- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-1924-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01690-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės – akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1971-91/2014 pagal ieškovės – akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui – S. G., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje D. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1867,64 litų turtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2011-04-20 sugadino transporto priemonę VW Golf, kuri buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Ieškovė apskaičiavo ir atlygino transporto priemonei padarytą žalą 1867,64 Lt sumai, kurią sudaro: 1575,14 Lt– transporto priemonės remonto kaina ir 292,50 Lt salono valymo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1575,14 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pripažino pagrįstu reikalavimą dėl 1575,14 Lt sumos, reikalingos transporto priemonei suremontuoti. Nustatęs, kad pagal byloje esantį kvitą automobilio salono valymo paslaugos buvo suteiktos prieš penkias dienas iki transporto priemonės sugadinimo, teismas sprendė, kad ieškovė per neapdairumą trečiajam asmeniui išmokėjo 292,50 Lt. Kadangi ieškovė neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį ir nepagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui 292,50 Lt – šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksavo, kad įvykio metu buvo sugadintas (supurvintas) transporto priemonės salonas. Tai reiškia, kad žala draudėjui atsirado ir dėl transporto priemonės salono sugadinimo. Šiuo atveju teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar draudėjas transporto priemonės salono valymo paslaugą pirks, ar transporto priemonės saloną valys pats. Faktas, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sugadinant transporto priemonės saloną draudėjas patyrė žalos yra akivaizdus. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai išmokėjo draudėjui draudimo išmoką kompensuodama žalą dėl transporto priemonės salono valymo paslaugos pirkimo. Draudėjas nepateikė ieškovei faktines transporto priemonės remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl transporto priemonės sugadinimų remonto kainą (tame tarpe ir transporto priemonės salono valymo paslaugos kainą) įvertino ir apskaičiavo ieškovė pagal UAB „Švaros misija“ kvite nurodytą transporto priemonės salono valymo paslaugos kainą. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių kitokią transporto priemonės salono valymo paslaugos kainą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymi, kad D. S. automobilio salonas buvo valomas 2011 m. balandžio 15 d., t.y. 5 dienas iki įvykio, kurio metu buvo pagadintas jo automobilis, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp salono valymo ir atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų bei dėl jų atsiradusios žalos. Nurodo, kad atsakovui turi būti priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200 Lt (advokato teisinių konsultacijų ir atsiliepimo parengimo) apie kurias nepasisakė pirmosios instancijos teismas.
Kitų atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal transporto priemonės draudimo sutartį draudimo išmoką už sugadintą turtą, subrogacijos teisės apimties, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, t.y. dėl žalos dydžio.
CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.
Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo (kasko) išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą specialiosios (CK 6.1015 straipsnis) normos pagrindu. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamoje byloje dėl žalos padarymo draudėjo turtui draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.
Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad jis yra kilęs tarp draudimo kompanijos, kuri išmokėjusi draudimo išmoką už sugadintą automobilį, įstojo į nukentėjusiojo vietą subrogacijos būdu (CK 6.1015 straipsnis) ir žalą padariusio asmens. Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo procesinių aspektų teisiniam vertinimui neturi įtakos ieškovės, kaip draudimo kompanijos, teisinis statusas, kadangi reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Kaip jau buvo minėta, asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui bei kaltei. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 292,50 Lt sumos už automobilio valymo paslaugas priteisimo, t.y. dėl žalos dydžio. Dėl kitų civilinei atsakomybei taikyti reikalingų sąlygų ginčo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje įrodymus, o būtent UAB „Švaros misija“ kvitą, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrindė transporto priemonės salono valymo paslaugos kainos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žala transporto priemonei buvo padaryta 2011 m. balandžio 20 d. iš namo antro aukšto balkono pro automobilio liuką į automobilį įmetus vazoną su gėlėmis bei apspardžius automobilį. Byloje yra pateiktas UAB „Švaros misija“ kvitas 292,50 Lt sumai. Pažymėtina, kad paslaugos už kurias buvo atsiskaityta pagal pateiktą kvitą buvo suteiktos 2011 m. balandžio 15 d., t.y. 5 dienas iki įvykio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog šis kvitas pagrindžia transporto priemonės salono valymo paslaugos kainą. Pačiame kvite nėra nurodyta kokios paslaugos buvo apmokėtos. Ant kvito kopijos padarytas prierašas ranka „Automobilio salono valymo paslaugos“ negali būti vertinamas kaip patvirtinimas, kad šiuo kvitu buvo atsiskaityta būtent už automobilio salono valymo paslaugas. Visų pirma – nėra aišku kas ir kada padarė šį prierašą, antra – iš UAB „Švaros misija“ internetinės svetainės matyti, kad ši įmonė teikia įvairaus pobūdžio paslaugas nuo patalpų ir transporto priemonių valymo iki aplinkos tvarkymo paslaugų, todėl negalima vienareikšmiškai spręsti, kad 292,50 Lt suma yra sumokėta už automobilio, o juo labiau ginčo automobilio salono valymą. Be to iš tos pačios įmonės viešai skelbiamos informacijos matyti, kad cheminis lengvojo automobilio salono valymas, kuris apima stogo dangos, sėdynių, durelių apmušalų, kiliminės dangos, plastikinių detalių valymą, atnaujinimą, langų valymą šalinant riebalus, kainuoja nuo 130 iki 180 Lt. Nors šios kainos taikomos nuo 2013 m. kovo 1 d., t.y. praėjus beveik dviem metams nuo paslaugų pirkimo, tačiau toks kainų skirtumas kelia pagrįstas abejones, kad 292,50 Lt suma buvo sumokėta už lengvojo automobilio salono valymą. 2011-04-21 transporto priemonės techninės apžiūros akte yra nustatyta, kad reikalingas automobilio salono valymas, tačiau pati draudimo bendrovė, apskaičiuodama išmokėtiną sumą (padarytą žalos dydį), automobilio salono valymo neįkainojo, nepareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. o rėmėsi 2011-04-15 UAB „Švaros misija“ kvitu, kuris nepagrindžia bei patikimai neįrodo realių nuostolių dydžio, todėl yra pagrindas reikalavimą dėl automobilio salono valymo kainos visiškai atmesti dėl to, kad šioje dalyje žala neįrodyta (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, kad šiuo atveju draudimo kompanija 292,50 Lt sumą išmokėjo per neapdairumą. Arba galima daryti ir išvadą, kad ši išmoka buvo padaryta aplamai nevertinat įrodymų, nes nagrinėjamu atveju ieškovės elgesys išmokant ginčo sumą nukentėjusiajam prieštarauja draudimo bendrovių įprastinei praktikai kuomet itin skrupulingai yra vertinamas ir tikrinamas tiek pats padarytos žalos faktas tiek jos dydis.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė teisingas išvadas dėl žalos dydžio, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad atsakovas prašo priteisti tas išlaidas, kurias patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių priteisimo buvo pareiškęs prašymą bei pateikęs jų dydį patvirtinančius įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismui šio reikalavimo neišsprendus atsakovas turėjo teisę CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šios teisės atsakovui nerealizavus – apeliacinis procesas dėl nepriteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme, nėra galimas, kadangi tai nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.