- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-39-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00180-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2011 m. birželio 11 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, verandoje mažametei dukrai R. Ž., g. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą sudavė ranka per veidą, padarydama odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą ties kairės akies vidiniu kampu ir nosies nugarėlės kairėje pusėje, tampė ją už plaukų, taip nežymiai sutrikdė R. Ž. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: I. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d. ir nubausti ją 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikyti BK 75 str. 1, 2 d. ir bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p. , 72 ² str., paskirti jai baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant ne vėliau kaip per 9 mėnesius, Kupiškio rajono apylinkės prokurorės civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš I. S. 700 litų neturtinės žalos atlyginimą R. Ž., naudai.
Šalies argumentai
Skunde prokurorė nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad I. S. kaltė įrodyta, tačiau, spręsdamas I. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas ir pažeidė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taisykles, numatytas BK 38 str. bei nepagrįstai atmetė prokurorės ir (duomenys neskelbtini) globos namų pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko, turi nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visų BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą.
Teismas priėmė civilinį ieškinį nagrinėti, tačiau atmetė jį motyvuodamas tuo, kad priteisus tam tikrą pinigų sumą vaikui iš asmens, kuris yra atstovas pagal įstatymą ir kuris auklėja vaiką, jį prižiūri ir išlaiko, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Teismas nurodė, kad šioje byloje pakankama kompensacija dėl neturtinės žalos yra pats procesas kaltinamajai ir jai taikomos proceso prievartos priemonės, tam tikri sprendimai, kas yra susiję su kaltinamosios atsakomybe ir atsakomybės apimtimi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju turi būti atlyginamas nukentėjusiajai mažametei R. Ž. ir tai yra piniginė kompensacija už smurtiniais veiksmais patirtą žalą. Nurodo, kad nukentėjusioji, norėdama apsiginti, kreipėsi pagalbos į Kupiškio rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrių. Nusikalstama veika padaryta uždaroje erdvėje - namo verandoje, tai apsunkino nukentėjusios galimybę pasitraukti nuo smurtą vartojančios mamos, buvo sukeliamas didelis išgąstis nukentėjusiajai ir jos suvokiamas kaip realus pavojus sveikatai, dėl ko mergaitė patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Vaikų teisių apsaugos specialistė V. K., nurodė, kad retai pasitaiko, kad vaikas pats kreiptųsi į tarnybą. Darytina išvada, kad mažametė nebematė jokių kitokių priemonių apsiginti nuo mamos fizinio smurto. Nurodo, kad pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos. Pažymi, kad prokurorė, pareikšdama ieškinį viešajam interesui ginti, ir turėdama visas ieškovo teises ir pareigas pagal CPK 50 str., civilinio ieškinio neatsisakė ir reikalavo atlyginti neturtinę žalą.
Apibendrindama nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė BK 38 str. nuostatas ir nepagrįstai, nesant atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – nesant atlygintai padarytai žalai ar susitarimui dėl žalos atlyginimo, I. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prokurorė nurodo, kad skiriant I. S. bausmę, parenkant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Padaryta veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas yra tyčinis, padarytas panaudojant fizinį smurtą, sukėlęs nukentėjusiajai liekamuosius reiškinius - veika padaryta prieš mažametį, nuketėjusioji kurį laiką negyvena su šeima, yra atskirta nuo šeimos, gyvena vaikų globos namuose. I. S. nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, administracine tvarka bausta dėl nepanaudojimo tėvų valdžios, į narkologinę, psichoneurologinę įskaitą neįrašyta, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad I. S. visiškai pripažino savo kaltę ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ji vaikų teisių apsaugos tarnybai ir ikiteisminio tyrimo įstaigai Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK žinoma kaip vartojanti alkoholį, nukentėjusioji nurodė, kad konfliktai su mama dažniausia kyla dėl mamos girtavimo, pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad išgeria panašiai 3 kartus į savaitę. I. S. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant. Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kas padėtų asmeniui geriau valdyti savo poelgius ir reakcijas atitinkamoje situacijoje.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, I. S. ir jos gynėja – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai I. S. atleido nuo baudžiamosios pagal BK 140 str. 2 d. vadovaudamasis BK 38 str. nuostatomis, o civilinį ieškinį, pareikštą Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir bendraieškovo, (duomenys neskelbtini) globos namų dėl R. Ž. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, atmetė kaip nepagrįstą.Šie pirmosios instancijos teismo sprendimai išsamiai motyvuoti nuosprendyje, kolegija su jais sutinka.
BK 38 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
I. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad su R. Ž. susitaikė. Taip pat byloje yra R. Ž. 2011-10-26 pareiškimas Kupiškio rajono apylinkės teismui, kuriame R. Ž. nurodo, kad ji nori su savo motina I. S. susitaikyti, ant jos nepyksta ( b. l. 124). Yra pagrindas manyti, kad I. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų - ji neteista, charakterizuojama patenkinamai, seniūnija dėl I. S. veiksmų nusiskundimų neturėjo, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, tai teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika padaryta dėl dažnų nesutarimų su dukra, nors ir netinkamai, tačiau siekiant ją auklėti bei dėl pačios dukters netinkamo elgesio. Nors prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad nukentėjusiajai nebuvo atlyginta žala, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, gynusio viešąjį interesą, taip pat (duomenys neskelbtini) globos namų, atstovavusių R. Ž. interesus baudžiamojoje byloje, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo - priteisti iš I. S. 700 Lt neturtinės žalos, atmestas kaip nepagrįstas.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajai atsižvelgė į visumą byloje reikšmingų aplinkybių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
CK 6.250 str. 1 d. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nors teismas nustatė, kad nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas - jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, tačiau teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, kurias įvertinęs nusprendė byloje pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Baudžiamojoje byloje pareikštas Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ieškinys. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusioji R. Ž. iki nusikaltimo gyveno kartu su motina, kuri ją išlaikė, motinos valdžia I. S. nebuvo apribota. Bylos duomenys patvirtina, jog I. S. šeimoje šeimoje yra problemų su vaikų auklėjimu, tačiau I. S. deda pastangas ir siekia rūpinti savo vaikais. Iš pateiktų Kupiškio P. M. pagrindinės mokyklos, kurioje mokosi R. Ž., duomenų matyti, kad I. S. domisi dukters mokymusi ir elgesiu, bendrauja su mokyklos darbuotojais ( b. l. 40). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad yra problemiškas ir R. Ž. elgesys, dėl kurio kyla šeimoje nesutarimai. Tai patvirtina I. S. paaiškinimai bei (duomenys neskelbtini) globos namų, kuriuose R. Ž. buvo apgyvendinta po konflikto su motina, duomenys. Iš pateiktos R. Ž. charakteristikos matyti, kad jos elgesys kėlė globos namų darbuotojams susirūpinimą - santykiuose su bendraamžiais nevengė konfliktų, linkusi be leidimo išeiti pas draugus, pastebėtas kitoks netinkamas elgesys, jai reikalinga nuolatinė ir griežta veiksmų kontrolė (b. l. 44). Tuo tarpu iš I. S. paaiškinimų matyti, kad konfliktas kilo dėl to, kad R. Ž. negrįžo visą naktį į namus, konfliktai nuolat kyla dėl jos negrįžimo į namus ir R. Ž. žalingų įpročių ( b. l. 125-136). Teismas neabejoja, kad R. Ž. patyrė neigiamus išgyvenimus dėl jos atžvilgiu pavartoto motinos smurto, tačiau aptarta situacija byloje bei tai, kad R. Ž. išlaikoma motinos bei gyvena su ja, nepatvirtina apeliacinio skundo teiginio, jog R. Ž. priteistinas realus neturtinės žalos atlyginimas. Be to, teisiamojo posėdžio metu I. S. paaiškino, kad atlyginti 700 Lt neturinę žalą savo dukrai nepajėgs, kadangi jos šeimos pajamos yra 600 Lt, šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas, I. S. niekur nedirba. Todėl kolegija, atsižvelgdama į I. S. turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, mano, jog prašoma priteisti atlyginti neturtinė žala turės daugiau neigiamų pasekmių visai šeimai ir tuo pačiu pačiai nukentėjusiajai, juo labiau, kad I. S. ir R. Ž. šiuo metu yra susitaikiusios ir R. Ž. gyvena su motina. Be to, ieškinys, nors ir pareikštas nukentėjusiosios interesais, tačiau buvo pareikštas prokurorės, tuo tarpu pačios nukentėjusiosios pozicija dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo išreikšta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje pakankama kompensacija dėl neturtinės žalos yra pats procesas I. S. ir pripažino, jog tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos ir priteisus tam tikrą sumą vaikui iš asmens, kuris yra atstovas pagal įstatymą ir kuris auklėja vaiką, jį prižiūri ir išlaiko, toks sprendimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybės teismas pagrįstai taikė BK 38 str. nuostatas ir I. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.