Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, R. B., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas G. V. parodė, kad po brolio G. B. mirties, visu likusiu turtu rūpinosi L. D.. Ji išnuomavo jam žemės sklypą, kurį jis nuomojasi iki šiol. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, L. D. palikimą po brolio mirties priėmė.

Suinteresuotas asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama R. B. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė G. B. (b. l. 7). Notarės pažyma patvirtina, kad 2005 m. vasario 11 d. Kelmes rajono 2-ajame notaro biure po B. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties yra užvesta paveldejimo byla, kurioje dėl palikimo priemimo, paduodami pareiškimus notarui, kreipėsi palikejo vaikai L. D. ir G. B.. L. B. (D.) (duomenys neskelbtini)susituokė su Č. D.. (duomenys neskelbtini) E. B. susituokė su S. P. (B.). E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 2003-01-15, adresu (duomenys neskelbtini). Iš testamento registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikejo E. B. palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro 2018-08-10 duomenimis S. B. nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: 421/1013 dalių 10,1300 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, esantis (duomenys neskelbtini). Iš testamento registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikejo G. B. palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis G. B. ir E. B. nėra nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini)mirus broliui G. B., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir liudytojo G. V. parodymų matyti, kad pareiškėja po palikėjo mirties pradėjo naudotis ir rūpintis palikėjo turtu kaip savu. Rūpinosi žemės sklypu ir valdė bei prižiūrėjo kaip savo. Žemės sklypą ji ir toliau nuomoja tam pačiam nuomininkui. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo mirties, jo turtą dalį prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po brolio G. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Pareiškėja taip pat prašo grąžinti 38 Eur žyminio mokesčio, kuris byloje buvo sumokėtas dvigubai, kadangi pareiškėja ketinio kreiptis į teismą dėl dviejų juridinių faktų nustatymo, tačiau kreipėsi tik dėl vieno.

CPK 87 str. 1 d. l p. numatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog šis žyminio mokesčio grąžinimo atvejis nėra siejamas su procesinio dokumento pateikimu teismui bei procesinio sprendimo dėl šio dokumento baigties priėmimu. Pažymėtina tai, kad žyminis mokestis įstatymo leidėjo nustatytais atvejais yra mokamas tik už tuos materialinius ar procesinius reikalavimus, dėl kurių nagrinėjimo yra inicijuojama civilinė byla (CPK 80 str.), pareiškėjui, nusprendusiam nerealizuoti savo teisminės gynybos teisės (CPK 5 str.), turi būti grąžintas už šį ieškinį sumokėtas žyminis mokestis tuo pagrindu, kad jo buvo sumokėta daugiau nei numato įstatymai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. D. 2018-07-24 mokėjimo pavedimais iš viso sumokėjo 76 Eur žyminio mokesčio, o už pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo turi būti mokamas 38 Eur žyminis mokestis. Ši aplinkybė sudaro teisinį pagrindą grąžinti pareiškėjai L. D. 2017-07-24 sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 3,46 Eur. Jos priteistinos iš pareiškėjos L. D. valstybė naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į tą pačią sąskaitą, vadovaujantis teisingumo ir ekonomiškumo principu ir grąžintinos žyminio mokesčio dalies išminusuojamos pašto išlaidos (38,00 – 3,46) ir grąžintina 34,54 Eur žyminio mokesčio permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendži a:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. B. , a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė mirusiojo sesuo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti pareiškėjai L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 24 d. sumokėto žyminio mokesčio permoką, kuri sudaro 34,54 Eur (trisdešimt keturis eurus, 54 ct). Sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.