- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- eI2-14079-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04214-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2024 m. liepos 29 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 24S177039 (toliau – Sprendimas) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2027 m. liepos 28 d.
Nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalimi, tačiau nė vienas iš minėto straipsnio punktų jam negalėjo būti taikomas, kadangi savo teisėmis ir pareigomis užsienietis naudojosi atsakingai ir jokių pažeidimų nepadarė.
Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nebuvo įteiktas Sprendimas ir apie priimtą Sprendimą pareiškėjas sužinojo tik iš 2024 m. liepos 29 d. pranešimo Nr. 24SD17922 apie priimtą Sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atstovai nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovas nurodė, kad jis Sprendimu nusprendė uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, N. K., Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.
Pažymėjo, jog dėl pareiškėjo Migracijos departamentas yra priėmęs 2024 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 24S85213, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Šis sprendimas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis.
Tvirtino, kad Sprendime buvo įvertintos faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y. kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (užsienietis dar iki leidimo laikinai gyventi išdavimo pradėjo vykdyti individualią veiklą ir teikti pavėžėjimo paslaugas; užsieniečiui nė vieną darbo mėnesį per visus įdarbinimo įmonėse, tarpininkavusiose dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir darbdavio keitimo, laikotarpius nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas įmonių pateiktuose tarpininkavimo raštuose ir asmens prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nenustatyti ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Atsakovas nurodė, kad UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, įstatymo leidėjas numatė galimybę užsieniečiams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kai yra panaikintas leidimas gyventi. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo Migracijos departamento 2024 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 24S85213, kuris jam buvo išsiųstas per Lietuvos migracinę informacinę sistemą (MIGRIS) 2024 m. kovo 22 d. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas tuo metu sutiko su priimtu sprendimu ir jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Ir pareiškėjas apie Migracijos departamento 2024 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 24S177039 buvo informuotas per MIGRIS 2024 m. liepos 29 d. ir užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas.
Atsakovas pažymėjo, kad užsieniečiui per visą įdarbinimo įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (145,26–259,09 Eur), nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte, dar iki Migracijos departamento sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą – keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, apie kitas gaunamas pajamas pareiškėjas duomenų Migracijos departamentui nepateikė); nenustatyti socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, o ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai, nes įdarbintas nuo 2022 m. liepos 8 d.).
Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas motyvuotas ir įvertinus aplinkybių visumą padarytos pagrįstos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 24S177039, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2027 m. liepos 28 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) dirbti UAB „I. B.“. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760177689, galiojantis iki 2024 m. vasario 12 d. 2024 m. sausio 11 d. užsieniečiui likusiam laikotarpiui įformintas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. 760324021, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. 2023 m. rugsėjo 27 d. užsienietis pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į Bendrovę. 2023 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą leisti pakeisti užsieniečiui darbdavį, nuo 2023 m. lapkričio 14 d. asmuo dirba Bendrovėje. Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 19 d. iki sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi išdavimo užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą.
Migracijos departamentas patikrinimo metu nustatė, jog užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis dar iki leidimo laikinai gyventi išdavimo pradėjo vykdyti individualią veiklą ir teikti pavėžėjimo paslaugas, taip pat į tai, kad užsieniečiui nė vieną darbo mėnesį per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, priėmė 2024 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 24S85213 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760324021, galiojusį iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.
Bylos duomenys patvirtina, kad leidimas panaikintas tuo pagrindu, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Pareiškėjas nepasinaudojo apskundimo teise ir 2024 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 24S85213 neapskundė, todėl jis yra galiojantis, sukeliantis teisinių pasekmių.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ (aktuali ginčui teisės akto redakcija), kuriame nustatyta užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarka. UTPĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio įstatymo nustatytu pagrindu.
Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
Byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas priimtas UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriame numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, pareiškėjui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 punkto) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintas kaip proporcingas.
Pareiškėjas nekelia ginčo dėl teisės aktų, kuriais grįstas Sprendimas, pažeidimų, neišdėstė aplinkybių dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio (ar per ilgas terminas ir pan.), todėl laikytina, kad skundžiamas Sprendimas atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti, priimtas nepažeidžiant gero administravimo principo imperatyvų, pagal kuriuos valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, nes yra motyvuotas, išdėstytas teisinis ir faktinis pagrindas.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepasinaudojo apskundimo teise ir neapskundė 2024 m. kovo 22 d. priimto sprendimo Nr. 24S2983, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jis yra galiojantis ir sudaręs prielaidas atsakovui priimti šioje byloje skundžiamą sprendimą.
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti pareiškėjo argumentai, kad savo teisėmis ir pareigomis užsienietis naudojosi atsakingai bei niekada jokia forma neatliko pirmiau įvardytų pažeidimų, teisiškai nereikšmingi, nes skundžiamas Sprendimas yra priimtas kaip išvestinis, panaikinus užsieniečio A. G. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (UTPĮ 50 straipsnio 3 dalis). Kaip jau byloje nustatyta, sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, yra galiojantis ir pareiškėjas nepasinaudojo apskundimo teise, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.