- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- II-143-171/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01740-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. V. skundą dėl 2010-11-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) nutarimo Nr. F 527309 panaikinimo (nukentėjusysis ? V. K.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. V. 2010-11-26 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 11) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – LR ATPK) 131 str. 4 d., kadangi jis, 2010-11-26 12 val. 8 min. Šv. Ignoto g. 6, Vilniuje, eidamas šaligatviu, nužengė nuo jo į važiuojamąją kelio dalį, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, buvo neatidus, kliudė pravažiuojantį automobilį ir jį apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 51 punktus.
Išnagrinėjęs bylą Vilniaus apskr. VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas priėmė nutarimą (b. l. 3, 8), kuriuo Z. V. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 131 str. 4 d., skyrė 100 Lt baudą.
Šalies argumentai
Skunde (b. l. 1?2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad 2010 m. lapkričio 26 d. apie 11 val. 30 min. išėjo iš Lietuvos techninės bibliotekos, adresu: Šv. Ignoto g. 6, kiemo ir pasuko į dešinę Benediktinų g. link. Nuėjęs kelis žingsnius, nutarė aplenkti ta pačia kryptimi siauru senamiesčio šaligatviu einantį žmogų, todėl įžengė į Šv. Ignoto g. važiuojamąją dalį. Tuo metu jo alkūnę kliudė iš paskos prisivijęs ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. K. Teigia, kad jo ranką kliudė šio automobilio veidrodėlis, kuris nuo smūgio į alkūnę skilo.
Paaiškino, kad automobilio vairuotojas V. K. iškvietė Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės ekipažą, kuris įvykio vietoje užfiksavo automobilio padėtį po įvykio ir nubraižė schemą.
Mano, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai neturėjo teisės judėti Šv. Ignoto gatve, nuo Dominikonų g. link Benediktinų g., kadangi įvažiavime į Šv. Ignoto g. nuo Dominikonų g. eismą jam draudžia kelio ženklas Nr. 303, o įvažiavimą pro Krašto apsaugos ministeriją nuo Totorių gatvės – kelio ženklas 301. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad vairuotojas V. K. automobiliu įvažiavęs į Šv. Ignoto gatvę nuo šios pusės, grubiai pažeidė KET reikalavimus. Nurodo, kad policija šios labai svarbios aplinkybės net nebandė aiškintis, neįvertino ir vairuotojo V. K. nenubaudė.
Z. V. taip pat paaiškino, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog surašytame nutarime Nr. F 527309 nurodyta, kad jis, įžengęs į važiuojamąją dalį, kliudė pravažiuojantį automobilį, tačiau iš tikro ne jis, o iš paskos prisivijęs automobilis kliudė jo alkūnę. Teigia, kad būdamas senas vilnietis ir ne vienerius metus vairavęs automobilį, gerai žinojo, kad Domininkonų gatve leidžiamas eismas yra viena kryptimi, juo labiau, kad tokią judėjimo šia gatve tvarką nustato ten stovintys kelio ženklai. Nurodo, kad lenkdamas priešakyje einantį pėstįjį ir žengdamas į važiuojamąją dalį, įsitikino, kad iš priekio neatvažiuoja jokia transporto priemonė. Nesitikėjo, kad iš paskos atvažiuos kelių eismo taisyklių pažeidėjas, ir net negalėjo to numatyti, todėl protokole nurodyta aplinkybė, kad įžengė į važiuojamąją dalį, neįsitikinęs, kad tai saugu – neobjektyvi, neteisinga ir prieštaraujanti bet kokiam protingumo kriterijui, kurio reikalauja laikytis įstatymai.
Paaiškino, kad įžengęs į šios gatvės, kurioje eismas vyksta viena kryptimi, važiuojamąją dalį, jis privalėjo įsitikinti, ar tai saugu daryti stebint prieš save judančias transporto priemones, nes, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, ėjo tinkamai. Teigia, kad tik įsitikinęs, jog priešais jį nesiartina joks automobilis, įžengė į gatvę, norėdamas aplenkti einantį žmogų. Drąsiai žengė į kelią, nes žinojo, kad automobilis gali atvažiuoti tik iš tos pusės, kurią gerai mato.
Nurodė, kad ATP protokolas buvo surašytas ir nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas įvykio vietoje, neatlikus detalaus įvykio tyrimo ir neišsiaiškinus visų aplinkybių. Pabrėžė, jog negalima teigti, kad dėl jo neapdairaus poelgio buvo apgadintas automobilis, kadangi yra priešingai – tai jis nukentėjo nuo Kelių eismo taisykles pažeidusio piliečio V. K., kuris įvažiavo į kelią, į kurį jam įvažiuoti draudžia kelio ženklai.
Mano, kad policija administracinio teisės pažeidimo bylą ištyrė atmestinai, neįvertinusi visų objektyvių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą nutarimą, kuris pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir bet kokios logikos principus.
Teismo prašo panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2010-11-26 nutarimą Nr. F 527309 administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusysis V. K. raštu teismui paaiškino (b. l. 19), kad Z. V. nepagrįstai kaltina pareigūnus neišsamiu įvykio aplinkybių tyrimu, kadangi ir protokolas, ir nutarimas surašyti pagal paties Z. V. paaiškinimus. Teigia, kad Z. V. pareigūnams iš karto po įvykio paaiškino, kad ėjo siauru šaligatviu, netikėtai žengė į gatvę ir alkūne atsitrenkė į pravažiuojančio automobilio veidrodėlį, jį apgadindamas. Nurodo, kad Z. V. skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja aplinkybėms, kurias jis nurodė iš karto po autoįvykio – protokole užfiksuota, kad į važiuojamąją gatvės dalį nužengė netikėtai, o skunde teigia, kad į gatvę nužengė drąsiai, įsitikinęs, kad tai saugu, nes nebuvo automobilio, atvažiuojančio iš priekio. Pareiškėjo pozicija, kad pagrįstai tikėjosi, jog iš paskos nevažiuos automobilis, nes galiojo kelio ženklai Nr. 301 ir 303, nepagrįsta, kadangi minėti kelio ženklai nedraudžia transporto judėjimo, tai reiškia, kad gatvė yra dvipusio judėjimo, todėl pareiškėjas turėjo laikytis KET 51 punkto reikalavimų. Mano, kad Z. V. pažeidė KET 51 punkte įtvirtintą pareigą ir savo kaltę pripažino ir protokole tai patvirtino savo parašu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
LR ATPK 131 str. 1 d. nustatyta, kad pėsčiųjų nepaklusimas kelių eismo reguliavimo signalams, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.
To paties straipsnio 4 dalis numato, kad pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų
Administracinėn atsakomybėn patraukto Z. V. veiksmai pagal LR ATPK 131 str. 4 d. buvo kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, bei 51 punktą, numatantį, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad jų pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog Z. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 131 str. 4 d.
Pareigūno D. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 13) nurodyta, kad 2010-11-26 apie 12:10 val. gavo pranešimą, kad Šv. Ignoto g. 6 susidūrė automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pėstysis. Atvykę į įvykio vietą išsiaiškino, kad pėstysis – Z. V. – ėjo šaligatviu, netyčia nužengė nuo jo į važiuojamąją dalį, o tuo metu pro šalį, jam iš paskos, važiavo „Audi A6“, kurios veidrodėlį alkūne kliudė ir sudaužė pėstysis.
Iš eismo įvykio protokolo (b. l. 12, 21) matyti, kad Z. V. sutiko su įvykio schema ir aplinkybėmis, pasirašė. Taip pat jis minėtoje schemoje parašu patvirtino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės.
Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5, 11) Z. V. paaiškino, kad iš Techninės bibliotekos ėjo šaligatviu, kuris yra labai siauras, netikėtai nužengė į gatvę, o tuo metu važiavo mašina, kuri kliudė jo alkūnę.
Su skundu teismui Z. V. pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose pavaizduoti kelio ženklai Nr. 301 ir Nr. 303. Draudžiamasis kelio ženklas Nr. 301 (b. l. 8) draudžia įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą, o ženklas Nr. 303 (b. l. 7) draudžia motorinių transporto priemonių eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas pareigūnas M. A. parodė, kad Šv. Ignoto gatvėje eismas yra dvipusis, ženklas Nr. 301, esantis prie Krašto apsaugos ministerijos, riboja eismą link Šv. Ignoto gatvės, bet įtakos eismui pačia šv. Ignoto gatve neturi. Ženklas Nr. 303, esantis prie Šv. Ignoto g. 16 namo, eismo visiškai nedraudžia, gatve tam tikros transporto priemonės važioti gali. Teigė, kad šiuo atveju ženklai nebuvo tiesioginė įvykio kilimo priežastis, pėstysis turėjo būti atsargus (b. l. 26).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas pareigūnas D. S. paaiškino, kad ženklas Nr. 301 draudžia judėjimą iki Šv. Ignoto gatvės, tačiau nedraudžia važiuoti Šv. Ignoto. Parodė, kad dėl to, jog eismo įvykio pagrindas nebuvo kelio ženklo Nr. 303 pažeidimas, neklausinėjo, kodėl automobilio vairuotojas važiavo ta gatve. Paaiškino, kad Šv. Ignoto gatve eismas nėra draudžiamas, tik ne visi ja gali važiuoti (b. l. 26).
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Z. V. inkriminuojamas pažeidimas esant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, todėl naikinti 2010-11-26 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR nutarimo Nr. F 527309 nėra pagrindo.
Už padarytą LR ATPK 131 str. 4 d. pažeidimą Z. V. buvo paskirta 100 Lt bauda, t. y. sankcijoje numatytos baudos minimumas.
LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas nustatytas šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose.
Teismas nustatė, kad skiriant nuobaudą buvo įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimas dėl padaryto pažeidimo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Z. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
LR ATPK 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Teismas nustatė, kas skiriant administracinę nuobaudą nebuvo įvertinta kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.).
LR ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei nustatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir prevencinių tikslų.
Teismas įvertina Z. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), atsižvelgia į tai, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo vardu nėra registruota nei galiojančių, nei negaliojančių administracinių nuobaudų (b. l. 15), yra silpnos sveikatos (b. l. 18) ir, vadovaudamasis protingumo principu, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, o nuobauda bus proporcinga paskyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą (LR ATPK 30² str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 ir 129 str., teismas
nutarė:
Z. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010-11-26 nutarimą Nr. F 527309, kuriuo Z. V. paskirta 100 Lt bauda, ir skirti Z. V. už LR ATPK 131 str. 4 d. pažeidimą administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.