Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5859-512/2024 pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys D. G., uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, V. V., antstolė A. R. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė A. R. Ž. 2024 m. balandžio 30 d. patvarkymu „Dėl išieškotojo pretenzijos“ Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo (išieškotojo) pretenzijos (skundo) netenkino ir perdavė nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus (DOK-26969). Šiais įrodymais pareiškėjas grindžia atskirojo skundo argumentus dėl nekilnojamojo turto kainos nustatymo, t. y. kad išieškomas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas, atliktas turto remontas. Taip pat grindžia aplinkybę dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti nauji įrodymai – fotonuotraukos neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą, kadangi byloje yra Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos santrauka Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta kartu su ginčo buto fotonuotraukomis (t 1 b. l. 11–47), kuriose užfiksuoti tie patys buto vaizdai, kokius šiuo atveju teikia apeliantas, t. y. į apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą apeliantas nepateikė naujų fotonuotraukų, kurias vertinant būtų galima nustatyti, kad ginčo butas pagerintas daugiau negu matyti pateiktoje Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos santraukoje Nr. . (duomenys neskelbtini). Be to, apelianto pridėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16558-1031/2023 (teisminio proceso Nr. 2- 70-3-05600-2023-0) nėra susijusi su šia apeliacine tvarka nagrinėjama civiline byla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktoje nutartyje jis nėra proceso šalis, t. y. nėra nei ieškovas, nei atsakovas nurodomoje byloje, todėl šiuo atveju nėra aišku, kokias ir iš kokių asmenų bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas ketina prisiteisti. Vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais apeliacines instancijos teismas pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus atsisako pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos ir juos vertinti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2023 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-2818-323/203 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. G. pareiškėjo naudai. Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 14 d. priimtas patvarkymas „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti skolininkei, įkainota 7 300,00 Eur (v. b. l. 21–22). 2024 m. vasario 8 d. priimtas patvarkymas „Dėl areštuoto turto perkainojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti skolininkei D. G., įkainota 7 750,00 Eur (v. b. l. 45–46). 2024 m. kovo 7 d. priimtas patvarkymas „Dėl informacijos apie paskelbtas pirmąsias varžytynes“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pranešta apie paskelbtas pirmąsias varžytynes; parduodamo iš varžytynių turto: 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina nustatyta 6 200,00 Eur (v. b. l. 55–56). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. balandžio 8 d. pranešimu „Dėl įvykusių varžytynių“ Nr. (duomenys neskelbtini) informuota, jog 2024 m. balandžio 8 d. baigėsi pirmosios varžytynės, kuriose buvo parduodamas turtas: už išvaržomą turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynių laimėtojas pasiūlė 6 200,00 Eur sumą (v. b. l. 70–71).

Dėl turto vertės

12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino išieškotojo (pareiškėjo) pateiktų faktų, įrodymų ir argumentų, kurie buvo esminiai priimant skundžiamą nutartį. Antstolio veiksmai vykdant išieškojimą buvo netinkami, kadangi antstolis neteisingai įkainojo ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl ginčo nekilnojamojo turto dalį pardavė už gerokai mažesnę kainą, todėl įvykusios varžytynės turi būti pripažintos negaliojančiomis.

13. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šių nuostatų turi būti paisoma ir priverstinai realizuojamo turto įkainojimo procese, tačiau neignoruojant ir skolininkui tenkančių įstatyme įtvirtintų pareigų ir vertinant, kaip skolininkas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis šiame procese. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymu antstoliui yra suteikta teisė pačiam įkainoti iš varžytynių parduodamą turtą, ir tik kilus ginčui dėl turto vertės, turto vertei nustatyti gali būti skiriama ekspertizė.

14. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad parduodamo iš varžytynių turto (1/2 dalies buto) kaina buvo nustatyta 2 kartus, t. y. 2023 m. gruodžio 14 d. patvarkymu ir 2024 m. vasario 8 d. patvarkymu, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis. Patvarkymuose nurodyta, kad VĮ Registrų centro nustatytos turto vertės realiai atitinka šiuo metu esančias rinkos kainas. Be to, patvarkymais buvo informuota, jog skolininkas ir išieškotojas prieštaravimus dėl įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, taip pat antstolė išaiškino skolininkui teisę pagal CPK 704 straipsnio nuostatas iki varžytynių paskelbimo surasti (pasiūlyti) areštuoto turto pirkėją, nurodė, jog pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ar kiti suinteresuoti asmenys per įstatyme nustatytą terminą būtų pareiškę prieštaravimus dėl turto įkainojimo, t. y. pareiškėjas patvarkymų dėl turto arešto akte nustatytos turto rinkos vertės neginčijo. Vykdomosios bylos duomenimis, varžytynės įvyko, varžytynėse dalyvavo vienas pirkėjas, pasiūlęs 6 200,00 Eur kainą (v. b. l. 68). Ir tik po to, kai buvo paskelbtas laimėtojas, tą pačią dieną pareiškėjas antstoliui el. paštu išreiškė pretenzijas dėl neteisingai nustatytos turto kainos (v. b. l. 68, 78), nors įstatymai aiškiai apibrėžia terminą ir tvarką, kurių šiuo atveju privalėjo laikytis vykdomosios bylos šalys teikdamos prieštaravimus dėl turto įkainojimo, o šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjas (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pareiškėjui nepareiškus pretenzijų įstatymų nustatyta tvarka dėl ginčo turto įkainojimo, antstoliui nekilo pareiga vykdomojoje byloje skirti nekilnojamojo turto ekspertizę, todėl, teismo vertinimu, antstolis pagrįstai parduodamo iš varžytynių turto kainą nustatė, vadovaudamasis CPK 718 straipsniu, – 6 200,00 Eur (80 procentų). Taigi nors apeliantas ir remiasi Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos santraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 2023 m. gruodžio 8 d. ginčo turto rinkos kaina – 28 000,00 Eur, tačiau nei šios ataskaitos, nei pretenzijų dėl ginčo turto įkainojimo įstatymų nustatyta tvarka apeliantas antstoliui nėra pateikęs.

16. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju antstolė tinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas, susijusias su turto kainos nustatymu, CPK 681 straipsnio bei CPK 718 straipsnio nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais, pagrįsta.

17. Atmestini apelianto argumentai ir dėl to, kad neva pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas skatino antstolį kuo greičiau parduoti nekilnojamąjį turtą, yra klaidinančios. Priešingai, iš vykdomojoje byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad pareiškėjas pakankamai aktyviai bendravo su antstole, skatino greičiau parduoti iš varžytynių skolininkei priklausančią turto dalį, be to, pats norėjo dalyvauti varžytynėse (v. b. l. 31, 65), todėl apelianto nurodomas aplinkybes nėra teisinio pagrindo laikyti pagrįstomis.

18. Konkrečiu atveju ginčo turto dalis buvo parduota už kainą, kurią nustatė antstolis ir kuri pirmiau aptartais argumentais pripažinta pagrįsta ir nenuginčyta (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Tiek pareiškėjas, tiek ir kitos vykdomosios bylos šalys turėjo galimybę dalyvauti ginčo turto pardavimo procese, susipažinti su antstolio atliktais procesiniais veiksmais (patvarkymais) ir atitinkamai pareikšti savo pastabas (prieštaravimus). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, kad antstolis, įkainodamas ginčo nekilnojamąjį turtą, veikė teisėtai. Be to, būtina dar kartą akcentuoti, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kad pareiškėjas manydamas, jog yra pagrindas, turi teisę ginčo teisenos tvarka ginčyti nuosavybės teises tretiesiems asmenims sukūrusius aktus (CPK 602 straipsnis), t. y. turto pardavimo iš varžytynių aktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto pardavimo iš varžytynių aktai, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai, t. y. dėl to, kad ginčo turtas buvo pagerintas ir kad į jį buvo galimybė patekti, ir kiti, iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.