- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- I-67-353/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Kęstutis Gudynas, Rimantas Giedraitis, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- H. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Rimanto Giedraičio ir Gintaro Čekanausko,
atsakovo- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui Aleksui Morozovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir raštų panaikinimo ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. J. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2008 m. liepos 17 d. raštą Nr. 11-2832 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 2S-2504 bei 2008 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 2S-2684 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė beri patvirtino teisme, kad 2008 m. birželio 20 d. atvyko ir iki 2008 m. birželio 27 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje. 2008 m. birželio 25 d. su skundu kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus direktorių, nurodydamas šiuos pažeidimus: atvykus į įkalinimo įstaigą nebuvo apžiūrėtas medikų; po atvykimo iš pareiškėjo atimta dalis legaliai turimos nuosavybės (kompiuteris, televizorius, radijo imtuvas ir kt.); neteisėtai apribota teisė į informaciją; nebuvo leista paskambinti telefonu artimiesiems; izoliatoriuje jis laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis; kasdien leidžiama pasivaikščioti tik vieną valandą (nors privaloma leisti dvigubai ilgiau). Kadangi atsakymo į skundą negavo, 2008 m. liepos 15 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2008 m. liepos 21 d., pažeidžiant LR Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 1 d. nustatytą terminą, gavo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus raštą Nr. 11-2832 „atsakymą į skundą“, kuriame ginami neteisėti pareigūnų veiksmai. 2008 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas gavo raštą Nr. 2S-2684 iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame jo skundas laikomas nepagrįstu ir atmestinu. Pareigūnų veiksmai sukėlė pavojų pareiškėjo sveikatai, psichinei būklei, apribojo galimybę bendrauti su artimaisiais, nors prašymo dėl pokalbio telefonu nerašė bei atėmė garantuotą teisę į informaciją ir disponavimą savo privačia nuosavybe. Laikymas mažiau nei 5 kv.m.ploto vienam nuteistajam tenkančioje kameroje sukėlė nepatogumus.Dėl nurodytų teisės pažeidimų prašo priteisti neturtinę 10 000 Lt žalą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad pareiškėjas iš Pravieniškių I-ųjų pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2008 m. birželio 20 d. kaip nuteistasis, bet ne kaip naujai atvykęs kaltinamasis ar nuteistasis. Privalomas sveikatos patikrinimas atliekamas atvykus į tardymo izoliatorių naujiems kaltinamiesiems ir nuteistiesiems. Kadangi pareiškėjas atvyko iš pataisos namų, kur jam jau buvo atliktas sveikatos patikrinimas ir paskirtas atitinkamas gydymas, įstaigos administracija neprivalėjo atlikti pakartotinį sveikatos patikrinimą, bet tęsė paskirtą gydymą pagal jo asmens sveikatos istorijoje esančius įrašus. Vadovaujantis 2006 m. spalio 3 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-116 patvirtinta tvarka iš H. J. teisėtai buvo paimti asmeniniai daiktai tikrinimui ir grąžinti pasirašytinai. Paneigtinas ir pareiškėjo teiginys, kad jam buvo ribojama informacija, kadangi kiekvieną dieną į kameras duodama po vieną respublikinį laikraštį ir nuo 7 val. iki 9 val. kamerose įjungiamas radijo taškas. Be to, įstaigoje yra biblioteka ir skaitykla. Kardomojo kalinimo įstatymo 13 str. 1 d. 11 p. įpareigoja įstaigos administraciją kaltinamiesiems suteikti kasdien vieną valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiams ir moterims – du vienos valandos pasivaikščiojimus. Pagal Lietuvos higienos normas kardomojo kalinimo įstaigose tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. metrai vienam asmeniui. Kadangi H. J. buvimo tardymo izoliatoriuje laikotarpiu įstaiga buvo perpildyta (laikoma buvo 322 asmenys, kada nustatyta 239 vietos), administracija neturėjo galimybių pareiškėjui suteikti priklausomą gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjui buvo išskirta lova, išduotas čiužinys su patalyne, kameroje palaikoma tinkama temperatūra, apšvietimas, ventiliacija. Gyvenamojo ploto norma kameroje tuo metu buvo viršyta nežymiai, pareiškėjas joje buvo gana trumpai. Be to, H. J. nepateikė jokių įrodymų, kad dėl jo trumpo buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje atsirado neigiamos pasekmės – pablogėjo jo sveikata ir psichinė būklė.
Atsiliepimas
Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 48-51) nurodyta, kad pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko trumpam laikui kaip nuteistasis, o ne kaip naujai atvykęs kaltinamasis (suimtasis) ar nuteistasis. Todėl jam buvo paaiškinta, kad tokiu atveju, atvykusių iš pataisos įstaigų asmenų privalomas sveikatos patikrinimas nėra atliekamas, išskyrus atvejus, kai nuteistieji kreipiasi dėl būtinosios pagalbos. Taip pat nustatyta, kad H. J. atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, tuo metu jis buvo perpildytas, todėl nustatyta gyvenamojo ploto norma buvo nežymiai viršyta. Toks pažeidimas iš esmės sąlygotas ne Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos ar pareigūnų pareiškėjo atžvilgiu pasirinkto elgesio, t.y. priežasčių, kurios iš esmės nepriklausė nuo administracijos valios.Pareiškėjo daiktai buvo paimti patikrinimui vadovaujantis tos įkalinimo įstaigos aktais. Kamerose įrengti radijo taškai, kiekvieną dieną į kameras duodama po vieną respublikinį laikraštį, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo apribota teisė į informaciją. Vadovaujantis Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtintu Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkos aprašu, nuteistasis, norėdamas paskambinti, turi prašymu kreiptis į įstaigos vadovą dėl leidimo paskambinti suteikimo. Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. birželio 27 d. tokių pareiškėjo prašymų nėra registruota, todėl H. J. teiginys, kad jam buvo atimta teisė paskambinti artimiesiems, nepagrįstas. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad laisvės atėmimo vietoje buvo pažeidžiamos jo teisės, laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis dėl to pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Skunde nėra nurodyta kokiais konkrečiais Kalėjimų departamento veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, taip pat nėra nurodyta jokio priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Kalėjimo departamento veiksmų. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. birželio 20 d.iš Pravieniškių 1-jų pataisos namų buvo perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių ( toliau-TI) tikslu dalyvauti Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje. Tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo iki 2008 m.birželio 27 d. Savo reikalavimus priteisti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš jo manymu neteisėtų Kauno TI ( Institucijos) darbuotojų veiksmų laikant jį izoliatoriuje bei netinkamą reagavimą į raštu pateiktas pretenzijas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ar neturtinės ( moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo ( Civilinio kodekso 485 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 4 dalies pagrindu valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Iš to seka, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą būtina nustatyti ne tik neteisėtus Kauno TI ar jo pareigūnų veiksmus, bet ir atsakyti į klausimą, ar toks neteisėtas veikimas ar neveikimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimu. Veikos neteisėtumo klausimas gali būti kildintinas tik nustačius kokie Institucijos veiklą reglamentuojami teisės aktai buvo pažeisti ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Kaip minėta, pareiškėjas 2008 m. birželio 20-27 d. į Kauno TI buvo perkeltas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos dėl dalyvavimo teisme nagrinėjant jo skundą. Šioje situacijoje jo teisinę padėtį reguliavo LR kardomojo kalinimo įstatymas Nr.I-14175 ( toliau- KKĮ), galiojęs iki 2009 m.balandžio 1d. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nurodė, kad kardomojo kalinimo vietos laikyti asmenims, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, yra tardymo izoliatoriai ( sulaikymo namai) . To atieš įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas numatė, jog Kardomojo kalinimo vietose taip pat gali būti laikomi asmenys, perkelti į tokią įstaigą dėl bylų nagrinėjimo teisme. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomojo kalinimo vietų administracija veikia pagal šį ir kitus LR įstatymus bei norminius aktus. Kardomojo kalinimo įstaigų veiklą reglamentuoja 2001 m. rugsėjo 7 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.178 patvirtintos Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės ( toliau-Taisyklės).
Kaip vieną iš argumentų pareiškėjas nurodė Kardomojo kalinimo įstatymo19 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad privaloma nuodugniai patikrinti naujai priimtų į kardomojo kalinimo vietas asmenų sveikatą ir psichiką, nesilaikymą bei Taisyklių 63 punkto pažeidimus. Pastarojoje teisės normoje numatyta, kad atvykus į tardymo izoliatorių naujiems kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas, o sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į asmens sveikatos istoriją ( ambulatorinę kortelę). Pareiškėjas nurodė, kad dar pataisos namuose turėjo akies insultą. Atvykęs į Kauno TI paprašė medicininio patikrinimo, tačiau gydymas nebuvo tęsiamas. Kaip matyti iš nurodytų teisės normų dispozicijos, jose kalbama apie privalomą sveikatos patikrinimą naujai atvykusiems į tardymo izoliatorių kaltinamiesiems ar nuteistiesiems. Taisyklių 188 punktas nurodo, kad tokių asmenų sveikata turi būti patikrinama per penkias dienas nuo atvykimo. Iš pareiškėjo sveikatos istorijos Nr.569/2002 matyti, kad 2008 m.birželio 16 d. pataisos namuose diagnozuotas dešinės akies kraujagyslės trūkimas (b.l.87). 2008 m.birželio 20 d. Pravieniškių 1-jų PN pažymoje gydytojo apibudinta pareiškėjo sveikatos būklė leido jam vykti į Kauno TI nurodant tik slaugytojo priežiūrą (b.l.69). Teisme Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas V. D. parodė, kad pareiškėjui buvo paskirtas medikamentinis gydymas ir vaistai kas dieną buvo jam pateikiami į kamerą. Iš gydytojo paskyrimo lapo matyti, kad pareiškėjas gydomas buvo nuo pat atvykimo į Kauno TI dienos (b.l.108). Iš šių duomenų matyti, kad Institucijai buvo žinoma apie pareiškėjo sveikatos stovį, gydymas dėl akies susirgimo buvo tęsiamas, todėl nepagrįstas pareiškėjo aiškinimas, kad buvo keliama grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o minėtos pareiškėjo sveikatos istorijos kitas įrašas liudija apie tai, kad jis į gydytoją bausmės atlikimo įstaigoje kreipėsi tik 2008 rugpjūčio 4d. ir tai dėl kojos skausmų ( b.l.87).
Taip pat nepagrįstas pareiškėjo motyvas, kad iš jo buvo atimti jam priklausantys daiktai ir apribota teisė į privačią nuosavybę, tuo pažeidžiant LR bausmių vykdymo kodekso 96 straipsniu nuteistiesiems suteiktas teises bei vykdoma informacijos blokada. 2008 m.birželio 20 d.nuteistojo asmens kratos protokolu Nr.2.2-17-1536 iš pareiškėjo paimtas kompiuteris ir jo priklausiniai, televizorius, muzikos centras, kompaktiniai diskai ir 2008 m. birželio 25 d. grąžinti ( b.l.40). Taisyklių 147 punktas suteikia tardymo izoliatoriaus direktoriui nustatyti naudojimosi portatyviniais televizoriais, tranzistoriniais radijo imtuvais ir kompiuterinių žaidimų aparatais tvarką. 2006 m.spalio 3d.Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr.1-116 patvirtintos naudojimosi televizoriais, radijo prietaisais ir kita buitine techniką tvarkos 5 punktas leidžia prižiūrėtojui iš atvykusio nuteistojo paimti portatyvinius televizorius, radijo aparatus ir kompiuterinių žaidimų aparatus patikrinimui ir grąžinti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. ( b.l.33). Tai visiškai nesikerta su Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio dispozicija. Žinomas faktas, kad į 2008 m. birželio 20-25 d.laikotarpį pateko trys išeiginės dienos, todėl nurodytų daiktų grąžinimas antrą darbo dieną nepažeidė nurodytų teisės normų, dėl to negalėjo pažeisti ir pareiškėjo teisių į privačią nuosavybę. Nustatyta, kad kamerose įmontuoti radijo aparatai, teikiami laikraščiai, kiekvienoje kameroje paruošti segtuvai su visa būtina informacija, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistiesiems, tame tarpe ir pareiškėjui buvo neprieinami informacijos gavimo šaltiniai (b.l.104-105).
Pareiškėjas neįrodė, jog buvo suvaržytos jo teisės neleidžiant paskambinti telefonu. Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Kauno TI direktoriaus 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr.1-95 patvirtintas Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkos aprašas, kuriame numatyta telefoninių pokalbių suteikimo tvarka. Šios tvarkos 7 punktas reglamentuoja, kad nuteistasis ne vėliau, kaip prieš dvi darbo dienas iki priklausančio telefoninio pokalbio suteikimo termino pabaigos paduoda prašymą, kuris registruojamas. Pareiškėjo Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje nėra įrašo apie 2008 m.birželio 20-27 d. ketinimus skambinti. Nelaikytina nuteistųjų teisių pažeidimu tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtina naudojimosi telefonu tvarka, t.y. detalus šio proceso reglamentavimas.Tai yra taisyklės, kurių privalu kiekvienam nuteistajam laikytis, pats pareiškėjas nurodė, kad tokio prašymo nerašė.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Kauno TI jam nepagrįstai sutrumpintas pasivaikščiojimo laikas ir remiasi Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje N.A(16)-855/2007 nagrinėtoje pagal jo paties skundą. Ten teismas konstatavo, kad laikinai perkėlus pareiškėją iš bausmės atlikimo vietos į Lukiškių TI-Kalėjimą dalyvauti teismo procese civilinėje byloje, negalėjo būti besąlygiškai taikomos tik kardomajame kalinime asmenų teisinę padėtį ir jų laikymo sąlygas reglamentuojančios teisės normos, visiškai ignoruojant BVK 93 straipsnio nuostatas, leidžiančias kalėjime laikinai laikomiems nuteistiesiems pasivaikščioti 2 valandas.Teismas konstatavo teisės normų koliziją ir vadovavosi BVK 3 straipsnio 3 dalies nuostata taikyti švelnesnį nuteistojo teisinę padėtį numatantį įstatymą, pripažindamas Institucijos veiksmus, kuriais H. J. buvo leidžiama pasivaikščioti tik vieną valandą, neteisėtais.
Nagrinėjamojoje administracinėje byloje pareiškėjas taip pat kelia tą patį reikalavimą.
BVK 67 straipsnis nurodo, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas. Pastarojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato kardomojo kalinimo vietose laikomiems asmenims teises, laisves ir pareigas, įstatymų numatytas LR piliečiams, su apribojimais, kuriuos numato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis įstatymas ir kalinimo rėžimas. To paties įstatymo 13 straipsnio 1dalies 11 punktas suteikia kalinamiesiems teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Analizuojant šias aplinkybes bei išdėstytus teisė normų reikalavimus, darytina išvada, kad tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir tardymo izoliatoriuje laikinai laikomų nuteistųjų pasinaudojimo suteikta teise-teise pasivaikščioti teisinis reguliavimas nėra vienodas. Į tardymo izoliatorių perkeltų asmenų teisinę padėtį BVK nereglamentuoja, 67 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl faktinės bylos aplinkybės pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr.A(16)-855/2007 ir sprendžiant šį ginčą nėra tapačios.Darytina išvada, kad Kauno TI kaip Institucija pareiškėjo teisių nepažeidė, leisdama jam pasivaikščioti vieną valandą.
Byloje taip pat nustatyta, kad pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 1999m. spalio 22 d. įsakymu Nr.461 patvirtintos normos HN „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos,įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktą vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv.m.kameros ploto. Pareiškėjas Kauno TI buvo patalpintas į kamerą Nr.204, kurios plotas 15,4 kv.m. ir buvo laikomas kartu dar su trimis nuteistaisiais tuo pažeidžiant nurodytas higienos normos. Atsakovas ir jo atstovas teisme šios aplinkybės neginčijo, tačiau nurodė, kad šis pažeidimas sąlygotas priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.Nurodė, kad šioje situacijoje imtasi priemonių ir trivietėse kamerose privirinta papildoma lova, sanitarijos normų laikomasi, dėl sanitarijos reikalavimų pats pareiškėjas pretenzijų nereiškė.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibudina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje administracinėje byloje A(556)-95/2009 nurodė, kad šios kategorijos bylose būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės pagalbos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas buvo juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ir momentinė. Teismas pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kad neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, o neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksniai ar veiksmai yra pakankamai intensyvūs, yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu.
Pareiškėjo tvirtinimu, neturtinė žala atsirado visais išanalizuotais Kauno TI darbuotojų veiksmais.Aukščiau nurodytais motyvais teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad dėl pareigūnų veiksmų jam sukeltas pavojus sveikatai, psichinei būklei, neteisėtai apribota galimybė bendrauti su artimaisiais, atimta teisė į informaciją bei disponuoti privačia nuosavybe. Įrodyta tik ir atsakovo neneigiama aplinkybė, kad laikant pareiškėją mažiau nei 5 kv.m. vienam nuteistajam tenkančio ploto kameroje, pažeistos higienos normos.Pats pareiškėjas šiame kontekste neturinė žalos atsiradimą kildina tik iš paties konstatuoto fakto ir tai vertina kaip nepatogumą- netinkamo mikroklimato sukūrimą jo nedetalizuodamas. Šioje situacijoje kyla klausimas, ar pakanka vien teisės pažeidimo konstatavimo, kad atsirastų neturtinė žala, ar būtina žalos kilimą įrodyti ir kitais faktiniais duomenimis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A(565)-95/2009 nurodė, kad vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais.Vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose nurodė, kad konstatavus higienos normų pažeidimą, nustatytini ir jį lydintys reiškiniai- kamerų perpildymas, antisanitarinės sąlygos, rūkymo problema ir pan. ( Vyriausiojo administracinio teismas nutartys bylose Nr.A(143)-1966/2008, Nr.A( 565)-95/2009 ). Šioje situacijoje pareiškėjas buvo laikomas 15,4 kv.m. ploto kameroje kartu su dar trimis nuteistaisiais, t.y. trivietėje kameroje keturiese, kameros plotas tenkantis vienam nuteistajam sumažėjo nežymiai, teigti apie kameros perpildymą nėra pagrindo. Nuteistieji miegojo lovose, pretenzijų dėl sanitarinių sąlygų kameroje nepareikšta, pareiškėjas nurodytomis sąlygomis buvo laikomas santykinai neilgą laiko tarpą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuot neturtinės žalos atsiradimą, apibudinamą CK 6.250 straipsnyje, o išvardintų aplinkybių visuma nepatvirtina pareiškėjo teisės į piniginę kompensaciją. Kolegija laiko, kad išdėstyta pozicija neprieštarauja Vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio administracinėse bylose.
Atmestinas ir pareiškėjo prašymas panaikinti administracinius raštus- Kauno tardymo izoliatoriaus 2008 m.liepos 17 d. raštą Nr.11-2832 bei Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2008 m.rugpjūčio 5d. raštus Nr.2S-2504 ir 2008 m.rugpjūčio 18 d. Nr.2S-2684. Pareiškėjas, kreipdamasis į Kauno TI ir Kalėjimų departamentą, kėlė tuos pačius reikalavimus, kaip ir gindamas savo poziciją teisme.Bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis patvirtinta šių administracinių raštų pagrįstumas. Esant tokiai situacijai bei remiantis tuo kas išdėstyta, visas pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str, 88 str.1d.1p. teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.