- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-648-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- M. K., Z. J.
- Suinteresuotas asmuo
- P. K., A. K., Zibalų
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Inga Staknienė Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 23 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. K. ir Z. J. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir Z. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. K., A. K., A. K. ir Zibalų seniūnijai dėl V. K. pastatų valdymo fakto patvirtinimo ir nuosavybės teisės įgijimo į pastatus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. K. ir Z. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė patvirtinti turto valdymo faktą, kad V. K. nuo 1982-11-30 iki 2003-01-07 valdė kaip savo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai A. K. 1977-12-26 ir P. K. 1978-01-26 paveldėtas iš B. K. sekančias dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini): 2/3 dalis gyvenamojo namo, 2/3 pastato-tvarto, 2/3 dalis pastato-svirno. Taip pat prašė nustatyti V. K., mirusio 2003-01-07, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ieškovų – A. K. , 1977-12-26 (palikimo priėmimo data) ir P. K. 1978-01-26 (palikimo priėmimo data) paveldėtas iš B. K. sekančias dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini): 2/3 dalis gyvenamojo namo, 2/3 dalis pastato-tvarto, 2/3 dalis pastato-svirno. Nurodė, kad patenkinus jų reikalavimus ir nustačius prašomus faktus, bus visiškai nebegalima patenkinti ieškovų P. K. ir A. K. nepagrįsto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-221-779/2008, kurioje jie yra atsakovai.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008-05-27 nutartimi pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-221-779/2008 pagal ieškovų P. K. ir A. K. ieškinį atsakovams A. K., Z. J., M. K., Zibalų seniūnijai, tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriui, Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro notarei G. Z. dėl Zibalų seniūnijos 2005-04-14 pažymos Nr. 6-(5.8)-52 pripažinimo niekine, pastatų Nr. 8994-0033-4017, Nr. 4400-0586-7227, Nr. 4400-0586-7238, Nr. 4400-0586-7249 teisinės registracijos į 2/3 jų dalis V. K. vardu panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo iš dalies, nuosavybės teisės dalies į 1/3 minėtų pastatų atkūrimo. Minimoje byloje pareiškėjos buvo pateikę priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. K., miręs 2003-01-07, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ieškovų – A. K. 1977-12-23 ir P. K. 1978-01-26 paveldėtas iš B. K. sekančias dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini): 2/3 dalis gyvenamojo namo, 2/3 dalis pastato-tvarto, 2/3 dalis pastato-svirno. Teismas 2008-05-06 nutartimi nusprendė atsisakyti priimti priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad pareiškimas dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, priešieškinys dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, kadangi V. K. buvo įgijęs nuosavybės teisę į 1/3 nekilnojamų pastatų CK 4.47 str. numatytu būdu, t.y. pagal 1997-11-30 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, ir nors daiktai nėra registruoti nekilnojamojo turto registre kitų asmenų vardu, tačiau į prašomas nuosavybės dalis yra išduotas jau paminėtas paveldėjimo teisės liudijimas ieškovams A. K. ir P. K., be to, turto valdymas yra ginčijamas teismine tvarka. Dėl to, kad priešieškinis nebuvo priimtas, pareiškėjos vadovaudamosi CPK V dalies XXXIV skyriaus 1, 2 ir 3 skirsnių nuostatomis, kreipėsi su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka. Teismas motyvavo, kad iš pareiškimo turinio ir pridėtų dokumentų (2008-03-13 VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre) matyti, kad turtas, kurio įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą prašoma nustatyti, nuo 2005-06-07 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 4227 pagrindu įregistruoti Z. J., M. K. ir A. K. vardu. Be to, kadangi pareiškėjos savo pareiškime rėmėsi 2008-05-06 teismo nutartimi atsisakyti priimti priešieškinį, tai teismas pažymėjo, jog minimoje nutartyje nurodyta, kad V. K., A. K. ir P. K. buvo įgiję nuosavybės teisę kiekvienas į 1/3 nekilnojamųjų ginčo pastatų pagal 1979-11-30 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, taigi V. K. buvo įgijęs dalį šios nuosavybės. CK 4.69 str. 3 d. nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Be to, pagal CK 4.68 str. 1 d. fizinis asmuo neturi būti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, taip pat turi būti sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų. Todėl CPK XXXIV skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas. Teismas taip pat nurodė, kad prašymas patvirtinti valdymo faktą pagal bylos aplinkybes taip pat nenagrinėtinas teisme CPK XXXIV skyriaus nustatyta tvarka, kadangi prašoma patvirtinti, jog turtą valdė miręs asmuo. Nors valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 str. 1 d.), tačiau tam, kad asmuo, kuris teisėtai valdo daiktą, galėtų šia teise visavertiškai naudotis (taip pat ir prieš trečiuosius asmenis), jis šią teisę turi įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., 4 str.). Pareiškime nėra duomenų apie tai, kad V. K. valdymo teisę būtų įregistravęs nekilnojamojo turto registre. Be to, valdymas turi tęstis šiuo (bylos nagrinėjimo) metu, o kadangi V. K. yra miręs, valdymo fakto nuo 1982-11-30 iki 2003-01-07 nustatymas nesukels jokių teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. K. ir Z. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-05-27 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-792/2000 savo 2000-09-11 nutartyje nurodė, kad vadovaujantis 1964 metų galiojusio kodekso 271 str. 3 d. taisyklėmis, jeigu yra ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį ieškininės teisenos tvarka. Tačiau teismas atmesdamas pareiškėjų 2008-05-15 pareiškimą 2008-05-27 nutartyje nenurodė, kad jų pareiškimas paliekamas nenagrinėtu ypatingosios teisenos tvarka, nes Širvintų rajono apylinkės teisme, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-221-779/2008, nagrinėjamas ginčas dėl teisės tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir todėl pareiškėjos turi pareikšti ieškinį bendraisiais pagrindais, o ne ypatingosios teisenos tvarka. Teismas nurodė visiškai kitas, penkias, pareiškimo atmetimo priežastis. Pagal CPK 443 str. 7 d. taisykles, ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Pagal CPK 444-447 str. taisykles galima kreiptis į teismą dėl nustatymo tik tokių faktų, kurie yra juridiniai, t.y. sukelia asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-474/2001 konstatavo, kad faktai, išvardyti 1964 m. CPK 272 str., yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Jeigu kreipiamasi nustatyti faktą, kuris teisinių padarinių nesukels, tai tokį pareiškimą priimti teismas turi atsisakyti pagal CPK 137 str. 2 d. 1 p., o jei pareiškimas buvo priimtas, byla turi būti nutraukta remiantis CPK 293 str. 1 p. CPK XXXIV skyriaus teisės normos įsakmiai nurodo tris kategorijas bylų, kylančių iš daiktinių teisinių santykių, kurios nagrinėtinos ypatingąja teisena: tai valdymo fakto patvirtinimo bylos, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bylos ir daikto pripažinimo bešeimininkiu bylos. Širvintų rajono apylinkės teismui atsisakius priimti pareiškėjų priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-221-779/2008 ir vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 1 p. atmetus ypatingosios teisenos tvarka 2008-05-15 paduotą pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-334-779/2008 dėl faktinių aplinkybių, kurios yra reikšmingos ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 2-221-779/200, nustatymo, atsirado ir šiuo metu egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kurios apskritai neturėtų būti, nes yra paneigiamos pareiškėjų pažeistos turtinės teisės, dėl kurių gynybos jos kreipėsi į teismą. Kadangi atmetus pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu vėl kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu neleidžiama, iš esmės lieka neapginta pareiškėjų subjektinė teisė, o ją ginti CPK XXXIV skyriaus I, II ir III skirsnių teisės normų nustatyta tvarka teismas atsisakė. Yra pagrindo pripažinti, kad formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma tikrinti pareiškėjų nurodomą teisių pažeidimą. Tuo tarpu tik priėmus ir išnagrinėjus pareiškėjų pareiškimą atsirastų prielaidos teismui išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti aplinkybes, reikšmingas patvirtinti prašomus turto valdymo ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktus bei priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Tuo labiau, kad 2008-05-15 pareiškimo pagrindas ir civilinėje byloje Nr. 2-334-779/2008 pateikti įrodymai leidžia teigti, kad ieškovai ir pareiškėjos turi vienodą teisinį interesą dėl abejose bylose pateiktų reikalavimų, priimti teismo sprendimai turėtų įtakos visų jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, būtent todėl ginčo būdu nagrinėjamojoje byloje Nr. 2-221-779/200 pareiškėjos yra atsakovės, o ypatingosios teisenos byloje Nr. 2-334-779/2008 suinteresuotais asmenimis įtraukti A. K. ir P. K. Be to, teismas nepagrįstai 2008-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-334-779/2008 aiškino 2008-05-06 nutartį, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-221-779/2008. Abiejų kartu nutarčių aiškinimas iš esmės įrodo ir patvirtina faktą, kad neteisėtai buvo atmestas pareiškėjų priešieškinis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo vertinti įrodymus ir priimti sprendimą šioje byloje atsižvelgiant į galiojančius teises aktus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nurodo, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos Zibalų seniūnijos 2005-04-14 pažymoje „Apie įrašą ūkinėje knygoje“ Nr. 6-(5.8)-52 VĮ „Registrų centras“ informavo, jog Zibalų seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 10, asmeninėje sąskaitoje Nr. 483, įrašyta, kad V. K., mirusiam 2003-01-07, Zibalų sen., Šešuolėlių II k. priklauso nuosavas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Minėta pažyma tapo nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 2 d. 2 p. seniūnija tvarko namų ūkio knygas kaimo vietovėje. Nagrinėjamu atveju Zibalų sen., Šešuolėlių II k. namų ūkio knygoje buvo aprašytas B. V. ir V. K. namų ūkis. Minėtoje namų ūkio knygoje gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai įvardinti kaip namų ūkiui priklausantys pastatai. Išduodant ieškinyje ginčijamą pažymą VĮ „Registrų centras“, Zibalų seniūnija neturėjo duomenų (nebuvo informuota) apie 1979-11-30 paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu B. K. turtą lygiomis dalimis paveldėjo A. K., P. K. ir V. K. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad seniūnijos išduota pažyma neturėtų būti vertinama kaip nuosavybės teisę įrodantis dokumentas. Pagal CK 4.47 str. 2 p. vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tačiau pastebėtina, kad ieškovai nedėjo pastangų savo nekilnojamojo turto bei nuosavybės teisių į jį įregistravimui, apie priklausantį turtą neinformavo Zibalų seniūnijos.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinkamai su CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Byloje, iškeltoje pagal suinteresuotų asmenų ieškinį yra VĮ „Registrų centras“ išduoti atsakovams (ir pareiškėjoms) dokumentai, kuriuose nurodyta, kad V. K. yra visų pastatų savininkas, jo vardu pastatai įregistruoti pagal pareiškėjų (atsakovų) pateiktus dokumentus (pagal suinteresuotų asmenų ieškinį – fiktyvūs). Atsakovai byloje ginčija suinteresuotų asmenų ieškinio reikalavimus remdamiesi, būtent VĮ „Registrų centras“ ir Zibalų seniūnijos dokumentais, kuriuos suinteresuoti asmenys prašo pripažinti negaliojančiais. Taigi, kol byloje pagal suinteresuotų asmenų ieškinį nėra priimtas sprendimas, negalima teigti, kad atsakovų (pareiškėjų) tėvas V. K. įgijo pastatus įgyjamąją senatimi ar kitokiu būdu. CPK 445 str. nustato sąlygą juridiniam faktui nustatyti: jeigu nėra tą faktą patvirtinančių dokumentų. Tuo tarpu byloje tokie dokumentai yra, ir jie yra ginčijami suinteresuotų asmenų ieškiniu. LAT Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 1.2 punkte taip pat išvardintos sąlygos bylai dėl juridinio fakto nustatymo kelti. Pareiškėjų pareiškimas neatitinka šių sąlygų. Šio nutarimo 1.3 p. nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad pareiškimas neatitinka minėtų sąlygų arba, kad juridinis faktas pareiškėjui nesukurs jo norimų teisių ir pareigų, turi atsisakyti priimti tokį pareiškimą nagrinėjimui. Nutarimo 1.5 p. nurodyta, kad juridinę reikšmę turintys faktai negali būti nustatomi, jeigu tokie faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Tuo tarpu pagal suinteresuotų asmenų ieškinį būtent faktai, kad V. K. neįgijo nuosavybės teisės į suinteresuotų asmenų dalį ir yra bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad dėl juridinio fakto - nuosavybės teisės įgijimo įgijamąją senatimi nustatymo galima kreiptis į teismą, jeigu yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos sąlygos. Šiuo atvejų tokių sąlygų nėra - V. K. mirė 2003-01-07, po jo mirties nepertraukiamas valdymas nutrūko, suinteresuoti asmenys buvo ir yra savo dalies - 2/3 pastatų savininkais, įgijusiais nuosavybės teisę paveldėjimo būdu ir jų, kaip savininkų teisės yra įgyvendintos priimant palikimą ir gaunant paveldėjimo teisės liudijimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Asmeniui pateikus teismui pareiškimą, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas turi patikrinti, ar pateikto pareiškimo forma ir turinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Šioje stadijoje teismas nesprendžia reikalavimų pagrįstumo ir šalių tarpusavio santykių teisinio kvalifikavimo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar asmuo pateikė įrodymus pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Pareiškėjos M. K. ir Z. J. CK 4.68 - 4.71 str. bei CPK 524-533 str. pagrindu pateikė teismui pareiškimą, prašydamos patvirtinti turto valdymo faktą, kad V. K. nuo 1982-11-30 iki 2003-01-07 valdė kaip savo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai A. K. 1977-12-26 ir P. K. 1978-01-26 paveldėtas iš B. K. sekančias dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini): 2/3 dalis gyvenamojo namo, 2/3 pastato-tvarto, 2/3 dalis pastato-svirno. Taip pat prašė nustatyti V. K. , mirusio 2003-01-07, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ieškovų – A. K., 1977-12-26 (palikimo priėmimo data) ir P. K. 1978-01-26 (palikimo priėmimo data) paveldėtas iš B. K. sekančias dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini): 2/3 dalis gyvenamojo namo, 2/3 dalis pastato-tvarto, 2/3 dalis pastato-svirno.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme, nepagrįsta. Patenkinus pareiškėjų prašymą, jie įgytų pagrindą ginčyti šio turto įregistravimą kitų asmenų nuosavybėn faktą. Tai, kad remiantis LR CK 4.69 straipsnio 3 dalimi pareiškėjų prašymas gali būti atmestas tuo pagrindu, kad turtas įregistruotas kitų asmenų vardu, neleidžia daryti išvados, kad dėl to ginčas nenagrinėtinas teisme. Ši materialinės teisės norma gali būti pagrindu atmesti pareiškėjų prašymą, bet nėra pagrindu atsisakyti prašymą nagrinėti teisme.
Teismo nutartis naikintina dėl netinkamo LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. taikymo, LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p., kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų M. K. ir Z. J. pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.