- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 2-3788-223/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Pareiškėjas
- T. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Aukštaitijos
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjo T. D. skundą suinteresuotiems asmenims Aukštaitijos kredito unijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V.Žydelienės veiksmų , kuriuo prašo grąžinti antstolės areštuotas pinigines lėšas, kurios jam buvo pervestos iš valstybės už patirtą neturtinę žalą. Nurodo, kad teismo sprendimu jam buvo priteista neturtinė žala, iš kurios išieškojimas yra negalimas, todėl antstolė areštuodama visas jo sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, pažeidė jo teises, civilinio proceso normas ir kitus teisės aktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą, kad pareiškėjo skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad antstolė V.Žydelienė vykdo išieškojimą iš T. D. pagal 2010-12-22 vykdomąjį raštą Nr. VR-2219, 2011-03-09 Nr. VR-106 ir pagal 2007-01-30 Panevėžio m. VPK 2 PK nutarimą Nr.186706.
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentu vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustato, kad atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) , o bet koks veikimas viršijant antstolio įgaliojimus vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis. Tokiu būdu pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 2 d., 587 str. 1 p., 648 str.). Antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami CPK normų bei Antstolių įstatymo. Remdamasis šiais įstatymais antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Civilinio proceso įstatymas apibrėžia skolininko teises vykdymo procese (CPK 643 str.). Viena iš skolininko teisių, įtvirtintų įstatyme (CPK 640 str. 1 d. 5 p.), yra teisė apskųsti antstolio veiksmus, kuria pareiškėjas ir naudojasi.
Pareiškėjas skundu ginčija antstolio patvarkymą, kuriuo buvo areštuotos jam priklausančios piniginės lėšos, nes mano, kad antstolė neturėjo teisės areštuoti piniginių lėšų, nes tai yra neturtinė žala, t.y. kompensacija už jo patirtus dvasinius išgyvenimus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015-04-07 patvarkymu Nr.S-2998 iš dalies jį tenkino ir panaikino areštą T. D. piniginėms lėšoms sumoje 381,48 Eur ir nutarė šias pinigines lėšas gąžinti po skundo išnagrinėjimo teisme.
Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką yra nustatyta CPK 733-743 str. Šiomis proceso normomis privalo vadovautis anstoliai, vykdydami išieškojimą iš piniginių sumų. Areštuojant skolininkui priklausančias pinigines sumas, pirmiausia būtina nustatyti ar nėra draudimų, ribojančių išieškojimą iš konkrečių piniginių lėšų. O būtent, - CPK 739 str. nustato pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Minėtame straipsnyje įtvirtintas pinigų sumų sąrašas yra baigtinis, o atsižvelgiant į straipsnio formuluotę, bei sistemiškai jį aiškinant su kitomis CPK normomis, nėra pagrindo aiškinti įstatyminę nuostatą plečiamai, straipsnyje nurodytomos piniginėms sumos prilyginant ir kitas pinigines sumas. Kaip matyti, CPK 739 str. nėra numatyta neturtinė žala. Taigi, CPK normos nedraudžia areštuoti piniginių sumų, kurias skolininkas įgijo kaip neturtinę žalą už dvasinius išgyvenimus. Darytina išvada, kad antstolė , areštuodama pareiškėjo T. D. gautas pinigines sumas kaip atlygį už neturtinę žalą, nepažeidė CPK 739 str. nuostatų.
Antstolė, darydama išskaitas iš areštuotų piniginių sumų, privalo išlaikyti proporcijas, nustatytas CPK 736 str. , t.y. išieškoti konkrečias pinigines sumas, atsižvelgiant į konkrečiosn vykdymo bylos aplinkybes. Taigi, CPK 736 str. nustato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį( proporcijas). Išieškojimas iš skolininko T. D. yra vykdomas pagal kelis vykdomuosius raštus, todėl iš piniginių sumų dalies viršijančios 1 MMA dydį, turėtų būti išskaitoma 70 proc. o iš likusios dalies- 50 proc. ( CPK 736 str.). Turint omeny, kad į T. D. sąskaitą buvo pervesta 1071,59 Eur, minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 300 Eur, tai antstolės 2015-04-07 patvarkyme paskaičiuotos piniginių lėšų sumos yra pagrįstos . Tokiu būdu, anstolei iš dalies patenkinus pareiškėjo skundą, likusioje dalyje jį tenkinti nėra pagrindo, nes nenustatyta, kad antstolė pažeidė CPK normas reguliuojančios išieškojimą iš piniginių lėšų tvarką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo T. D. skundą atmesti. Nurodyti antstolei, nutarčiai įsiteisėjus, vykdyti antstolės 2015-04-07 patvarkymą Nr. S-2998 .
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.