Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-01Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
2A-1723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00301-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“
Atsakovas
Raseinių rajono savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr. 2A-1723/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00301-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 69. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-989-267/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ ieškinį atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo perkančiajai organizacijai leisti susipažinti su informacija, iš naujo atlikti tiekėjų pasiūlymų ekonominį vertinimą (byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Atamis“, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sweco Lietuva“ (toliau – ir ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovo visą trečiojo asmens UAB „Atamis“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pateiktame pasiūlyme esančią medžiagą; įvertinti, kuri UAB „Atamis“ pasiūlyme esanti informacija pagal savo pobūdį nėra konfidenciali ir įpareigoti atsakovą leisti ieškovui susipažinti su šia informacija, įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tiekėjų UAB „Atamis“ ir UAB „Sweco Lietuva“ pateiktų pasiūlymų ekonominį vertinimą.

Ieškovas nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija vykdo pirkimą dėl Ariogalos miesto centrinės dalies detaliojo plano parengimo paslaugos, šis pirkimas vykdomas tiekėjų pasiūlymus vertinant pagal ekonominio naudingumo kriterijus. Ieškovas 2014 m. liepos 10 d. gavo iš perkančiosios organizacijos raštą, kuriame nurodyta, kad atlikus gautų pasiūlymų vertinimą trečiojo asmens UAB „Atamis“ pasiūlymas surinko 60 balų, o ieškovo pasiūlymas surinko 35,04 balo. Ieškovas kreipėsi į atsakovą ir prašė leisti susipažinti su trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu, tačiau atsakovas, gavęs tokį prašymą, kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydamas nurodyti, kuri trečiojo asmens pasiūlymo informacija yra konfidenciali. Trečiasis asmuo nurodė, kad visa trečiojo asmens pateikta informacija, išskyrus pasiūlymo raštą ir prie pasiūlymo rašto išvardytus priedus, yra konfidenciali. Kadangi ieškovo pasiūlymas buvo įvertintas nepagrįstai žemais balais, o trečiojo asmens pasiūlymas buvo įvertintas nepagrįstai aukštais balais, be to, buvo nepagrįstai atsisakyta pateikti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlyme esančia informacija, ieškovas pateikė pretenziją dėl atsakovo atlikto pasiūlymų ekonominio vertinimo ir susipažinimo su tiekėjo pateikta informacija. Perkančioji organizacija ieškovo pretenziją atmetė. Nesudarius galimybės ieškovui susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, ieškovas neturi objektyvių galimybių ginti savo teises.

Ieškinyje akcentuojama, kad atsakovas neturėjo teisės papildomai kreiptis į trečiąjį asmenį su prašymu nurodyti, kuri jo pasiūlymo informacija yra konfidenciali, nes tuo atveju, jei trečiasis asmuo savo pasiūlyme nurodė, kad visa jo pasiūlymo informacija yra konfidenciali, perkančioji organizacija privalėjo įvertinti skelbtiną informaciją vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir teismų praktika.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į turimus pajėgumas ir ilgametę patirtį, jis parengė efektyviausias detaliojo plano sprendinių parengimo metodikas bei proceso kokybės užtikrinimo sprendimus, kurie ir buvo išsamiai aprašyti ieškovo techniniame pasiūlyme. Ieškovo techniniame pasiūlyme buvo aiškiai išdėstyti siūlomi taikyti paslaugų valdymo metodai, pateiktas aiškus planas dėl informavimo atliekant teritorijų planavimo etapus, informacijos teikimas bei derinimas tiek su visuomene, tiek su reikiamomis institucijomis, taip pat buvo nurodyta, jog bus nuolat bendradarbiaujama su planavimo organizatoriumi, o po kiekvieno detaliojo plano rengimo etapo stadijos numatoma pateikti sprendinius planavimo organizatoriui aprobuoti. Nepaisant to, ieškovo pasiūlymas buvo įvertintas nepagrįstai žemais balais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. gegužės 15 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą dėl Ariogalos miesto centrinės dalies detaliojo plano parengimo paslaugos pirkimo. Ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė pasiūlymus dalyvauti pirkime. Atsakovas 2014 m. liepos 10 d. protokoliniu sprendimu Nr. 55 įvertino ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymus pagal pirkime nustatytą ekonominio naudingumo kriterijų, suteikė dalyviams vertinimo balus ir nustatė pasiūlymų eilę, pirmąją vietą skiriant trečiajam asmeniui, kuriam skirtas 60 balų įvertinimas, antrąją – ieškovui, kuriam skirtas 35,04 balo įvertinimas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, įskaitant dokumentus, aprašančius trečiojo asmens paslaugų kokybę ir efektyvumą. Atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu nurodyti, kuri jo pasiūlymo informacija yra konfidenciali, o ieškovui paaiškino, kad šiam bus suteikta galimybė susipažinti tik su ta informacija, kurią, kaip nekonfidencialią, nurodys trečiasis asmuo. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl nepagrįstai žemo ieškovo pasiūlymo ekonominio įvertinimo, dėl nepagrįstai aukšto trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo ir susipažinimo su trečiojo asmens pateikta pasiūlymo informacija, prašydamas iš naujo atlikti tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominį vertinimą bei ieškovui suteikti maksimalų 60 balų skaičių. Atsakovas ieškovo pretenziją atmetė.

Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad perkančiosios organizacijos pareiga neatskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas, nėra absoliuti ir turi būti derinama su skaidrumo, nediskriminavimo, veiksmingos teisinės apsaugos principais. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog perkančioji organizacija būtų pagal kompetenciją ėmusis pastangų įsitikinti, ar prašymas tam tikrą tiekėjo informaciją laikyti konfidencialia, yra pagrįstas. Dėl šios priežasties ieškovas pagrįstai galėjo manyti, kad perkančiosios organizacijos atsisakymas leisti susipažinti su pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje įrašyto tiekėjo pasiūlymu, motyvuojant tik tuo, kad pasiūlymą tiekėjas nurodė kaip konfidencialų, galėjo pažeisti ieškovo teises ir viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Teismas, įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo pasiūlyme konfidencialia informacija laikė detaliojo plano parengimo paslaugų teikimo metodologiją, sprendė, jog trečiojo asmens pasiūlymo techninė dalis sudaro komercinę paslaptį. Tačiau bylą nagrinėjant teisme ir atsakovui per elektroninių paslaugų portalą pateikus atsiliepimą į ieškinį, o kartu su juo pateikus ir trečiojo asmens pasiūlymą, dėl tokio atsakovo pasirinkto dokumentų teikimo būdo trečiojo asmens pasiūlymas buvo paviešintas. Taigi ieškovas su visa trečiojo asmens konfidencialia laikyta informacija susipažino, pateikė išsamius motyvus dėl trečiojo asmens pasiūlymo galimo mažesnio ekonominio naudingumo. Dėl šios priežasties teismas nepripažino, kad buvo pažeistos ieškovo teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir viešųjų pirkimų skaidrumo principas.

Ieškovas, manydamas, kad būtent jo, o ne trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti įvertintas maksimaliu balu, sudarančiu 60 balų lyginamąjį svorį, nurodė, jog ieškovas yra pirmaujanti bei didžiausia teritorijų planavimo ir projektavimo įmonė Lietuvoje, turinti aukščiausios šių sričių kvalifikacijos specialistus bei ilgametę patirtį, todėl būtent ieškovo yra parengtos efektyviausios detaliojo plano sprendinių parengimo metodikos. Teismas, atsakydamas į šį argumentą, pažymėjo, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais paprastai yra kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko rodikliai. Kadangi perkančioji organizacija privalo užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą ir neiškreipti konkurencijos, negali būti proteguojami tiekėjai, kurių patirtis, profesinis ar finansinis pajėgumas yra didesnis už mažesnę patirtį turinčius dalyvius, todėl tokius ieškovo argumentus teismas laikė nesuderinamais su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) įtvirtintais viešųjų pirkimų principais (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad konkursui pateiktus tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijus vertino trys kvalifikuoti specialistai, turintys ekspertinio vertinimo patirties, išmanantys perkamo objekto specifiką. Kiekvieno balo parinkimą viešųjų pirkimų komisijos nariai trumpai aprašė, nurodydami pateiktų pasiūlymų trūkumus ir privalumus. Trečiojo asmens pasiūlymas buvo įvertintas geriau (bet ne maksimaliais balais 10, nes nustatyta ir tam tikrų trūkumų, pvz., nepakankamai detalūs kokybės užtikrinimo būdai ir siūlomi sprendiniai, neteisingai nurodyta planuojamos teritorijos vieta, suabejota tiekėjo žinojimu naujausių teisės aktų ir kt.), nes kaip matyti iš komisijos narių vertinimų, šio asmens pasiūlymas labiau atitiko konkurso sąlygose nurodytus kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgė į tai, kad ir ieškovo, ir trečiojo asmens pasiūlymai buvo vertinami nurodant tiek jų trūkumus, tiek privalumus, o tokio vertinimo objektyvumo ieškovas iš esmės nepaneigė, pateikdamas tik subjektyvius ir ieškovui naudingus trečiojo asmens pasiūlymo vertinimus. Teismas, remdamasis viešųjų pirkimo komisijos vertinimu, pažymėjo, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko nei konkurso sąlygose nurodytų kriterijų turinio, nei atsakovo lūkesčių. Ieškovas, siekdamas paneigti pirkimų komisijos vertinimo teisingumą ir objektyvumą, galėjo pateikti nepriklausomų ekspertų išvadas ar kitomis leistinomis priemonėmis įrodinėti savo argumentus, susijusius su tikėtinai neteisingu pasiūlymu įvertinimu, tačiau šia teise nepasinaudojo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kadangi ieškovas neįrodė, kad perkančioji organizacija netinkamai ar neteisėtai įvertino tiekėjų pateiktus pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir dėl to neskyrė ieškovui maksimalaus 60 balų lyginamojo svorio pagal kokybės ir efektyvumo parametrus, teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominį vertinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB „Sweco Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Sweco Lietuva“ ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir išanalizavo joje surinktus įrodymus, nepasisakė dėl esminių aplinkybių – trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų ir jų įtakos pasiūlymų įvertinimui, neatsižvelgė į pateikiamų įrodymų esmę ir turinį. Tokiais veiksmais teismas iš esmės paneigė suformuluotą bendrąjį principą impossibilium nulla obligatio est (negalima reikalauti to, kas neįmanoma), kadangi apelianto pateikiamas argumentavimas dėl savo teisių pažeidimo ir įrodinėjimas dėl nepagrįsto pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo neįmanomas jokia kita informacija, o tik trečiojo asmens pasiūlymo analizės būdu. Byloje buvo įrodyta, kad perkančiosios organizacijos atliktas pasiūlymų vertinimas nėra pagrįstas. Teismas sprendime pats konstatavo dalies perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir apelianto interesų bei teisių pažeidimą dėl atsakovo sprendimo neleisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms teismas privalėjo ne tik konstatuoti, kad pasiūlymų vertinimas buvo atliekamas trijų kvalifikuotų specialistų, turinčių ekspertinio vertinimo patirties ir išmanančių perkamo objekto specifiką, ne tik apsiriboti pirkimo sąlygose pateiktų „Kokybės“ ir „Efektyvumo“ kriterijų perrašymu ir tuo pagrindu konstatuoti, jog apeliantas šio vertinimo nepaneigė, bet ir išsamiai patikrinti bei išnagrinėti apelianto ir trečiojo asmens pasiūlymus, pasisakyti dėl jų atitikimo vertinimo kriterijams. Teismas nepagrįstai teigia, kad apelianto pateikiami duomenys ir argumentai apie jo turimą patirtį nevertintini analizuojant ir vertinant pasiūlymo ekonominio naudingumo dalį. Tokie teiginiai nesuderinami su VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Teismas, siekdamas užtikrinti tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principą, negali atmesti apelianto pateiktų argumentų dėl trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų tuo pagrindu, kad apeliantas nepasinaudojo nepriklausomų ekspertų išvadomis. Teismas, privalantis imtis aktyvaus vaidmens viešųjų pirkimų bylose, ir manydamas, kad apelianto pozicijai pagrįsti neužtenka pateiktos trečiojo asmens pasiūlymo išsamios analizės, turėjo teisę išreikalauti papildomus įrodymus, paskirti ekspertizę ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

Ieškovas nepateikė jokių jo argumentus pagrindžiančių įrodymų, ieškinio faktinis pagrindas buvo grindžiamas tik subjektyviais ieškovo aiškinimais. Teismas bylą išnagrinėjo ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (UAB „Atamis“ pasiūlymo techninės dalies ekspertinį vertinimą, ekspertų kvalifikaciją, UAB „Atamis“ pasiūlymo techninę dalį, Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą išvadą (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijumi pasirinko ekonomiškiausią pasiūlymą bei įtvirtino ekonominio naudingumo kriterijus, pagal kuriuos vertino tiekėjų pasiūlymus: kokybė (T₁) ir efektyvumas (T₂). Perkančioji organizacija, įtvirtinusi šiuos kriterijus, išimtinai tik jais ir vadovavosi vertindama pasiūlymus. Ieškovo turimas pajėgumas įvykdyti viešojo pirkimo sutartį neturi bei negali turėti įtakos vertinant pasiūlymą pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Tiekėjų turima patirtis, specialistų kvalifikacijos laipsnis yra kvalifikacinės atrankos kriterijai, pagal kuriuos perkančioji organizacija įsitikina tiekėjų pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis).Apeliantas nekvestionavo konkurso dalyvių techninius pasiūlymus vertinusių specialistų kompetencijos. Konkursui pateiktus tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijus vertino trys kvalifikuoti specialistai, turintys ekspertinio vertinimo patirties, išmanantys perkamo objekto specifiką. Viešųjų pirkimų komisijos narių pateikti vertinimai patvirtina, kad kiekvieno balo parinkimą komisijos nariai aprašė, nurodydami pateiktų pasiūlymų trūkumus ir privalumus. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti atliktu ieškovo pasiūlymo techninės dalies vertinimu. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo būti aktyvus ir imtis priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti. Teismas turi teisę, bet ne pareigą rinkti įrodymus, ir tik tuo atveju, jeigu jie būtini bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju teismas turėjo pakankamai duomenų bylai išspręsti, o ieškovas nepateikė įrodymų, kurie būtų suteikę prieštaringumo byloje surinktiems duomenims.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Atamis“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Apeliantas ieškinyje pateikė subjektyvius, tik jam naudingus trečiojo asmens pasiūlymo vertinimus, nurodydamas vien trečiojo asmens pasiūlymo trūkumus ir iškeldamas savo pasiūlymo privalumus. Apeliantas nepaneigė fakto, kad abu pasiūlymai buvo įvertinti objektyviai. Apeliantui tapo žinomas visas trečiojo asmens pasiūlymas, todėl akivaizdu, kad nei skaidrumo principas, nei apelianto teisės į veiksmingą teisinę gynybą nebuvo pažeistos. Tai, kad apelianto patirtis didesnė, neturi įtakos pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo kriterijų įvertinti. Vertinimo metu atrenkamas ne geriausias ir labiausiai patyręs tiekėjas, o geriausias ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Tai, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė savo turimą patirtį, nėra pažeidimas. Trečiajam asmeniui nebuvo suteikta daugiau balų už tai, kad jis nurodė ar pagrindė savo patirtį, ir niekur nėra nurodyta, kad tai turėjo įtakos pasiūlymui įvertinti pagal perkančiosios organizacijos pasirinktus pasiūlymo vertinimo kriterijus. Teismas tinkamai įvykdė jam pavestas funkcijas ir pareigas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, tai yra apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdo viešąjį pirkimą, siekdamas įsigyti Ariogalos miesto centrinės dalies detaliojo plano rengimo paslaugas. Tiekėjų pasiūlymams vertinti pasirinktas ekonominio naudingumo kriterijus (Pirkimo sąlygų 10.2, 10.3 punktai). Vertinimo kriterijai: pirmasis kriterijus (C) Kaina – X; antrasis kriterijus (T₁) – Kokybė ir trečiasis kriterijus (T₂) – Efektyvumas. Šiems kriterijams suteiktas lyginamasis svoris – atitinkamai 40, 40, 20. Kokybės kriterijaus apibūdinimas: tiekėjo numatomi detalaus plano parengimo paslaugų kokybės užtikrinimo būdai ir priemonės, jų pagrįstumas, įgyvendinamumas. Tiekėjo siūlomos paslaugų teikimo metodikos, užtikrinančios paslaugų kokybę, įgyvendinamumas ir pagrįstumas bei atitikimas perkančiosios organizacijos poreikiams ir lūkesčiams. Detaliojo planavimo teisinio reguliavimo ir su konkrečiu pirkimo objektu susijusios aplinkos supratimas, efektyvių sprendinių siūlymas. Efektyvumo kriterijaus apibūdinimas: tiekėjo siūlomi ir numatomi taikyti paslaugų valdymo metodai, bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subtiekėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas, tiekėjo darbo organizavimo tvarka, resursų valdymo planas. Rizikos nustatymas, supratimas ir pateikimas, rizikos valdymo plano, numatomų rizikos valdymo būdų ir priemonių efektyvumas (I t., b. l. 15-36).

Pirkimui pasiūlymus pateikė ieškovas ir trečiasis asmuo. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija ieškovui adresuotame 2014 m. liepos 10 d. rašte Nr. VP1-97 „Dėl ekonominio vertinimo supaprastintame atvirame konkurse Ariogalos miesto centrinės dalies detaliojo plano parengimo paslaugos pirkimo“ nurodė, kad perkančioji organizacija, vykdydama Ariogalos miesto centrinės dalies detaliojo plano parengimo paslaugos pirkimą, peržiūrėjo ieškovo pateiktą metodologiją ir atliko ekonominį T₁ ir T₂ kriterijų vertinimą bei skyrė UAB „Atamis“ pasiūlymui 60 balų, o UAB „Sweco Lietuva“ – 35,04 balų (I t., b. l. 95). Laimėjusiu konkursą pripažintas UAB „Atamis“, surinkęs 60 balų (II t., b. l. 13).

Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos atlikto tiekėjų pasiūlymų vertinimo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Apelianto nuomone, perkančiosios organizacijos atliktas pasiūlymų vertinimas nėra tinkamas ir pagrįstas.

VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijais. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus; pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka; tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.

Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas lemia tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus reiškia pasiūlymo geriausią kainos ir kokybės santykį, labiausiai atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius. Dėl to perkančioji organizacija turi vertinti pasiūlymus ir nustatyti, kuris iš pasiūlymus pateikusių tiekėjų siūlo geriausią kokybės ir kainos derinį. Tam reikia konkurso sąlygose nustatyti ekonominius ir kokybės kriterijus, kurie leistų perkančiajam subjektui objektyviai įvertinti ekonomiškai pranašiausią pasiūlymą. Tokių kriterijų nustatymas priklauso nuo perkamų prekių ar paslaugų specifikos. Pirmiau šioje nutartyje jau buvo nurodyti perkančiosios organizacijos pasirinkti ir pirkimo sąlygose įtvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai, tai yra kokybė ir efektyvumas.

Tiekėjų pasiūlymus vertina viešojo pirkimo komisija. VPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios organizacijos darbuotojas. Skiriant komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu; komisijos sprendimai įforminami protokolu, kuriame nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno komisijos nario atskiroji nuomonė; protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai (VPĮ 16 straipsnio 3 dalis).

Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. įsakymu buvo sudaryta Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisija, susidedanti iš pirmininko J. K. (Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius), pavaduotojo T. A. (Ekonomikos ir ūkio departamento Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas), sekretorės D. B. (Ekonomikos ir ūkio departamento Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyr. specialistė) ir narių E. A. (Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistas) bei R. S. (Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas) (II t., b. l. 69). Iš viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. liepos 10 d. posėdžio „Dėl supaprastinto atviro konkurso Ariogalos miesto centrinės dalies detaliojo plano parengimo paslaugos pirkimo“ protokolo Nr. 55 matyti, kad vertinant pasiūlymus ir sudarant pasiūlymų eilę posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkas J. K., komisijos sekretorė D. B. ir komisijos narys T. A. (II t., b. l. 7-8). Taigi komisijos posėdyje dalyvavo ir tiekėjų pasiūlymų vertinimą pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus atliko trys iš penkių paskirtų komisijos narių. Byloje nėra ginčo dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimą atlikusių komisijos narių kompetencijos įvertinti pateiktus pasiūlymus, taip pat dėl šių asmenų tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, jų nešališkumo. Apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, jog tiekėjų pasiūlymus vertinę komisijos nariai neturi reikiamų žinių, kurios leistų jiems tinkamai, objektyviai ir dalykiškai įvertinti tiekėjų pasiūlymus pagal konkurso sąlygose įtvirtintus vertinimo kriterijus. Viešųjų pirkimų komisijos nariai konkursui pateiktų pasiūlymų vertinimą atliko remdamiesi savo žiniomis ir patirtimi, pagal vertinimo kriterijų apibūdinimą, pateiktą konkurso pirkimo dokumentų 5 lentelėje. Pasiūlymų ekonominio naudingumo balai buvo apskaičiuoti pritaikius formulę, nurodytą pirkimo dokumentų 4 lentelėje. Vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų, tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens pasiūlymams įvertinti buvo taikoma vienoda vertinimo tvarka ir būdai, taigi lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai nebuvo pažeisti. Iš pirmiau minėto viešųjų pirkimų komisijos posėdžio, kurio metu nustatyti tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimo balai, protokolo matyti, kad buvo aiškiai išdėstyta informacija apie tai, kaip kiekvienas iš komisijos narių vertino tiekėjų pasiūlymus pagal kokybės ir efektyvumo kriterijus, kaip buvo apskaičiuoti komisijos narių suteiktų balų aritmetiniai vidurkiai bei gauti galutiniai tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimo balai.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškinyje ir dublike išdėstytų apelianto argumentų, tai yra, kad perkančioji organizacija neišsamiai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą, todėl nenustatė esminių pasiūlymo neatitikimų vertinimo kriterijams ir dėl to neva suteikė trečiojo asmens pasiūlymui nepagrįstai aukštą įvertinimą. Apeliantas akcentuoja, kad viešųjų pirkimų komisijos atskirų narių vertinimu iš esmės nustatyti analogiški trečiojo asmens pasiūlymo trūkumai (pvz., jog trečiasis asmuo nėra susipažinęs su naujausiais teisės aktais bei esama situacija), tačiau į šiuos pačios perkančiosios organizacijos nustatytus pasiūlymo trūkumus nebuvo atsižvelgta skiriant vertinimo balų skaičių, nes trečiojo asmens pasiūlymas buvo įvertintas „puikiai“. Teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis pirkimo sąlygomis, vertinant pasiūlymus tiek pagal kokybės, tiek pagal efektyvumo kriterijų, įvertinimas „patenkinamai“ skiriamas, kai tiekėjo pasiūlymas surenka iki 4 balų, „gerai“ – 5-7 balus ir „puikiai“ – 8-10 balų. Apskaičiavus komisijos narių suteiktų balų aritmetinius vidurkius, trečiojo asmens pasiūlymui buvo skirta po 8 balus tiek pagal kokybės, tiek pagal efektyvumo kriterijus, o ieškovui skirta po 4,67 balus pagal abu kriterijus. Tai reiškia, kad nors trečiojo asmens pasiūlymas buvo įvertintas „puikiai“, tačiau perkančioji organizacija šio tiekėjo pasiūlyme taip pat nustatė trūkumų, priešingu atveju būtų skyrusi po 10 balų. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo teisingai pastebi, kad ieškovas akcentuoja vien tik trečiojo asmens pasiūlymo trūkumus, tačiau nevertina privalumų, kuriuos nustatė atsakovo viešųjų pirkimo komisijos nariai, vertinę ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymus.

Iš atskirų perkančiosios organizacijos komisijos narių atliktų vertinimų pagal T₁ ir T₂ kriterijus matyti, kad vertinant ieškovo pasiūlymą buvo nustatyti tokie jo pasiūlymo trūkumai: tiekėjo techninis pasiūlymas parengtas neatsižvelgiant į konkurso sąlygose nurodytą kokybės ir efektyvumo kriterijaus turinį; didžiausias dėmesys skirtas detaliojo planavimo procedūras reglamentuojantiems teisės aktams perrašyti; tiekėjo rengtų planavimo dokumentų pavyzdžiams pateikti (komisijos pirmininko J. K. vertinimas); nepateikti paslaugų kokybės užtikrinimo būdai ir priemonės; paslaugų teikimo metodika; nepateikti su konkrečiu pirkimo objektu susijusios aplinkos analizė ir galimi sprendimai; nepateikti paslaugų valdymo metodai, neatskleista tiekėjo darbo organizavimo tvarka; nepateiktas resursų valdymo planas; neatlikta rizikos veiksnių analizė; nepateiktas vidinis komunikacijos planas (komisijos sekretorės D. B. vertinimas); tiekėjas yra paviršutiniškai įsigilinęs į su konkrečiu pirkimo objektu susijusią aplinką; tiekėjo siūlomiems ir numatomiems taikyti paslaugų valdymo metodams trūksta pagrįstumo, tikslumo, aiškumo; dalis prašomos pateikti informacijos (dėl efektyvumo) iš viso nebuvo pateikta (komisijos nario T. A. vertinimas).

Ta aplinkybė, kad ieškovas turi ilgametę patirtį, yra įvykdęs ne vieną sudėtingą projektą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog apelianto pasiūlymas buvo įvertintas netinkamai. Nekvestionuojant paties apelianto nurodomų aplinkybių dėl jo patirties teikiant detaliojo planavimo paslaugas apskritai, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo sukaupta patirtis turi atsispindėti konkrečiame pasiūlyme pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus, tai yra tiekėjo turima patirtis turi būti pritaikyta konkrečiam pasiūlymui dėl konkretaus pirkimo objekto. Nors apeliantas skunde ir teigia, kad akcentuodamas savo patirtį jis siekia perkančiajai organizacijai įrodyti gebėjimą suteikti reikiamas paslaugas ne remiantis savaime suprantamų procesų aprašymu ir sureikšminimu ar neturinčių esminės reikšmės paslaugoms teikti veiklų detalizavimu, tačiau tokie apelianto teiginiai neatitinka konkurso sąlygų, kuriose nurodyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai yra, jog pirkimo sutartį siekiama sudaryti su tuo pirkimo dalyviu, kurio pasiūlymas pripažintas naudingiausiu išimtinai tik pagal pirkimo sąlygose konkrečiam pirkimo objektui nustatytus kriterijus. Tai reiškia, kad rengiant pasiūlymą turėjo būti pateikiama būtent perkančiosios organizacijos pageidaujama informacija, ji turėjo būti aiški ir tiksli, susijusi su konkrečiu pirkimo objektu, o subjektyvios tiekėjo interpretacijos šiuo klausimu negali būti priimtinos.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi konkurso sąlygose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, jų apibrėžties detalizaciją, ieškovo pasiūlymo turinį, viešųjų pirkimų komisijos narių atliktus ieškovo pateikto pasiūlymo įvertinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su komisijos narių nustatytais ieškovo pasiūlymo trūkumais, lėmusiais rezultatą, kad ieškovui pagal kokybės ir efektyvumo kriterijus buvo skirta po 4,67 balus (atitinkamai apskaičiavus bendrą balų skaičių pagal formulę – iš viso 35,04 balai), o trečiajam asmeniui skirta po 8 balus (atitinkamai apskaičiavus bendrą 60 balų skaičių). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo pasiūlyme nėra atskleistas kokybės kriterijaus turinys taip, kaip to reikalauta pagal konkurso sąlygas. Ieškovo pasiūlymas buvo parengtas neatsižvelgiant į su konkrečiu pirkimu susijusį objektą, o pagal konkurso sąlygas matyti, jog perkančioji organizacija pagal kokybės kriterijų siekė išsiaiškinti konkrečius tiekėjo numatomus detaliojo plano rengimo paslaugų kokybės užtikrinimo būdus ir priemones, įvertinti jų pagrįstumą, įgyvendinamumą, paslaugų teikimo metodiką, įsitikinti, kaip tiekėjas supranta su pirkimo objektu susijusią aplinką ir kokius siūlo efektyvius sprendinius Ariogalos miesto centrinės dalies išplanavimui. Ieškovo pasiūlyme taip pat neatkleistas ir efektyvumo kriterijaus turinys taip, kaip to buvo reikalaujama pagal konkurso sąlygas (nenurodyti siūlomi ir numatomi taikyti paslaugų valdymo metodai, nepateiktas vidinis komunikacijos planas, neatskleista darbo organizavimo tvarka, rizikos, rizikos valdymo planas, numatomų rizikos valdymo būdu ir priemonių efektyvumas).

Pirkimo objektas yra specifinis – perkamos detaliojo plano rengimo paslaugos, o konkurso sąlygose nustatyti tokie kokybės ir efektyvumo kriterijai, kuriems įvertinti reikalingos specialios žinios. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka paneigti perkančiosios organizacijos atlikto pasiūlymų įvertinimo rezultatų, neturi pagrindo abejoti ieškovo ginčijamu pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimu, todėl pripažįsta, kad jis (vertinimas) buvo objektyvus ir teisingas. Apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai yra grindžiami daugiau jo subjektyviais samprotavimais dėl esą nepagrįstai žemo ieškovo pasiūlymo įvertinimo ir nepagrįstai aukšto trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, įskaitant ir ekspertinių išvadų, galinčių paneigti perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo pagrįstumą.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vien tai, jog nebuvo pateikta eksperto išvada dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos atlikto ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymų įvertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijų galimo neobjektyvumo, neteisingumo, nesudarytų pagrindo atmesti byloje pareikštą ieškinį, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra ir kitokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovo teiginius, kad pasiūlymai iš tiesų buvo įvertinti netinkamai.

Apeliantas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėtos bylos specifikos turėjo teisę pats išreikalauti papildomus įrodymus, paskirti ekspertizę ir pan. Teisėjų kolegija sutinka, kad siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui, tai yra teismui, turi būti suteikti platūs įgaliojimai veikti. CPK 423⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Visų pirma pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta tokia teismo teisė, bet ne pareiga. Antra, net ir įvertinus šios kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą, ieškovas nėra atleistas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nepaisant pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų dėl įrodymų ieškovo nurodomoms aplinkybės pagrįsti nebuvimo, apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui prašymų, susijusių su ekspertizės skyrimu, papildomų rašytinių duomenų išreikalavimo ar kitokių įrodymų gavimo. Darytina išvada, jog pats apeliantas nebuvo pakankamai aktyvus, nes nesiėmė visų įmanomų priemonių savo teiginiams pagrįsti. Viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė rinkti įrodymus turėtų būti siejama pirmiausia su tokiomis situacijomis, kai tikėtinas viešojo intereso pažeidimas yra pakankamai akivaizdus. Kaip jau ne kartą buvo minėta šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti, ar perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija tinkamai, objektyviai ir nešališkai įvertino tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų, atitinkamai šiuo atveju nėra ir svarių duomenų dėl poreikio ginti viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, visiškai tenkinant jo ieškinį. Be reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti ieškovo ir trečiojo asmens pateiktų pasiūlymų ekonominį vertinimą, apeliantas ieškiniu taip pat prašė išreikalauti iš atsakovo visą trečiojo asmens pateiktame pasiūlyme esančią medžiagą, įvertinti, kuri šio asmens pasiūlyme esanti informacija savo pobūdžiu nėra konfidenciali ir įpareigoti atsakovą leisti ieškovui susipažinti su šia informacija. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui tapo žinomi trečiojo asmens pasiūlymo duomenys, su kuriais ieškovas siekė susipažinti pareikšdamas ieškinį, netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti ieškovui susipažinti su trečiojo asmens pasiūlyme esančia informacija. Akivaizdu, kad ieškovui susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymu, ieškinio reikalavimas leisti susipažinti su šiuo pasiūlymu tapo neaktualus, todėl nėra tikslinga pasisakyti dėl apelianto argumentų, siejamų su jo teisių ir interesų pažeidimu perkančiajai organizacijai atsisakius pateikti trečiojo asmens pasiūlymo medžiagą.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas.

Apeliantas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas netenkinamas, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėGintaras PečiulisEgidija Tamošiūnienė