Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Kaunas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2018 m. gruodžio 13 d., apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. B., tai yra tyčia rankomis suėmęs jos kaklą smaugė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune kartu su žmona V. B.. Butas nuosavybės teisę priklauso jiems abiem. Santuokoje su V. B. apie 42 metus. 2018 m. gruodžio 13 d. būdamas namuose, minėtu adresu vakare nuo 17 val., pradėjo vartoti alkoholį, gėrė trauktinę. Sėdėjo užsidaręs savo kambaryje. Išgėrė daug, apie du butelius, dėl to kas įvyko jis neprisimena. Negali atsakyti kodėl jie susipyko su žmona, kodėl jis prieš ją pakėlė ranką. Jeigu žmona sako, kad prieš ją smurtavo smaugdamas, vadinasi taip būti galėjo. Jis buvo tikrai stipriai apsvaigęs, nepamena net, kad pareigūnai buvo atvažiavę. Prabudo areštinėje, apsidairė ir suprato, kad padarė kažką negero, įtarė, kad susipyko su Vile. Supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti Vilei skausmą, dėl to labai gailisi. Jeigu būtų buvęs blaivas, būtų taip nepasielgęs. Jis niekada nėra prieš ją pakėlęs rankos, nors neneigia jie pasipyksta, gyvena skirtingose kambariuose, bet tokių pykčių nėra buvę. Kai tik bus galimybė jos atsiprašys, prašys atleidimo, nori ir toliau kartu gyventi. Jeigu žmona jam atleis, prašo bylą nutraukti (b. l. 51–54).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-nukentėjusiosios V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. gruodžio 13 d., apie 23.30 val. Jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, tarp jos ir neblaivaus vyro A. B. kilo žodinis konfliktas. Neapsikentusi tokio jo elgesio, nes jis ją koliojo, ėmė grasinti, dėl to ji iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nuėjo atidaryti duris, o jis nenorėjo jų įleisti. Norėdamas ją sulaikyti puolė ją smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pabūgęs pareigūnų reikalavimų tučtuojau atidaryti duris, jis ją paleido. Į teismo medicinos ekspertizę ji nesikreips, nes patyrė tik fizinį skausmą, sužalota nebuvo (b. l. 7–8). Papildomai apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad pilnai tvirtina savo pirminės apklauso metu duotus parodymus, jų laikosi. Papildomai parodo, kad 2018 m. gruodžio 13 d., apie 23 val. jos sutuoktinis A. B., būdamas neblaivus, namuose suėmęs rankomis jai už kaklo smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tik ji niekad nekviesdavo policijos. Arvydas kiekvieną dieną ją engia, įžeidinėja, tyčiojasi ir muša. Ji yra daug kartų jam atleidusi, tačiau šį kartą jam neatleis ir skirsis su juo. Po šio įvykio sužalojimai padaryti nebuvo, pas teismo medicinos ekspertus nesikreips, taip pat nesikreips ir pas jokius kitus gydytojus. Prašo uždrausti jos sutuoktiniui grįžti į namus bei nubausti jį įstatymų nustatyta tvarkas (b. l. 14–15);

-pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d., apie 23.30 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, tarp jos ir neblaivaus vyro A. B. kilo žodinis konfliktas, o vėliau jis puolė ją smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 7–8);

-Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio O. V. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame parodoma, kad smurtą patyręs asmuo - V. B., gyv. (duomenys neskelbtini) , Kaune. Smurto patyrusio asmens sužalojimai: paraudęs kaklas. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Įvykio vietoje nustatyta, kad atvykus prie minėto buto ir paskambinus į duris niekas neatidarė. Vėliau pasigirdo grumtynių garsai ir duris atidarė moteris, kuri paaiškino, kad girtas jos vyras Arvydas ją smaugė, stumdė, taip savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Ant kaklo matėsi paraudimas. Pasak moters vyras buvo agresyvus, grasino jais susidorojimu, plūdo necenzūriniais žodžiais. Vyriškis pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų reikalavimų ir priešinosi sulaikomas (b. l. 9–12);

-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 12176, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d., 23.59 val. A. B. nustatytas 2,32 promilių girtumas (b. l. 29).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis A. B. tyčia rankomis suėmęs sutuoktinės V. B. kaklą smaugė ir taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. A. B. kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (b. l. 60).

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

A. B. neteistas (b. l. 23), baustas administracine tvarka (b. l. 24), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 28), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 27), nedirba (b. l. 25, 26).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, žala nepadaryta. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, į tai, kad smurtauta prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 5 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. Kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 13 d., 23.45 val. iki 2018 m. gruodžio 14 d., 15.25 val. (b. l. 30, 39), tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme A. B. išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 13 d., 23.45 val. iki 2018 m. gruodžio 14 d., 15.25 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.