- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-206-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06912-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- Z. J.
- Trečiasis asmuo
- J. G., V. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291-739/2011 pagal ieškovės Z. J. ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims J. G., V. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl žemės sklypų ribos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė jai priklausančio žemės sklypo Nr. 220 ir A. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 208, esančių SB (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ribas nustatyti pagal D. R. įmonės 2009 m. parengtą žemės sklypo planą. Nurodė, kad su atsakovu kilo ginčas dėl bendros abiejų sklypų ribos, kuri pagal esamus dokumentus neaiški. Tačiau ir parengus geodezinį žemės sklypo planą, nustačius aiškias ir tikslias žemės sklypų Nr. 208 ir 220, esančių SB (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ribas, atsakovas ginčija žemės sklypo ribą, su ja nesutinka be jokių teisinių motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė Z. J. žemės sklypo Nr. 220, un. Nr. 2701-0032-0447, esančio SB (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir A. B. žemės sklypo Nr. 208, un. Nr. 2701-0032-0129, esančio SB (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ribą pagal D. R. įmonės 2009-09-21 parengtą žemės sklypo planą. Teismas nustatė, kad ieškovė yra 600 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. 220 su 14,86 kv. m. bendro ploto sodo pastatu, esančių SB (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininkė. Atsakovas yra su ieškovės žemės sklypu besiribojančio 600 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. 208 su 13,95 kv. m. bendro ploto sodo pastatu, esančių SB (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininkas. Tretieji asmenys J. G. ir V. R. yra su ieškovės žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų SB (duomenys neskelbtini) savininkės. Ieškovės ir atsakovo žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2009 m. D. R. įmonė atliko ieškovės sklypo kadastrinius matavimus ir pakvietusi gretimų žemės sklypų savininkus pagal 2009-09-21 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą žemės sklypą paženklino riboženkliais. 2009-09-21 D. R. įmonė parengė ieškovės žemės sklypo planą. Atsakovas nesutiko su ieškovės ir jo žemės sklypus skiriančia riba. Nustatė, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypai buvo privatizuoti pagal preliminarius sodų sklypų planus. Iš SB (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos kolektyvinio sodo schematinio plano nustatė, kad sklypų Nr. 220 ir Nr. 208 riba įstrižai kerta sodo pastatą ir nesutampa su sodo pastato ribomis. Pagal VĮ Registrų centre įregistruotų ieškovės ir atsakovo žemės sklypų kadastrinio žemėlapio ištraukas, esančias ieškovės sklypo privatizavimo byloje, nustatė, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypus ribojanti riba yra pasislinkusi atsakovo sklypo pusėn ir nesutampa su šalių sodo pastatų ribomis, o dalis atsakovo sodo pastato patenka į ieškovės sklypo ribas. Tuo tarpu pagal atsakovo teismui pateiktą fotonuotrauką, betono plokštėmis pažymėta riba kerta ieškovei priklausantį sodo pastatą ir nesutampa su šio pastato ribomis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieškovės ir atsakovo sklypus ribojanti šių žemės sklypų riba yra nekonkreti, iš esamų dokumentų neaiški. Pažymėjo, jog dėl ieškovės siūlomos išlenktos sklypų ribos atkarpos nežymiai keičiasi tiek ieškovės, tiek ir atsakovo sklypų konfigūracija. Tačiau iš ieškovės sklypo plane atvaizduotos sklypo išsidėstymo schemos bei iš trečiojo asmens J. G. paaiškinimų matyti, kad tokia sklypų konfigūracija, t. y. su išlenkta gretimų sklypų ribos atkarpa, nustatyta daugelyje aplinkinių žemės sklypų. Tokiu pat būdu nustatytos sklypų ribos tarp gretimo J. G. sklypo Nr. 221 ir sklypo Nr. 209. Be to, pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą, jos sklypo ribų ilgis iš esmės yra toks pat, kaip ir žemės sklypo plane, pagal kurį šis sklypas buvo privatizuotas. Teismas nurodė, kad D. R. įmonei atlikus tikslius kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog ieškovės žemės sklypo plotas yra 594 kv. m., t. y. mažesnis nei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas šio sklypo plotas, tačiau maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida iš esmės nėra viršijama (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21p.). Jeigu ieškovės ir atsakovo sklypų riba būtų nustatyta taip, kaip pageidauja atsakovas, t. y. įstrižai kirstų ieškovės sodo pastatą, dalį jo palikdamas atsakovo sklype, tuomet ieškovės sklypas dar sumažėtų. Įvertinęs nustatytų faktinių bylos aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad nustačius ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribą pagal ieškovės reikalavimą abiejų šalių teisės bus nepažeistos arba apribotos minimaliai, t. y. bus išlaikyta abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyra, sklypų naudojimo racionalumas. Pažymėjo, jog D. R. įmonė įstatymų nustatyta tvarka atliko ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo planą, kuriam atlikta išankstinė VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo patikra, jis yra suderintas su sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), tokiam žemės sklypo planui neprieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir palikti (duomenys neskelbtini) sklypus Nr. 220 ir Nr. 208 ribojančią ribą nepakeistą, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė nei į jo, nei į trečiųjų asmenų parodymus, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei neteisingai traktuodamas CK 4.45 str. patvirtino neteisingas žemės ribas tarp sklypų Nr. 220 ir Nr. 208. Priešingai nei sprendė teismas, privatizavimo planuose matyti, kad sklypas Nr. 208 yra lygiagretainis, o ne stačiakampis. Nors teismas laiko, kad pagal Registrų centre įregistruotą ieškovės ir atsakovo žemės sklypų kadastrinio žemėlapio ištraukas ieškovės ir atsakovo žemės sklypus ribojanti riba yra pasislinkusi atsakovo sklypo pusėn ir kad dalis jo sodo pastato patenka į ieškovės sklypo ribas, tačiau tiek iš trečiųjų asmenų parodymų, kadastrinio žemėlapio ištraukų, padarytų foto nuotraukų, pateikto SB (duomenys neskelbtini) kolektyvinio sodo schematinio plano M1:2000 bei sklypų išplanavimo schemos M 1:500 akivaizdžiai matyti, kad yra atvirkščiai. Be to, nors teismas sprendžia, kad sklypus Nr. 220 ir Nr. 208 ribojanti riba yra nekonkreti ir neaiški, tačiau ši riba nuo 1966 m. buvo tiesi linija ir ji dalino 88 sodų bendrijos sklypus lygiai per pusę. Tai, kad dalyje kitų sklypų yra nustatyta kitokia skiriančioji linijų konfigūracija, nėra pagrindas keisti atsakovo sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sklypas Nr. 220 ribojasi su trimis gretimais sklypais ir su SB (duomenys neskelbtini) keliu, todėl nepagrįstai teismas taiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tik dėl dviejų gretimų sklypų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jei riba būtų nustatyta taip, kaip pageidauja atsakovas, tuomet žymiai sumažėtų atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas, o atsakovo žemės sklype atsirastų ieškovei priklausantis statinys – sodo namelis. Teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad statinys negali būti kito savininko žemės sklype. D. R. parengtas projektas yra kompromisinis, mažiausiai atsakovo interesus pažeidžiantis žemės sklypo ribos nustatymo variantas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
CPK 185 str. 1 d. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su šalių nuosavybės teisės į žemės sklypus sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) turiniu ir apimtimi, teisiškai ir faktiškai valdomų sklypų ribomis bei ieškovės reikalaujama nustatyti jai priklausančio ir atsakovui priklausančio žemės sklypų riba. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 str. 1 d.) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Toks analizuojamos situacijos aiškinimas atitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Byloje yra sprendžiamas šalių – gretimų žemės sklypo naudotojų ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 str. nuostatas, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ir sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų racionalus, įmanomas, kad ribos tikslinimu būtų galutinai išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šiomis įstatymo nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Vertindama apelianto argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, 2009 m. D. R. įmonei atlikus ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovės žemės sklypo plotas nors ir sumažėjo, tačiau maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida iš esmės nebuvo viršyta (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21p.). Atsakovas byloje nepagrindė kitokio žemės sklypo ribos nustatymo varianto. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju ieškovė, siekianti žemės sklypų ribos nustatymo, įrodė, jog reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o atsakovas turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog sklypas Nr. 208 yra stačiakampis. Kaip matyti, Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos sklypo plane (b. l. 21) sklypai Nr. 208 ir Nr. 220 pažymėti yra būtent stačiakampio formos. Tačiau tai yra preliminarus sodų sklypų planas. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų visuma, sprendė, jog ieškovės ir atsakovo sklypus ribojanti šių žemės sklypų riba yra nekonkreti ir neaiški. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su šia išvada. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neaiškios gretimų sklypų ribos nebūtinai turi būti nustatytos tiksliai pagal faktiškai nusistovėjusias ribas, nes faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visad privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Būtent šioje byloje ieškovė neaiškią savo ir atsakovo sklypų ribą siekia nustatyti tokią, kad ji nekirstų nei jos, nei atsakovo sodo statinių, o atitiktų ieškovei priklausančio sodo statinio ribas bei sudarytų galimybę ieškovei laisvai patekti prie jai priklausančio sodo statinio pietinės sienos. Dėl šios priežasties gretimų sklypų riba pagal ieškovės pateiktą planą atkarpoje tarp taškų 3 ir 4 yra išlenkta, o ne tiesi linija, kaip kad įrodinėja atsakovas. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė 2011-08-23 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad darant kitų sklypų kadastrinius matavimus visi daro kaip ieškovė, priešingu atveju, t. y. atsakovui darant kadastrinius matavimus, jam gali neužtekti ploto, nes iš visų pusių darant kadastrinius matavimus jo sklypas susispaus. Anksčiau taip liepdavo statyti namus, todėl dabar visiems liepiama atlikti geodezinius matavimus tam, kad tos ribos nekirstų pastatų (b. l. 80-81). Be to, tretysis asmuo J. G. taip pat paaiškino, kad tokia sklypų konfigūracija, t. y. su išlenkta gretimų sklypų ribos atkarpa, nustatyta daugelyje aplinkinių žemės sklypų. Tokiam žemės sklypo planui neprieštaravo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jeigu ieškovės ir atsakovo sklypų riba būtų nustatyta taip, kaip pageidauja atsakovas, t. y. įstrižai kirstų ieškovės sodo pastatą, dalį jo palikdamas atsakovo sklype, tuomet ieškovės sklypas dar sumažėtų.
Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas leidžia apginti jos teises, kartu išsaugant faktinius žemės ir statinio naudojimo santykius, kas atitinka civilinių santykių stabilumo principą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, tinkamai taikė CK 4.45 str. nuostatas, racionaliai išsprendė ginčą dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Apelianto argumentai dėl netinkamai taikytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Priešingai, teismas ne tik tinkamai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, juos išanalizavo, bet tinkamai taikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašiose bylose.
Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos išvardintus motyvus bei įvertinus įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.