- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- I3-449-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02224-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie LR SADM Šiaulių I teritorinis skyrius
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo, Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie LR SADM Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 6.1.4Neįgaliųjų sveikatos priežiūra
- 51.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko, Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovo Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus atstovė Kristina Bajoriūnaitei,
nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. patikslintą skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniam skyriui dėl 2019 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. STS-561 „Dėl V. U. darbingumo lygio“ panaikinimo ir kitų reikalavimų. Tretieji suinteresuoti asmenys Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. U. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su patikslintu skundu, kuriuo prašo: 1. Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. STS -561 „Dėl V. U. darbingumo lygio“, kuriuo nustatytas V. U. 55 proc. darbingumo lygis nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2025 m. spalio 6 d.; 2. Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SS-1360 „Dėl V. U. darbingumo lygio“; 3. Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. S-107 „Dėl V. U. darbingumo lygio“; 4. Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinį skyrių spręsti V. U. darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo.
Pareiškėjas V. U. patikslintame skunde nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 26 d. sprendime Nr. STS-561, nurodoma, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens medicininius duomenis, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus. Darydamas priimtą išvadą atsakovas rėmėsi 2019 m. sausio 25 d. siuntime Nr. 118 ir kituose pateiktuose medicininiuose dokumentuose pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (toliau –ir TLK) TLK-10-AM nurodytomis diagnozėmis: H25.0 Senatvinė prasidedanti katarakta; H35.3 Geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija; H40 Glaukoma; H52.2 Astigmatizmas; H59.89 Kiti akies ir jos priedinių organų sutrikimai po procedūrų, neklasifikuojami kitur. Taip pat kitos ligos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius (toliau – ir Tarnybos Šiaulių skyrius) vertinęs asmens medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus, nustatė 55 proc. darbingumo lygį. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius (toliau – ir Tarnyba) taip pat vertino medicininių kriterijų vertinimus bei asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijų vertinimus. Išanalizavęs Tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą ir papildomai pateiktus pareiškėjo dokumentus, nusprendė palikti galioti Tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 1983 m. dirba vairuotoju. 2004 m. nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė akies traumą. Regėjimas pamažu silpo ir nuo 2015 m. pradėjo stipriai silpnėti regėjimas. Atsakovui nustačius 55 proc. darbingumo lygį, pareiškėjas turi tęsti darbinę veiklą. Mano, kad tai prieštarauja jo gebėjimui dirbti vairuotoju, todėl nustatytas darbingumo lygis neatitinka pareiškėjo sveikatos būklės, nepakankamai įvertintas jo gebėjimas toliau tinkamai atlikti savo darbą pagal įgytą profesiją. Nurodo, kad nebuvo įvertinta ir atsižvelgta į 2019 m. sausio 15 d. Darbo medicinos gydytojo rekomendacijas, t. y. gydytojas nurodė, kad įvertinus nusiskundimus, anamnezę, apžiūros rezultatus, pateiktus tyrimų duomenis ir okulistų išvadas, kitą turimą medicininę dokumentaciją – stebimi liekamieji reiškiniai po patirtos darbinės traumos 2004 m. Dirbti darbų, susijusių su padidėjusia regos įtampa negali. Sprendžiant pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą, buvo būtina įvertinti kokio lygio darbingumo netekta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, jo liekamaisiais reiškiniais. Nurodo, kad ši aplinkybė atsakovo visiškai neanalizuota ir nevertinta. Pareiškėjui neaišku, ar netektas darbingumas yra susijęs su nelaimingo atsitikimo darbe pasekmėmis, ar po traumos yra visiškai pasveikęs, t. y. traumuota akis išgijo ir nėra jokių pasekmių ir 45 proc. netektas darbingumas nustatytas dėl kitų ligų. Pažymi, kad tuo tarpu gydytojai neleidžia dirbti darbo, susijusio su padidėjusia regos įtampa. Mano, kad gydytojų išvados patvirtina, kad nustatytas darbingumo lygis yra didesnis ir neatitinkantis pareiškėjo sveikatos būklės. Tai, kad pareiškėjas negali dirbti, patvirtinama 2019 m. gegužės 2 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvadomis, darbo medicinos gydytojo išvada, kurioje nurodoma, kad vairuotoju dirbti pareiškėjas negali. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja patikrinusi pareiškėjo regėjimą 2019 m. gegužės 15 d. nurodė, kad diagnozė yra geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija. 2019 m. gegužės 15 d. Socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie tai, kad yra nutrauktas darbas. Kadangi atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, neatsižvelgė į 2004 m. nelaimingo atsitikimo darbe pasekmes ir liekamuosius reiškinius dėl ko silpnėjo sveikata ir dėl ko neteko pareiškėjas galimybės dirbti pagal įgytą profesiją, tai priimti sprendimai panaikintini, o Tarnybos Šiaulių skyrius įpareigotinas atlikti pakartotinį darbingumo lygio nustatymą susietiną su trauma gauta nelaimingo atsitikimo darbe metu.
Pareiškėjas V. U. ir pareiškėjo atstovė advokatė Vanda Laukevičienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nesutinka su Tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu. Minėtu sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Skundžiant Tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą buvo pateikti papildomi duomenys, t. y. gydytojo išrašas, kuriame nurodoma, kad objektyvi akių būklė tinklainės atšokimo yra lygi 0,03 – 0,4, kitos akies 0,09, tačiau atsakymuose akivaizdžiai matosi, kad šis gydytojo išrašas nebuvo įvertinti ir vis tiek liko prie savo išvadų. Pareiškėjo atstovė nurodo, kad pareiškėjas negalėjo sutikti su tokiais vertinimais, nes dirbti jis nebegalėjo. Vienų gydytojų išraše yra nurodoma, kad jis gali dar atlikti darbą pagal likusį darbingumą, o kitoje gydytojo išvadoje rašoma, kad jis negali dirbti darbo susijusio su padidėjusia regos įtampa, t. y. vairuotojo darbo jau negali dirbti. Vertinant medicininius dokumentus nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis regėjimą neteko ir regėjimas pradėjo silpti būtent dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Šis pareiškėjo argumentas ir faktas nebuvo vertintas ir susietas su darbingumo lygio netekimu.
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius bei trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius atsiliepime su pareiškėjo pateiktu patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus. Pažymėjo, kad V. U. darbingumo lygiui esminę įtaką daro regėjimo funkcijos sutrikdymas, kuris, vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiu Kriterijų aprašo 1 priedo III dalies 28.3 papunkčiu, buvo įvertintas 50 proc. bazinio darbingumo verte. Pastarasis kriterijus taikomas dėl abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimo, kuomet geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,4 iki 0,5. Taikytas šis punktas, nes dešinės (geriau matančios) akies regėjimo aštrumas yra 0,4, o kairės akies regėjimo aštrumas yra 0,09. Sveikatos funkcijos sutrikdymas yra patvirtintas 2018 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. oftalmologo konsultacijų bei 2019 m. sausio 25 d. siuntimo į Tarnybą Nr. 118 duomenimis. Darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes aukščiau paminėtas sveikatos funkcinis sutrikdymas yra vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcinis sutrikdymas mažesne 40 proc. bazinio darbingumo verte vertinamas tuomet, kai sutrikimas atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo III dalies 28.3 papunktį, kuris taikomas kuomet geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,2 iki 0,3. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas šiuo metu nėra diagnozuotas, paminėtas kriterijus pritaikytas negali būti. Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnyba, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas atsakingas už siuntimo į Tarnybą informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas – jas surašę gydytojai specialistai.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus atstovė Kristina Bajoriūnaitė teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad Teritorinis Šiaulių skyrius rėmėsi siuntimu ir prie jo pridėtais medicininiais dokumentais. Gavęs skundą Kontrolės skyrius ir papildomą konsultaciją įvertino situaciją ir paliko galioti Teritorinio Šiaulių skyriaus sprendimą. Asmuo pasinaudojo savo teise ir Kontrolės skyriaus sprendimą skundė Ginčų komisijai, kuri minėtą sprendimą paliko galioti. Pažymėjo, kad Tarnyba sveikatos netikrina ir nepriima visų asmens sveikata susijusių klausimų. Ji nustato darbingumo lygį. Pareiškėjui turint naują gydytojo konsultaciją būtų siūlytina kreiptis į Tarnybą su naujais duomenimis, kad jie būtų įvertinti. Pažymėjo, kad dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra išduodama rekomendacinė išvada, kurią asmuo turi pristatyti darbdaviui, o darbdavys tuomet siunčia į gydymo įstaigą, kur darbo medicinos gydytojas ar kitas kompetentingas gydytojas sprendžia dėl konkretaus darbo atlikimo. Tarnyba tokių dalykų nesprendžia. Į Tarnybą asmuo dėl darbingumo lygio pirmą kartą kreipėsi 2019 m., prieš tai asmuo turėjo nustatytą III invalidumo grupę, o paskutiniu laikotarpiu, t. y. 2005 m. birželio 1 d. asmeniui buvo nustatytas 20 netekto darbingumo procentų neterminuotai. Ženklaus pablogėjimo nebuvo nustatyta, nes 2005 m. regėjimas akimi, kuri buvo sužeista buvo 0,3, o 2019 m. atliekant vertinimą – 0,4. 2019 m. gegužės 15 d. konsultacija Tarnybos Šiaulių skyriuje nebuvo vertinta, tačiau Tarnybos bei Ginčų komisija minėtą konsultaciją įvertino ir tai yra nurodyta sprendimuose. Ji buvo vertinta, tačiau neturėjo tokios reikšmės, kad būtų priimtas kitos sprendimas dėl asmens darbingumo lygio nustatymo. Nelaimingo atsitikimo aktas byloje buvo pateiktas ir buvo bendrai įvertintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. spalio 29 d. rašte Nr. SD-767 „Dėl atsiliepimo į patikslintą skundą ir medžiagos pateikimo“ nurodė, kad laikosi nuomonės išdėstytos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. S-107 „Dėl V. U. darbingumo lygio“, todėl atsiliepimo į patikslintą skundą neteiks.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. STS-561 „Dėl V. U. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. SS-1360 „Dėl V. U. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. S-107 „Dėl V. U. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ).
Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 25 d. siuntime Nr. 118 į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodytos pagrindinės diagnozės TLK-10-AM kodai: H35.3 – geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija; H40 – Glaukoma; H25.0 – Senatvinė prasidedanti katarakta. Prie kitų diagnozių nurodyti TLK-10-AM kodai: H52.2 – Astigmatizmas; H59.89 – kiti akies ir jos priedinių organų sutrikimai po procedūrų, nekvalifikuojami kitur. Prie siuntimo pridėti sveikatos aprašymai: 2017 m. birželio 12 d., 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. gruodžio 5 d. okulisto, 2019 m. sausio 15 d. darbo medicinos gydytojo. V. U. 2019 m. vasario 5 d. pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius 2019 m. vasario 26 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-355, kuriame nurodyta, kad bazinis pareiškėjo darbingumas 50 proc., veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimas – 1,1 koeficientas, todėl priimtas sprendimas nustatyti 55 proc. darbingumo lygį. Darbingumo lygio vertinimo akto pastabose nurodyta, kad pagal oftalmologo išvadas nustatomas neįgalumas, pagal geriau matančios akies regėjimo aštrumą. Darbingumo lygio terminas – iki senatvės pensijos, akies patalogija nuolatinio progresuojančio pobūdžio. Priimtant sprendimą konsultuotasi su NDNT SKS vedėja R. L.. 2005 m. dėl dešinės akies traumos (patirtos 2004 m.) nustatytas 20 proc. DLN-2 – neterminuotai. VLK duomenimis vertinta dgn. I11.0 Vaistų pagalba AKS koreguojamas. Šiuo metu blogiau matanti kairė akis (netraumuota). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. SS-1360 „Dėl V. U. darbingumo lygio“ paliko galioti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 26 d. priimtą sprendimą Nr. STS-561, kuriuo V. U. nusatytas 55 proc. darbingumo lygis. Ginčų komisija prie Socialilnės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. S-107 „Dėl V. U. darbingumo lygio“ pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti 2019 m. birželio 19 d. Tarnybos sprendimą Nr. SS-1360.
Asmens darbingumo lygį nustato Tarnyba (NSIĮ 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013, 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-502/2019). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjo sveikatos būklės, todėl dėl pareiškėjo argumentų šiuo aspektu nepasisakys.
NSIĮ 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
NSIĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.
NSIĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis).
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su Tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. STS-561, Tarnybos 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. SS-1360 bei Ginčų komisijos 2019 rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. S-107, nes sprendimai priimti netinkamai įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę.
Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; 2) asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.
Byloje nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių skyrius darbingumo lygio nustatymui atlikti vertino gydymo įstaigos siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nurodytus duomenis bei medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę. Siuntime nurodyta, kad nuo 2004 m. sausio 23 d. iki 2004 m. vasario 2 d. gulėjo akių skyriuje dėl dešinės akies traumos darbe: sumušimas ir dešinės akies tinklainės kraujosruva, prasidedanti dešinės akies potrauminė katarakta. 2017 m. birželio 12 d., 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas konsultuotas okulistų. 2019 m. sausio 15 d. darbo medicinos gydytojo konsultacijoje diagnozuoti išliekamieji reiškiniai po darbinės traumos 2004m. dirbti darbų su padidėjusia regos įtampa, dirbtine optine spinduliuote, videoterminalais, dirbti karštyje bei pavojingų darbų negali. Rekomenduoja kreiptis į Tarnybą dėl liekamųjų reiškinių po traumos nustatymo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su Tarnybos Šiaulių skyriaus nustatytu darbingumo lygiu, nes tai prieštarauja jo gebėjimui dirbti vairuotoju, todėl nustatytas darbingumo lygis neatitinka jo sveikatos būklės, nepakankamai įvertintas jo gebėjimas toliau tinkamai atlikti savo darbą pagal įgytą profesiją.
Pažymėtina, kad Tarnyba vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Darbingumo lygio vertinimo akto 18 punkte nurodytos pagrindinės diagnozės TLK-10-AM kodas: H25.0 Senatvinė prasidedanti katarakta (nepatikslinta), H35.3 Geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija (geltonosios dėmės degeneracija, V OD-0,4 nekoreguoja. VOS-0,09 nekoreguoja), H40 Glaukoma (priminė atviro kampo IIIa OD ir Ia OS), H52.2 Astigmatizmas, H59.89 Kiti akies ir jos priedinių organų sutrikimai po procedūrų, neklasifikuojami kitur (dėš. Akies trauma 2004 m. darbe). Įvertinus pareiškėjo būklę nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas.
Teisėjų kolegija nurodo, kad Tarnybos Šiaulių skyrius įvertino pareiškėjo darbingumo lygį, tačiau nevertina ir nenurodo, kokius konkrečius darbus pareiškėjas gali atlikti. 2019 m. sausio 15 d. Darbo medicinos gydytojo konsultacijoje nurodyta, kad pareiškėjas negali dirbti darbų, susijusių su padidėjusia regos įtampa, dirbtine optine spinduliuote, videoterminalais, dirbti karštyje bei pavojingų darbų. Tačiau minėta nereiškia, kad pareiškėjas negali dirbti ir kitos kvalifikacijos darbų. Pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, tai reiškia, kad jis gali dirbti daugelį kitų darbų ne pagal jo profesiją. Tarnyba neturi pareigos nurodyti, kokius darbus pareiškėjas gali dirbi, tuo pačiu neturi pareigos priimti sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo, vadovaudamasi kitais nei medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis ir faktais.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo įvertinta, kokio lygio darbingumo netekta dėl nelaimingo atsitikimo darbe. 2019 m. birželio 19 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1169 23 punkte nurodyta, kad be kitų dokumentų vertintas 2004 m. sausio 26 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1. Ginčų komisija sprendime nurodė, kad išnagrinėjusi asmens byloje Nr. 61329 esančius dokumentus ir remdamasi Tvarkos aprašo 27.1 punktu, sutinka su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu nustatyti V. U. darbingumo lygio priežastį „ligos arba būklės“, kadangi pareiškėjo susirgimo priežastys yra ligos, neturinčios nustatyto ir teisės aktų tvarka patvirtinto priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu (suluošinimu) darbe, profesine liga ir kitomis Tvarkos aprašo 27.2 – 27.15 punktuose įtvirtintomis priežastimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejo Ginčų komisijos priimtu vertinimu, priimtu įvertinus medicininius duomenis ir nelaimingo atsitikimo darbe aktą.
Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama medicininė diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Vadovaujantis Kriterijų aprašu asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankišku. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams: 93–101 balas – koeficientas 0,7; 84–92 balai – koeficientas 0,8; 6 –83 balai – koeficientas 0,9; 23–67 balai – koeficientas 1; 10–22 balai – koeficientas 1,1; 0–9 balai – koeficientas 1,2.
2019 m. vasario 5 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užpildytas Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Pareiškėjas V. U. patvirtino, kad su darbingumo lygio vertinimo tvarka yra supažindintas, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno reikšmė, vertinant darbingumo lygį, yra žinoma. Užpildžius klausimyną bendra balų suma – 12, kurie vadovaujantis minėto Kriterijų aprašo 10 punktu prilyginti koeficientui 1.1.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos Šiaulių skyriaus, Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjo pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba atlikdama pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teismui netenkinus pareiškėjos skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybos Šiaulių I teritorinį skyrių spręsti darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo.
Teismas pažymi, jog pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), jis gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).
Likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais ir detaliau neanalizuoja, be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. U. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.