- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 1-154-876/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Eglei Pukinskaitie, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiajai V. B., kaltinamajam V. K., jo gynėjai advokatei R. N., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, deklaruojama gyv. V. S. g. 3, (duomenys neskelbtini)., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN- atvirojoje kolonijoje, teistas: 1) 2012-10-30 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2013-01-09 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., - 10 mėn. laisvės apribojimo; 3) 2013-04-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2013 m. rugpjūčio 17 d. 12.15 val. Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartai, Vilkaviškio raj. sav. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims telefonu prisistačius policijos pareigūnais ir apgaule neteisėtai įgijus iš V. B. jos elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, juos neteisėtai laikė ir perdavė jam, po ko jis tokiu būdu neteisėtai įgijęs V. B. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės pavirtinimo duomenis tą pačią dieną veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims juos neteisėtai panaudojo, tai yra laikotarpiu nuo 12.36 val. iki 13.37 val. jis (duomenys neskelbtini)per internetinę prieigą, kurios IP(duomenys neskelbtini) neteisėtai prisijungė prie V. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir apgaule pateikdamas save kaip V. B. atliko vieną finansinę operaciją, tai yra iš jos banko sąskaitos neteisėtai pervedė 4000 Lt į R. K. (kurio atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas) banko AB „Swedbank“ sąskaitą, po ko R. K. 4000 litų išgrynino bankomate, esančiame Sporto g. 16, Marijampolė tokiu būdu jis savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus V. B. priklausančius 4000 litų.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad dienos neatsimena sėdėdamas namie prie interneto rado skelbimą dėl darbo. Jis paskambino, vaikinas prisistatė Mariumi. Marius jam paaiškino, kad reikia padaryti pavedimą, užmokestis buvo nurodytas užmokestis 100 Lt. Jam padiktavo prisijungimo slaptažodžius ir liepė pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą, jis pervedė. Tuo metu jis nesuprato, kad daro nusikaltimą. Jam pasakė, kad reikia padėti draugui, kuris nemoka naudotis kompiuteriu. Jis net nekreipė dėmesio, kieno sąskaita buvo. Užmokestį būtų pervedę į jo sąskaitą, tačiau jam pinigų neperdavė. Po to bendravo su tuo pačiu Marium, dar buvo keletą kartų prisijungęs, dėl ko taip pat yra bylų. Kai darė tuos veiksmus, tai jis suprato, kad tai pagalba žmogui, jam buvo paaiškinta, kad tai draugės sąskaita. Jis visada prisijunginėjo prie skirtingų sąskaitų. Jis prie banko jungėsi ne savo vardu. Dabar mano, kad tai nusikaltimas kai prisijungi prie kitų asmenų sąskaitos. Civilinis ieškinys neatlygintas. Jis tik vienoje byloje buvo liudytoju. Kad daromas nusikaltimas, suprato tik tada, kai pasikvietė policija. Kai jungėsi prie banko, tai suprato, kad jungiasi prie svetimos sąskaitos. Sąskaitoje buvo 4000 Lt. Jis tik pavedimą padarė, o pinigus kas išgrynino, jis nežino. Tuo metu jis dirbo, jo padėtis materialinė nebuvo sunki, turėjo iš ko gyventi. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Žalą atlygins, kai išeis iš kalėjimo. Jam pinigus už paslaugą pravedė į jo sąskaitą. Pravedė tas asmuo, kuris nuėmė pinigus. Kai gavo kodus iš Mariaus pasakė, kad reikės pravesti pinigus. Jam paaiškino, kad draugė nemoka naudotis kompiuteriu, todėl reikia jo pagalbos. Kai prisijungė, jam iš karto sudiktavo kodus. Apie tai, kad reikės pervesti pinigus sužinojo tik tada, kai pradėjo diktuoti kodus.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. nurodė, kad buvo namie ir suskambo telefonas, prisistatė Vilkaviškio pareigūnas, kuris pasakė, kad prie jos banko neteisėtai jungiasi asmenys. Tuo momentu ją įspėjo, kad gali greitai apsisaugoti, nes ją tiesiogiai sujungs su banku. Ją sujungė su banku, buvo tos muzikėlės, prašė palaukti. Tuomet prisistatė banko darbuotojas ir dar kartą patvirtino, kad prie jos sąskaitos bando prisijungti ir reikalingi jos prisijungimo duomenys, kad pakeisti visą sistemą. Paprašė jos kodų, ji pradėjo diktuoti kodus ir kilo mintis, kad gal būt tai apgaulė. Bet buvo streso būsenoje, kad kuo greičiau sutvarkyti, kad niekas neprieitų prie sąskaitos. Jai dar pranešė, kad gali atvykti iki Marijampolės iki policijos komisariato dokumentų sutvarkymui. Jos paprašė mobilaus telefono numerio. Tuomet jai paskambino ir į mobilų, nuramino, kad viskas gerai. Tik padėjusi ragelį suprato, kad tai yra apgaulė. Ji paskambino į banką, užblokavo kortelę ir tik tada pastebėjo, kad jau yra nuskaityti pinigai. Tada nuvažiavo į Vilkaviškio policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Nuo skambučio iki sąskaitos užblokavimo praėjo gal apie valanda laiko. Civilinį ieškinį palaiko. Kai ji skambino ir kalbėjo buvo du skirtingi balsai, abu vyrai. Vėliau dar kartą buvo skambutis tik atsiliepė mama ir prisistatė tuo pačiu pareigūnu ir pasakė, kad prie bankomato pamesti jos dokumentai. Mama jau buvo informuota ir ji pasakė, kad dokumentai namuose, tai tas asmuo supykęs padėjo ragelį
Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. nurodė, kad apie įvykį nieko nežino, tik buvo pasinaudota jos vardu registruotu internetu. Tuo metu jos sūnus gyveno su ja. Jai sūnus nieko neaiškino, tik kai paklausė, kas vyksta, šis jai pasakė, kad ji nieko nekalta ir nesinervintų. Jis kažkada dirbo, bet tiksliai neatsimena ar tą rugpjūtį dirbo. Kai dirbo, tai jai kažkiek duodavo pinigų. Kai nedirbo tai jie pilnai išlaikydavo.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad jam buvo Z. skolingas, kartu jie sėdėjo įkalinimo įstaigoje. Jam buvo skolingas 4000 litų. Jis išėjo į laisvę 2011 m., jų ryšiai nutrūko. Paskui jam paskambino Z. ir paprašė, kad gautų telefonų. Paskui paprašė jo sąskaitos, paaiškino, kad nori pervesti skolą. Pervedė pinigus, jis juos nusiėmė. Paskui jam per siuntas atsiuntė 12 telefonų, kuriuos jis supakavo ir perdavė į įkalinimo įstaigą Kybartų pataisos namus. Į jo sąskaitą pervedė 4000 Lt, iš kokios sąskaitos pervedė jis nežiūrėjo. Jis pinigus išleido, galvojo, kad jam atidavė Z. skolą. Pinigus gavo gal po dviejų dienų nuo jų pokalbio. Iš kieno sąskaitos jam pervedė pinigus, nesidomėjo. Gautus pinigus išleido. Pinigai buvo 2013 m. rugpjūčio mėn. pervesti, jis elektronine bankininkyste nesinaudoja. Jam į telefoną atėjo žinutė, kad pervesti pinigai, iš kur buvo pervesti pinigai, nežino.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. K. kaltę taip pat patvirtina šie byloje surinkti duomenys:
Protokolas – pareiškimas, kuriuo V. B. pranešė, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. apie 13-14 val. jai paskambinęs nepažįstamas prisistatė policijos pareigūnu ir apgaule sužinojo jos elektroninės bankininkystės kodus iš jos banko sąskaitos pervedė 4000 Lt (1 t., b.l. 2).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. B. pateikė Swedbanko sąskaitos išrašą (1 t., b.l. 12). Iš pateikto banko sąskaitos išrašo ir prisijungimų, naudojantis AB „Swedbank“ interneto banku sąraše matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. 12.36 – 12.44 val. matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. 12.36 – 12.44 val. bankinė operacija sąskaitoje buvo vykdoma per internetinę prieigą, kurios IP78.62.123.143 (1 t., b.l.12-18).
Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rašte nurodoma, kad IP 78.62.123.143, iš kurio prisijungus buvo vykdomas pinigų pervedimas iš V. B. banko sąskaitos į R. K. banko sąskaitą, priklausė V. B., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 30).
Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime nurodoma, kad iš nukentėjusiosios V. B. naudotų telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių nustatyta, kad V. B. 2013 m. rugpjūčio 17 d. į jos telefono abonentą skambinta 12.15 val., 13.01 val., 13.02 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas jungėsi prie bokšto, kuris yra netoli Kybartų PN. Susipažinus su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis, IMSI, IMEI kontrole nustatyta, kad šis abonentas iki nusikalstamos ir po nusikalstamos veikos padarymo buvo naudotas trijuose mobiliuose telefonuose, kurie po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo surasti Kybartų PN (1 t., b.l. 76).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad darydamas kaltinime nurodytus veiksmus, jis nesuvokė, kad daro nusikaltimą, nes elektroninės bankininkystės kodus jam perdavė asmuo, kuris prašė už užmokestį padėti atlikti pavedimus, nes kiti asmenys nemoka to padaryti. Teismas laiko, kad ši kaltinamojo versija neatitinka byloje surinktų duomenų, todėl ji atmestina. V. K. teigė, kad jis galvojo, kad padeda kitiems asmenims, net nežiūrėjo prie kieno sąskaitos prisijungė. Tačiau teismas mano, kad būdamas jauno amžiaus, nuovokus ir pakankamai rūpestingas asmuo, kaltinamasis privalėjo matyti, jog jis prisijungė prie sąskaitos, kurios savininkė yra moteris. Tuo tarpu pats kaltinamasis nurodė, kad jis dėl pavedimų bendravo su vyru. Taigi privalėjo suprasti, kad vyras nėra sąskaitos savininkas, todėl jis jungiasi pasinaudodamas elektroninės bankininkystės duomenimis, neturėdamas savininko leidimo. Tokiu atveju asmuo turėjo įsitikinti, kad prašymas yra teisėtas. Nes kaip nurodė pats kaltinamasis, jo rastas pasiūlymas internete užsidirbti, atsakingam asmeniui sukeltų abejonių dėl tokio pasiūlymo teisėtumo. Tuo tarpu pagal kaltinamojo poelgius galima manyti, kad kaltininkas lengvabūdiškai ėmėsi veiklos, negalvodamas apie jos teisėtumą bei nebandydamas suprasti savo veiksmų pasekmių. Tokie kaltinamojo parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl to, jog jis nesuvokė darantis nusikalstamas veikas, todėl šia versija nesiremtina.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie banko sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturinti teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis V. K. gavęs kodus iš trečiųjų asmenų, jais pasinaudodamas prisijungė prie nukentėjusiosios V. B. banko sąskaitos, tai yra kaltinamasis suvesdamas kodus, kurių neturėjo teisės naudoti, suklaidino banką. Kaltinamasis pervedė 4000 Lt į trečio asmens sąskaitą, tai yra savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą. Teismas laiko, kad kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d., nes jo veiksmuose yra visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 214 str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai įgijo, laikė perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pažymėtina, kad BK 214 str. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. iš nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios duomenis ir neturėdamas sąskaitos savininkės leidimo pasinaudodamas gautais duomenimis prisijungė prie svetimos banko sąskaitos bei atliko finansines operacijas. Kaip jau buvo nurodyta, nors kaltinamasis teigė, jog nežinojo apie duomenų gavimą neteisėtu būdu, tačiau teismas laiko, jog kaltinamasis pats asmeniškai nebendravęs su nukentėjusiąja ir negavęs jos leidimo, turėjo suvokti, kad jo prisijungimas yra neteisėtas. Tokiu būdu gaudamas iš trečiojo asmens elektroninės bankininkystės duomenis, juos neteisėtai įgijo, laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 214 str. nusikaltimo sudėtis.
Pagal BK 215 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Šiame straipsnyje reglamentuojama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos elektroninės mokėjimo kortelės panaudojimas yra neteisėtas ir nori taip veikti. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. K. padarė nusikaltimą, numatytą 215 str. 1 d., nusikaltimas įrodytas. V. K. turėjo matyti ir suprasti, kad prisijungė prie jam nepažįstamo asmens banko sąskaitos, atliko finansines operacijas, todėl teismas konstatuoja, jog jo veiksmai atlikti tyčia, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Šiuos nustatytus faktus patvirtina įvykio aplinkybes, tai yra kad visi šie veiksmai buvo atliekami labai operatyviai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš nukentėjusiosios banko sąskaitos bankinė operacija buvo atliekama 2013 m. rugpjūčio 17 d. 12.36 – 12.44 val. (1 t., b.l. 12-18). Iš nukentėjusiosios V. B. telefono abonento išrašo matyti, kad jai buvo skambinta 12.15 val. (1 t. b.l. 76). Pati nukentėjusioji nurodė, kad po valandos ji užblokavo priėjimą prie sąskaitos. Per šį trumpą laiko tarpą asmuo gavęs kodus privalėjo skubiai susisiekti su kaltinamuoju, jam perduoti gautą informaciją, o šis skubiai atlikti pavedimus. Toks atliktų veiksmų operatyvumas taip pat kelia abejonių kaltinamojo pateikta versija, jog jis nesuprato atliekamų veiksmų neteisėtumo, nes akivaizdu, kad toks prašomų atlikti veiksmų skubumas turėjo sukelti jam abejonių dėl veiksmų teisėtumo.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad V. K. veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal BK 198¹ str. už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, t. y. prie V. B. elektroninės bankininkystės sistemos pasinaudodamas iš jos išviliotais elektroninės bankininkystės duomenimis, neturėdamas šios sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas informacinę sistemą apibrėžia kaip techninių ir programinių priemonių visumą, naudojamą informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Teismas sutinka, kad elektroninės bankininkystės sistema atitinka šią sąvoką ir patenka į BK 198¹ str. reguliavimo sritį. Tačiau atsakomybei pagal šį straipsnį realizuoti būtinos sąlygos ir objektyvūs požymiai yra tai, kad prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas ir vykdomas pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Nei kaltinamajame akte, nei baudžiamojoje byloje nėra įvardinta bei nurodyta, kokias informacinės sistemos apsaugos priemones pažeisdamas V. K. prisijungė prie nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės sistemos. Kaip matyti, V. K. prisijungdamas prie nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės sistemos ne savo vardu, be savininko sutikimo, tai padarė neteisėtai. Tačiau byloje nenustatyta, kad neteisėtai prisijungdamas prie elektroninės bankininkystės V. K. tai padarė pažeisdamas apsaugos priemones, t. y. jas sugadindamas ar pakenkdamas apsaugos priemonių režimui. Byloje nustatyta priešingai, t. y. tai, kad V. K. prie elektroninės sistemos prisijungė kaip bet kuris teisėtas vartotojas, nepažeisdamas elektroninės bankininkystės apsaugos priemonių, jas įveikdamas tikrais banko klientei V. B. išduotais slaptažodžiais ir kodais, t. y. elektroniniais duomenimis. Už jų neteisėtą panaudojimą V. K. kaltinamas pagal BK 215 str. 1 d. Teismas sprendžia, kad savo nusikalstamais veiksmais V. K. nerealizavo visų BK 198¹ str. 1 d. dispozicijoje numatytų objektyvių požymių, t. y. nepažeidė informacinės sistemos apsaugos priemonių, jas įveikė panaudodamas iš nukentėjusiosios gautus tikrus elektroninius duomenis, todėl jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties.
Teismui konstatavus, kad V. K. nusikalstamai veikdamas neįgyvendino BK 198¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, vadinasi, šios nusikalstamos veikos nepadarė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis iš V. K. suformuluoto kaltinimo atitinkamai dėl jam inkriminuotų įvykdytų nusikaltimų šalinamos faktinės aplinkybės, kad jis pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones.
V. K. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK kaip: apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 214 str. 1 d., apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d., nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d. Kaltinamasis, nusikalstamai veikdamas nukentėjusiosios atžvilgiu, be savininkės leidimo neteisėtai įgijo nukentėjusiosios banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie banko sąskaitų kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (BK 214 str. 1 d.), po to neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų duomenis (BK 215 str. 1 d.) ir apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – iš nukentėjusiosios sąskaitos pervesdamas jai priklausančius pinigus į atitinkamas sąskaitas, kurios jau faktiškai prieinamos apgaulę įgytų pinigų išgryninimui (BK 182 str. 1 d.).
Dėl bausmės rūšies ir dydžio
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nurodo, jog jis savo kaltę pripažįsta pilnai, tačiau duodamas parodymus jis tik pripažino, jog padarė pavedimą iš nukentėjusios sąskaitos. Tuo tarpu savo tyčinis kaltės jis nepripažino, teigdamas, kad nesuprato, jog daro nusikalstamus veiksmus. Tokie kaltinamojo parodymai negali būti laikomi prisipažinimu.
Skirdamas V. K. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – veikdamas tyčia, padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų, kurie yra baigti, į tai, kad linkęs daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas teistu, nusikalstamas veikas padarė praėjus neilgam laikui po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, neišnykus teistumui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus V. K. už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei šių bausmių numatytas vidurkis. Kadangi dalis nusikalstamų veikų - neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos subendrintos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtina bausmė paskirta už nusikalstamą veiką pagal BK 214 str. 1 d.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad V. K. yra pripažintas kaltu 2014 m. rugsėjo 8 d. ir 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiais, kurie šiuo metu nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, taip pat teisme yra kita byla, kurioje jam pareikšti kaltinimai, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė šiuo metu nebendrintina su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paliekant galimybę išnagrinėjus visas baudžiamąsias bylas, jas teisingai subendrinti paskutiniam teismui.
Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 4000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 9.). Teisminio nagrinėjimo metu V. B. palaikė ieškinį, prašė priteisti 4000 Lt, nes iš jos sąskaitos į kitą svetimą sąskaitą pervesta jos sąskaitoje buvę 4000 Lt. Ieškinys pagrįstas bylos duomenimis, iš V. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. R. K. pervesta pinigų suma yra 4000 Lt (1 t., b. l. 12). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, V. B. žalą patyrė dėl tyčinių V. K. nusikalstamų veikų, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina V. B. prašoma suma.
Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. spalio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3723, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014 m. spalio 22 d. sudaro 203 Lt 20 cnt advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 51 str. 1 d.7 p imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai kaltinamasis yra suimtas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. K. pripažinti katu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių;
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš V. K. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios V. B. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistojo V. K., – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.