parašų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 300 straipsniu, turėjo kreiptis į prokurorą.

LR CPK 300 str. 1 dalyje yra reglamentuota, kad jei nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiroji nutartis, tai teismo reagavimo į nagrinėjant civilinę bylą išaiškintus teisėtumo pažeidimus ir esminius valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, kitų organizacijų, valstybės ar savivaldybių tarnautojų darbo trūkumus procesinė priemonė, tačiau teismo iniciatyva ir aktyvumas atkreipiant dėmesį į teisėtumo pažeidimus gali būti siejami iš esmės su viešojo intereso apsaugos užtikrinimu. Kadangi pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne teisės pažeidimų prevencija, tai jis neturi atskirosiomis nutartimis reaguoti į neturinčius ypatingos visuomeninės reikšmės teisės pažeidimus arba pažeidimus, susijusius tik su akivaizdžiai privačiais santykiai, kaip tai yra nagrinėjamu atveju. Kartu pažymėtina, kad tai apeliantui netrukdo pačiam kreiptis į kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovo - apelianto V. M. atstovo advokato R.Širvio teismo posėdyje pareikštu reikalavimu ir argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos esmė yra aiški: ieškovas V. M. prašė įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybę išpirkti V. M. privačios nuosavybės teise priklausančią L-4014,95 m 15 vnt. kanalizacijos šulinių nutekamųjų tinklų/fekalinę kanalizaciją, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 46 300,00 Lt. Būtent tokį reikalavimą teismas analizavo ginčijamame sprendime ir šį reikalavimą pagrįstai atmetė.

Apelianto atstovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, netenkino ieškovo prašymų išreikalauti papildomus įrodymus, yra nepagrįsti.

Pasirengimui nagrinėti bylą buvo skirti 6 parengiamieji teismo posėdžiai, kai LR CPK 229 str. numatė 2 parengiamųjų teismo posėdžių galimybę. 2010-10-26 parengiamasis posėdis neįvyko dėl neatvykusio ieškovo ir jo atstovės advokatės R.Šaltinienės (b.l. 28). 2010-12-07 parengiamajame posėdyje buvo patenkintas ieškovo advokatės R.Šaltinienės prašymas išreikalauti jos prašomus įrodymus, nes šie dokumentai esantys reikalingi ieškinio patikslinimui, o bylos nagrinėjimas atidėtas 2011-01-07 (b.l. 47-48). Ieškovo atstovės nurodyti dokumentai teismui pateikti 2010-12-20 (b.l.50-59). 2011-01-07 parengiamajame posėdyje ieškovo advokatė nurodė, kad iš gautų dokumentų nėra aišku, kiek pinigų sumokėta už vandens nuotekas, reikalavo, kad būtų pateikta buhalterinė pažyma su konkrečiais paskaičiavimais, o taip pat prašė teismo išreikalauti žiniaraščius iš “Sodros” su velionės ieškovo žmonos parašais, kad būtų galima ateityje prašyti teismo paskirti ekspertizę dėl parašo ant 1996-07-11 sutarties ištyrimo, taip pat prašė išreikalauti naujos trąsos projekto išvadą, iš kurios būtų matyti, kada bus tiesiama nauja trąsa, pateikti naujos trąsos schemą. Teismas patenkino šiuos advokatės prašymus ir kitą parengiamąjį posėdį paskyrė 2011-02-25 (b.l.65-67). Dokumentai teismui buvo pateikti 2011-01-21 (b.l. 69-74). 2011-02-25 parengiamasis posėdis neįvyko dėl neatvykusios ieškovo advokatės R.Šaltinienės (b.l. 79). 2011-04-05 parengiamąjame posėdyje teismas, atmetęs ieškovo ir jo atstovės prašymą skirti parašo, esančio 1996-07-11 “Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo“ sutartyje, ekspertizę, nutarė bylą nagrinėti iš esmės (b.l. 86-94). Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą neskirti ekspertizės pripažįsta teisingu ir teisėtu, nes byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl minėtos sutarties nuginčijimo, t.y. ieškovo ir jo advokatės reikalavimas dėl ekspertizės nebuvo susijęs su nagrinėjama byla, iš ko darytina išvada, kad teismas teisingai suprato bylos esmę. Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad ieškovo atstovės reikalavimas skirti minėtą ekspertizę nebuvo susijęs su pagrindiniu ieškovo reikalavimu – įpareigoti atsakovą išpirkti ieškovui nuosavybės teise priklausančias komunikacijas.

Kaip matyti iš byloje esančio 2011-04-05 teismo posėdžio protokolo (b.l. 87), teismui atmetus ieškovo ir jo advokatės prašymus, kitų prašymų nepareikšta, todėl teismas po 7 mėnesius trukusio pasirengimo pagrįstai bylą pradėjo nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas ne tik atskleidė bylos esmę, tačiau 2011-04-05 teismo posėdyje papildomai konstatavo, kad “bylos esmė ir vienintelis reikalavimas šioje byloje - įpareigoti Raseinių rajono savivaldybę išpirkti iš ieškovo privačios nuosavybės teise priklausančią kanalizaciją” (b.l. 92).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovą atstovavo kvalifikuota teisininkė, t.y. advokatė, skyrė pakankamai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui, apsispręsti dėl savo reikalavimų ir reikalui esant, juos patikslinti, o taip pat apsispręsti dėl įrodymų, kuriais ieškovas ketino įrodinėti savo ieškinį, todėl ieškovo V. M. teisės nebuvo pažeistos. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad be šalių teisių, LR CPK 42 str. 5 dalis numato šalių pareigą sąžiningai naudotis savo teisėmis, o LR CPK 7 str. 2 dalis numato, kad byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės piknaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Dėl išdėstyto, ieškovo V. M. apeliacinis skundas atmestinas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo V. M. priteistinos Valstybei 6,33 Lt bylinėjimosi išlaidos (b. l. 116), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą atmesti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) Valstybei 6,33 Lt (šešis litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėRasa Bartašienė