Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui A. J. , jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovo M. L. atstovei A. G. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0855-358/2008 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui M. L. dėl garbės ir orumo įžeidimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. J. ieškiniu (b.l.1-7) prašė pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis jo garbę ir orumą šias atsakovo M. L. paskleistas žinias apie tai:

1.1. kad ieškovas 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 17:45 h 9-ajame kelio Vilijampolė-Žiemiai-Šėta kilometre ties sankryža į sodininkų bendriją „Bičiulis" sukėlė autoįvykį:

1.1.1. „Man esant priešingoje eismo juostoje Audi 100 vairuotojas staigiai užsuko į kairę, nerodydamas posūkio signalo." (2007-08-15 atsakovo paaiškinimas Kauno raj. PK);

1.1.2. „Man atliekant lenkimą ir jau esant priešingoje eismo juostoje, Audi 100 automobilio vairuotojas A. J. , a/k (duomenys neskelbtini) nerodydamas posūkio signalo, staigiai užsuko į kairę.“ (2007-09-03 atsakovo skundas Kauno apygardos administraciniam teismui);

1.1.3. „Audi 100 vairuotojas A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punktą, <...>. Jis taip pat pažeidė minėtų taisyklių 127 punktą, <...>. Prieš sukdamas į kairę A. J. neparodė kairio posūkio signalo, nedavė kelio jį lenkiančiai mašinai, ko pasėkoje sukėlė autoavariją. Be to, įvykus autoavarijai, A. J. nesustojo, o pasišalino iš įvykio vietos, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 269 str." (2007-09-03 atsakovo skundas Kauno apygardos administraciniam teismui);

1.1.4. „Dėl avarijos kaltas Audi 100 vairuotojas A. J. , kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 p., 153 p., 269 p., t.y. prieš sukdamas į kairę, neparodė kairio posūkio signalo, nedavė kelio lenkiančiai mašinai, sukėlė autoavariją. Autoįvykio priežastis yra A. J. kelių eismo taisyklių pažeidimai, nes pradėjus jį lenkti nebuvo jokių požymių apie numanomą A. J. manevrą.“ (2007-09-03 atsakovo skundas Kauno apygardos administraciniam teismui);

1.1.5. „Pradėjau atlikinėti lenkimo manevrą, įpusėjus manevrui Audi 100 vairuotojas neparodė posūkio į kairę.“ (2007-10-10 teismo posėdis);

1.1.6. „Prieš lenkdamas aš įsitikinau, kad atlikti manevrą yra saugu, man sutrukdė Audi 100 automobilis." (2007-10-10 teismo posėdis);

1.2. kad ieškovas, įvykus avarijai, pasišalino iš autoįvykio vietos:

1.2.1. „Audi 100 automobilis pasišalino iš įvykio vietos." (2007-08-15 atsakovo paaiškinimas Kauno raj. PK);

1.2.2. „Audi 100 vairuotojas A. J. po šio įvykio net nesustojo ir nuvažiavo namo." (2007-09-03 atsakovo skundas Kauno apygardos administraciniam teismui).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 938 Lt turtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 14 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 17:45 val. atsakovas, vairuodamas automobilį Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9-ajame kelio Vilijampolė-Žiemiai-Šėta kilometre (Kauno raj. netoli Lapių gyvenvietės) dėl savo kaltės sukėlė autoįvykį. 2007-08-23 nutarimu atsakovas buvo nubaustas 150 Lt bauda už teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (b.l.22). Atsakovas, rašydamas paaiškinimą dėl autoįvykio, 2007-08-15 nurodė, kad: „Man esant priešingoje eismo juostoje Audi 100 vairuotojas staigiai užsuko į kairę, nerodydamas posūkio signalo." „Audi 100 automobilis pasišalino iš įvykio vietos“ (b.l.10). Atsakovas, nesutikdamas su nuobauda, 2007 m. rugsėjį Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2007-08-23 nutarimą Nr. E649879 dėl administracinio teisės pažeidimo ir grąžinti bylą institucijai iš naujo kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (b.l.11-13). Skundo aprašomojoje dalyje atsakovas nurodė tokius argumentus: „Man atliekant lenkimą ir jau esant priešingoje eismo juostoje, Audi 100 automobilio vairuotojas A. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) nerodydamas posūkio signalo, staigiai užsuko į kairę“. „Audi 100 vairuotojas A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punktą, <...>. Jis taip pat pažeidė minėtų taisyklių 127 punktą, <...>. Prieš sukdamas į kairę A. J. neparodė kairio posūkio signalo, nedavė kelio jį lenkiančiai mašinai, ko pasėkoje sukėlė autoavariją. Be to, įvykus autoavarijai, A. J. nesustojo, o pasišalino iš įvykio vietos, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 269 str." „Audi 100 vairuotojas A. J. po šio įvykio net nesustojo ir nuvažiavo namo." „Dėl avarijos kaltas Audi 100 vairuotojas A. J. , kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 p., 153 p., 269 p., t.y. prieš sukdamas į kairę neparodė kairio posūkio signalo, nedavė kelio lenkiančiai mašinai, sukėlė autoavariją. Autoįvykio priežastis yra A. J. kelių eismo taisyklių pažeidimai, nes pradėjus jį lenkti nebuvo jokių požymių apie numanomą A. J. manevrą.“ 2007-10-10 teismo posėdžio metu (b.l.15-17) atsakovas paaiškino, kad „Pradėjau atlikinėti lenkimo manevrą, įpusėjus manevrui Audi 100 vairuotojas neparodė posūkio į kairę"; „prieš lenkdamas aš įsitikinau, kad atlikti manevrą yra saugu, man sutrukdė Audi 100 automobilis.“ 2007-12-19 ir 2008-01-15 atsakovas pateikė teismui prašymą apie skundo atsiėmimą (b.l.18-19). 2008-01-30 Kauno apygardos administracinis teismas atsakovo prašymą patenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą nutraukė (b.l.20).

Vadovaudamasis LAT praktika (LAT 2004-02-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-56/2004, LAT 1998-05-15 nutarimas Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“), pagal kurią tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi/ pareiškimo/skundo turinys tampa žinomas asmenims dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, tai nėra duomenų paskleidimas, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama asmenims, nesusijusiems su skundo/pareiškimo tyrimu, žinojimu, bei nustatęs, jog jokių duomenų apie tai, kad paaiškinimo/skundo/pasisakymo turinys tapo žinomas asmenims, nesusijusiems su paaiškinimo ar skundo nagrinėjimu, byloje nėra, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis jo garbę ir orumą atsakovo paskleistas žinias 2007-08-15 Kauno rajono PK rašytame paaiškinime, 2007-09-03 atsakovo skunde Kauno apygardos administraciniam teismui bei 2007-10-10 teismo posėdyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas atkreipė dėmesį, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus, nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Asmenų (pareiškėjų) žodiniai pranešimai bei rašytiniai pareiškimai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka; jeigu pranešimas buvo nepagrįstas, atitinkamos institucijos sprendime apie tai nurodoma ir tuo pačiu paneigiamos neteisingos žinios apie asmenį. Nesutikdami su sprendimu, pareiškėjai gali jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, atsakovas paaiškinime Kauno rajono PK, skunde bei teismo posėdžio metu išreiškė savo subjektyvią nuomonę, požiūrį ir įsitikinimą dėl autoįvykio, o jo kreipimasis į teismą negali būti vertinamas kaip savo teisių ir laisvių įgyvendinimo ribų peržengimas. Atsakovo teisė reikšti savo nuomonę yra ginama įstatymo, todėl teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d., Konstitucijos 25 str. 1 d. ir kt.). Nenustačius žinių paskleidimo fakto, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo nustatinėti ir žinių pobūdžio (žeminančios ar atitinkančios tikrovę). Teismas sprendime taip pat nurodė, kad sutinka su atsakovo argumentais dėl turtinės žalos, kurią ieškovas turėjo administracinėje byloje, atlyginimo (kad ieškovas nenurodo, kokia teisės norma vadovaujantis jis prašo priteisti iš atsakovo 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, 200 Lt transporto išlaidų degalams ir 38 Lt skelbimo spaudoje išlaidų, patirtų kitoje – administracinėje byloje, kad klausimas dėl minėtų išlaidų priteisimo turėjo būti išspręstas toje pačioje – administracinėje – byloje ir pan.), todėl atskirai jų nekartojo (2002 m. Teismų praktika Nr. 17, civilinė byla Nr. 3K-7-861/2001).

Apeliaciniu skundu (b.l.84-90) ieškovas A. J. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, dėl šių motyvų:

1) teismas, nagrinėdamas bylą, neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nukrypo ir netaikė LAT tokios kategorijos byloms suformuotos teismų praktikos. LAT 2007-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007 nurodė, kad „asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės." Tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo situacija šioje byloje visiškai atitinka faktų visumą atsakovo atsakomybei kilti: pirma, atsakovas žinomai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė tretiesiems asmenims žodžiu įvykio vietoje 2007-08-15 bei 2007-10-10 teismo posėdžio metu, taip pat raštu - 2007-09-03 skunde Kauno apygardos administraciniam teismui ir 2007-08-15 paaiškinime Kauno raj. PK; antra, atsakovo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys buvo apie ieškovą, t.y. kad ieškovas pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, o taip pat pasišalino iš įvykio vietos; trečia, tikrovės neatitinkantys duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą, nes tokios žinios diskredituoja ieškovą aplinkinių akyse, pateikia jį kaip teisės pažeidėją ir sukelia pagrįstų abejonių jo reputacija ir geru vardu; ketvirta, atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jo paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos ir išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo (ieškovas įvykio metu KET reikalavimų nepažeidė ir niekaip nekliudė atsakovui pralenkti jį iš kairės, ką pripažino ir įvykį tyrę policijos pareigūnai, kaltu pripažinę atsakovą, be to, atsakovas atsiėmė savo skundą, tokiu būdu pripažindamas savo kaltę pažeidus KET ir sukėlus autoįvykį). LAT 2006-10-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006 nurodė, jog „CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija. Dėl to įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas." Šią savo galimybę atsakovas galėjo tiesiogiai įgyvendinti minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau, atsiėmęs skundą, ja nepasinaudojo;

2) teismas nepagrįstai pripažino atsakovo kreipimąsi su skundu į Kauno apygardos teismą sąžiningu kreipimusi į valstybės institucijas dėl atsakovo neva pažeistų teisių ar interesų gynimo, tokiu būdu klaidingai pripažindamas, kad toks kreipimasis nėra asmens orumą žeminančių duomenų paskleidimas (LAT 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). LAT teisėjų senatas 1998-05-15 nutarime Nr. 1 pažymėjo, kad „Kai pranešimas yra nesąžiningas (melagingas), ir asmuo įgyvendindamas savo teises bei laisves peržengia šias teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves, nukentėjusiojo asmens teisės yra ginamos <...>.“ Atsakovo skundas ir paaiškinimai Kauno raj. PK bei teismo posėdžiuose, kad jis dėl įvykio nekaltas, yra grįsti akivaizdžiai melagingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurių pagalba atsakovas tendencingai bandė suversti kaltę dėl įvykio ieškovui, „paversti“ ieškovą pažeidėju. Nors atsakovas savo skundą atsiėmė ir ATP byla buvo nutraukta, pripažintina, kad atsakovas paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, dėl ko ieškovas patyrė tiek moralinę, tiek ir turtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Todėl atsakovo kreipimasis į Kauno apygardos administracinį teismą, nurodant skunde žinomai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, nelaikytinas sąžiningu jo kreipimusi į valstybės institucijas dėl neva jo pažeistų teisų ir interesų, o ieškovo, kaip nukentėjusio asmens, teisės ir interesai privalėjo būti ginami. Be to, tai, kad atsakovas galiausiai atsiėmė savo nepagrįstą skundą bei paprašė bylą nutraukti, patvirtina, jog atsakovas pripažino savo kaltę sukėlus autoįvykį, pripažino, kad įvykio aplinkybės yra ištirtos tinkamai ir objektyviai;

3) teismas nepagrįstai vadovavosi LAT išaiškinimu, jog tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi/pareiškimo/skundo turinys tampa žinomi asmenims dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, tai nėra duomenų paskleidimas, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama asmenims, nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu (2004-02-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-56/2004), dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog nebuvo duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paskleidimo. Nesąžiningo (melagingo) kreipimosi į valstybės institucijas atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves, nukentėjusiojo asmens teisės bet kuriuo atveju yra ginamos (LAT teisėjų senatas 1998-05-15 nutarime Nr. 1). Todėl teismo nurodyto LAT išaiškinimo nuostatos taikytinos tik sąžiningo kreipimosi į valstybės institucijas atveju. Be to, duomenys apie ieškovo apkaltinimą tapo žinomi pašaliniams asmenims - liudytojams, ieškovo šeimos nariams;

4) teismo išvada, kad jeigu pranešimas buvo nepagrįstas, sprendime apie tai nurodoma ir tuo pačiu paneigiamos neteisingos žinios apie asmenį, o jei sprendimas yra nepalankus, tai, nesutikdami su sprendimu, pareiškėjai jį gali apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, nepagrįsta. Vadovaujantis LAT praktika (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-488/2007, LAT 2006-11-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-569/2006), nepaisant to, kad atsakovas atsiėmė savo nepagrįstą skundą ieškovo atžvilgiu bei paprašė bylą nutraukti, tarsi atsisakydamas savo melagingai paskleistų duomenų, faktų apie ieškovą, tačiau toks atsakovo veiksmas neatėmė, nepanaikino ieškovo teisės ginti pažeistas teises (garbę ir orumą) bei reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą;

5) teismo išvada, kad atsakovas paaiškinime Kauno rajono PK, skunde bei teismo posėdžio metu išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę, požiūrį ir įsitikinimą dėl autoįvykio, nepagrįsta, kadangi atsakovas išsakė ne subjektyvią nuomonę, požiūrį į autoįvykį, o nurodė konkrečius tikrovės neatitinkančius duomenis - faktus, žinomai klaidingas įvykio aplinkybes, kurių pagalba atsakovas tendencingai bandė suversti kaltę dėl įvykio ieškovui, „paversti“ ieškovą pažeidėju, įvykio kaltininku, kad pats išvengtų atsakomybės. LAT 2006-10-11 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-507/2006 bei LAT 2007-10-12 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-411/2007 nurodė, kad „Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.“ Atsakovo paskleista informacija, jo melagingi teiginiai apie ieškovą ir įvykį visiškai atitinka LAT išaiškinimą ir pripažintini paskleistais duomenimis - konstatuotomis tam tikromis aplinkybėmis, faktais, t. y. informacija, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Taigi, teismas, nukrypdamas nuo LAT formuojamos teismų praktikos, klaidingai įvertino atsakovo paskleistą informaciją apie ieškovą, jos pobūdį bei nepagrįstai šios informacijos nepripažino duomenimis. Atsižvelgiant į LAT teisėjų senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 nuostatas, akivaizdu, kad atsakovo paskleisti melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys (klaidinga ir diskredituojanti ieškovą informacija, kurioje teigiama apie ieškovo padarytą teisės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime) įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu neabejotinai pažeidė ieškovo garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Todėl pripažintina, kad atsakovas, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidė teisės normų nustatytus reikalavimus, ieškovo teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovui taikytina teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 str. 1 d.;

6) teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo argumentais dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nebuvo nurodęs, kokia teisės norma vadovaujantis jis prašo priteisti jo patirtas išlaidas, kadangi, reikšdamas ieškinį, kaip savo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo pagrindą, ieškovas nurodė CK 2.24 str. Atsakovui nepagrįstai pateikus skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, ieškovas privalėjo samdyti advokatę, dėl ko patyrė 700 Lt atstovavimo išlaidų. Šių išlaidų ieškovas nebūtų patyręs, jei atsakovas nebūtų paskleidęs apie ieškovą tikrovės neatitinkančių duomenų. Todėl neteisėtą atsakovo veiką (tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių garbę ir orumą, paskleidimas) ir kilusias pasekmes (700 Lt atstovavimo išlaidų, 200 Lt transporto išlaidų ir 38 Lt už skelbimą spaudoje, viso 938 Lt tiesioginių nuostolių) sieja akivaizdus priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas turtinei žalai atlyginti (CK 6.246-6.249 str.). Atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti civilinės bylos nagrinėjimo metu. Administracinėje byloje kvitas nespėtas pateikti, nes skundo buvo atsisakyta. Be to, bylos dėl KET pažeidimų ir nuobaudų panaikinimo turi savo specifiką, jose valstybė atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos šiose bylose nepriteisiamos, juolab ne šaliai, o suinteresuotajam asmeniui, kurio teisės nebuvo nei apgintos ar pan., - juk sprendimas byloje nepriimtas. Administracinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė ir būtinų transporto išlaidų degalams (važiuojant į teismo posėdžius, pas advokatą, paskelbiant skelbimą spaudoje dėl įvykio). Todėl nors degalų įsigijimo kvitų ieškovas ir neišsisaugojo, tačiau logiškumo, protingumo ribose ieškovo papildomai patirtos 200 Lt transporto išlaidos degalams turėjo būti priteistos kaip turtinė žala (CK 1.5 str.). Be to, atsakovo nurodytos ABTĮ 45 str. nuostatos dėl išlaidų priteisimo šiuo atveju netaikomos, kadangi administracinės bylos nagrinėjimas pagal atsakovo skundą baigėsi ne priimtu sprendimu, tačiau nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (atsakovui atsisakius nuo skundo), todėl byla iš esmės nebuvo išnagrinėta. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovo nurodyta LAT 2001-11-08 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-7-861/2001, pripažindamas, jog išlaidų teisinei pagalbai administracinėje byloje apmokėti atlyginimo klausimas turėjo būti išnagrinėtas toje pačioje administracinėje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, kadangi, pirma, turtinės žalos atlyginimą, paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, numato CK 2.24 str. 1 d., kuri ir laikytina ta specialia nuoroda įstatyme; antra, administracinės bylos nagrinėjimas pagal atsakovo skundą baigėsi ne priimtu sprendimu, tačiau nutartimi bylą nutraukti, todėl byla iš esmės nebuvo išnagrinėta, ko pasėkoje ir nebuvo spręstas išlaidų atlyginimo klausimas. Kadangi turtinės žalos atsiradimą priežastiniu ryšiu nulėmė duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paskleidimas, todėl jos atlyginimo klausimas logiškai ir pagrįstai turėjo būti spręstas kartu su neturtinės žalos atlyginimu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.94-97) atsakovas M. L. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) rašydamas paaiškinimą bei skundą, taip pat duodamas parodymus Kauno apygardos administraciniam teismui, atsakovas nenurodė jokių faktų, kurie žemintų ieškovo garbę bei orumą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas paskleidė kokius nors duomenis tretiesiems asmenims, t.y. asmenims nesusijusiems su pareiškimo nagrinėjimu, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad teisės pažeidimo nėra, ir ieškinį atmetė;

2) atsakovas, 2007-09-03 pateikdamas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, įstatymų nepažeidė, o tik pasinaudojo jam ABTĮ 5 str. suteikta teise. Vėliau atsakovas pasinaudojo ir ABTĮ 52 str. jam suteikta teise atsiimti skundą: 2007-12-18 ir 2008-01-15 pateikė teismui prašymą dėl skundo atsiėmimo. 2008-01-30 nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas patenkino atsakovo prašymą ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukė. Priimdamas atsakovo skundą ir patenkindamas jo prašymą nutraukti bylą, teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs įstatymus ar kitų asmenų teises ar teisėtus interesus;

3) ieškovas nepagrįstai nurodo, kad, priimdamas sprendimą, teismas nukrypo nuo LAT praktikos, kadangi jo nurodytos LAT bylos (2007-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-113/2007; 2006-10-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2006-11-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-569/2006) yra dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai tikrovės neatitinkantys ir garbę bei orumą žeminantys duomenys buvo paskelbti per visuomenės informavimo priemones, todėl negali būti vertinamos kaip precedentai šioje byloje. Rašydamas paaiškinimą ir kreipdamasis į teismą, atsakovas gynė savo teises ir teisėtus interesus. Paaiškinime, skunde ir posėdžio metu atsakovas tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę, požiūrį ir įsitikinimą dėl autoįvykio. Pateikdamas skundą teismui, atsakovas tik ginčijo Kauno rajono PK nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo. Įtraukti ieškovą į bylą trečiuoju asmeniu atsakovas privalėjo, nes to reikalauja ABTĮ (ieškovas dalyvavo įvykstant autoįvykiui bei jo forminime);

4) teismas pagrįstai sutiko su atsakovo argumentais dėl turtinės žalos atlyginimo ir teisingai nusprendė atmesti ieškovo reikalavimą atlyginti 938 Lt turtinę žalą, kurią sudaro kitoje, t.y. administracinės teisės pažeidimo byloje patirtos išlaidos. ABTĮ 45 str. numato, kad „dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo". Ieškovas neprašė teismo jų priteisti, kaip tai numato ABTĮ 45 str., nei bylos nagrinėjimo metu, nei per keturiolika dienų nuo nutarties įsiteisėjimo. Be to, Kauno apygardos administraciniam teismui nepateikė ir įrodymų, kad minėtas išlaidas patyrė, išskyrus 38 Lt kvitą už skelbimus. Atstovavimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai teismui buvo pateikti tik nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovo teiginys, kad „administracinėje byloje kvitas nespėtas pateikti, nes buvo atsisakyta nuo skundo", negali būti laikomas pateisinama priežastimi. Administracinės bylos nagrinėjime Kauno apygardos administraciniame teisme ieškovas ir jo atstovė dalyvavo, teismui nagrinėjant atsakovo prašymą dėl skundo atsiėmimo ir bylos nutraukimo, ieškovas taip pat dalyvavo, todėl jis turėjo pakankamai laiko pateikti teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Skundo teiginys, kad išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas administracinės teisės pažeidimo byloje, kadangi byla buvo baigta ne priimtu sprendimu, tačiau nutartimi bylą nutraukti, nepagrįstas, kadangi pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo ieškovas turėjo ir bylos nagrinėjimo metu, ir teismui priėmus nutartį bylą nutraukti. Prašymas ABTĮ numatyta tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktas nebuvo, todėl teismas negalėjo jo išnagrinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad LAT 2001-11-08 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-861/2001 (2002 m. Teismų praktika Nr. 17) yra pasisakęs, kad „procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialiosios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku". Dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Be to, nors ieškovas teigia, kad turtinės žalos atsiradimą priežastiniu ryšiu nulėmė duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą, paskleidimas, todėl jos atlyginimo klausimas logiškai ir pagristai turėjo būti spręstas kartu su neturtinės žalos atlyginimu, tačiau išlaidos, patirtos nagrinėjant kitą bylą, negali būti pripažįstamos turtine žala. Kiekvienas proceso dalyvis, nagrinėjant bylą, patiria tam tikrų išlaidų, todėl įstatymuose yra numatyta tų išlaidų atlyginimo tvarka.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 17:45 val. atsakovas, vairuodamas automobilį Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9-ajame kelio Vilijampolė-Žiemiai-Šėta kilometre (Kauno raj. netoli Lapių gyvenvietės) sukėlė autoįvykį. 2007-08-23 nutarimu atsakovas buvo nubaustas 150 Lt bauda už adinistracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (b.l.21-23). Atsakovas, pasinaudodamas įstatymo numatyta galimybe, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu Kauno rajono PK Eismo priežiūros tarnybai ir trečiajam asmeniui A. J. , kuriame skundė paskirtą nuobaudą (administracinė byla Br.II-121-31/2008.). Skunde nurodė aplinkybes, kurios jo manymu pašalina jo kaltę ir paneigia padarytą nusižengimą-tai neteisėti ieškovo veiksmai iki autoįvykio ir pareigūnų, forminusių autoįvykį nepagrįsti veiksmai.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad ieškovas, kreipdamasis į administracinį teismą su skundu ir administracinės bylos nagrinėjimo metu, paskleidė melagingas žinias, žeminančias jo garbę ir orumą, dėl ko reiškė reikalavimą pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis jo garbę ir orumą šias atsakovo M. L. paskleistas žinias apie tai: kad ieškovas 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 17:45 h 9-ajame kelio Vilijampolė-Žiemiai-Šėta kilometre ties sankryža į sodininkų bendriją „Bičiulis" sukėlė autoįvykį; atsakovo teiginius-„Man esant priešingoje eismo juostoje Audi 100 vairuotojas staigiai užsuko į kairę, nerodydamas posūkio signalo." (2007-08-15 atsakovo paaiškinimas Kauno raj. PK); „Man atliekant lenkimą ir jau esant priešingoje eismo juostoje, Audi 100 automobilio vairuotojas A. J. , a/k (duomenys neskelbtini) nerodydamas posūkio signalo, staigiai užsuko į kairę.“ (2007-09-03 atsakovo skundas Kauno apygardos administraciniam teismui); „Audi 100 vairuotojas A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punktą, <...>. Jis taip pat pažeidė minėtų taisyklių 127 punktą, <...>. Prieš sukdamas į kairę A. J. neparodė kairio posūkio signalo, nedavė kelio jį lenkiančiai mašinai, ko pasėkoje sukėlė autoavariją. Be to, įvykus autoavarijai, A. J. nesustojo, o pasišalino iš įvykio vietos, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 269 str." (2007-09-03 atsakovo skundas Kauno apygardos administraciniam teismui); „Dėl avarijos kaltas Audi 100 vairuotojas A. J. , kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 p., 153 p., 269 p., t.y. prieš sukdamas į kairę, neparodė kairio posūkio signalo, nedavė kelio lenkiančiai mašinai, sukėlė autoavariją. Autoįvykio priežastis yra A. J. kelių eismo taisyklių pažeidimai, nes pradėjus jį lenkti nebuvo jokių požymių apie numanomą A. J. manevrą.“ (2007-09-03 atsakovo skundas Kauno apygardos administraciniam teismui); „Pradėjau atlikinėti lenkimo manevrą, įpusėjus manevrui Audi 100 vairuotojas neparodė posūkio į kairę.“ (2007-10-10 teismo posėdis); „Prieš lenkdamas aš įsitikinau, kad atlikti manevrą yra saugu, man sutrukdė Audi 100 automobilis." (2007-10-10 teismo posėdis); kad ieškovas, įvykus avarijai, pasišalino iš autoįvykio vietos; „Audi 100 automobilis pasišalino iš įvykio vietos." (2007-08-15 atsakovo paaiškinimas Kauno raj. PK); „Audi 100 vairuotojas A. J. po šio įvykio net nesustojo ir nuvažiavo namo." (2007-09-03 atsakovo skundas Kauno apygardos administraciniam teismui). Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 938 Lt turtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-7).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, Kauno rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.). Dėl to apeliacinis skunda atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka tesimo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 2.24 str. 1 d. yra numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti įstatymo nustatyta tvarka paneigti paskleistus duomenis , žeminančius jo garbę ir orumą, bei neatitinkančias tikrovės, taip pat atlyginti duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, realizuodamas jam įstatymu suteiktą teisę skųsti paskirtą administracinę nuobaudą, sąžiningai ir pagrįstai kreipėsi su skundu į instituciją dėl nuobaudos panaikinimo. Šiame skunde ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu atsakovas išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl autoįvykio, jo kilimo priežasčių, asmenų, dalyvavusių autoįvykyje veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, bei policijos pareigūnų veiksmų užfiksuojant autoįvykį teisėtumo. Kauno rajono apylinkės teismas teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai sprendė, kad išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta, kad atsakovas paskleidė kokius nors duomenis žeminančius ieškovo garbę ar orumą tretiesiems asmenims, t.y. asmenims nesusijusiems su pareiškimo nagrinėjimu ir ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija mano, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad, priimdamas sprendimą, teismas nukrypo nuo suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau nutartyje LAT) praktikos tokio pobūdžio bylose ir prašo kaip precedentu vadovautis LAT 2007-03-16 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-113/2007; 2006-10-11 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2006-11-06 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-569/2006. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodytose LAT bylose faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, minėtose bylose sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai tikrovės neatitinkantys ir garbę bei orumą žeminantys duomenys apie asmenį buvo paskelbti per visuomenės informavimo priemones, todėl negali būti vertinamos kaip precedentai šioje byloje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant bylą priteisimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašomas priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovas patyrė nagrinėjant administracinę bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, tai jis nurodo ir ieškininiame pareiškime (b.l. 6). Teisėjų kolegija pažymi, kad turėtas bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje šalis turi teisę prisiteisti toje pat byloje jos nagrinėjimo metu ar per įstatymo nustatytą laiką ją užbaigus. ABTĮ 45 str. numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymas priteisti jo turėtas išlaidas kitoje byloje yra teisiškai nepagrįstas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 metų spalio 1 dienos sprendimą palikti nepakeistą.