Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2022 m. sausio 7 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „M.“ į „M.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką su Lenkijos Respublikos piliečiu D. S. M. Pareiškėja santuokos sudarymo ir jos įregistravimo metu pasinaudojo jai suteikta teise ir išreiškė valią po santuokos sudarymo turėti originalią sutuoktinio pavardę „M.“. Tačiau (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pavardė nurodoma po santuokos „M.“, t. y. pavardė įrašyta su raide „v“, ir neatitinka sutuoktinio pavardės „M.“, kuri įrašyta su raide „w“. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui dėl pavardės keitimo iš „M.“ į „M.“. 2022 m. sausio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, kuria netenkino pareiškėjos prašymo dėl pavardės pakeitimo, įrašant pavardę „M.“. Pareiškėjos teigimu, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas sukelia rimtų administracinių, teisinių ir ekonominių nepatogumų tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime, taip pat pažeidžia jos teisę į pavardės nuosavybę, pažeidžia jos šeimos privatų gyvenimą, diskriminuoja ją bei neabejotinai ateityje sukels dar didesnių problemų ir sunkumų.

3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka.

4. Atsiliepime nurodė, kad Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 9.8 punkte nustatytas pagrindas keisti pavardę, kai pareiškėjas po santuokos įregistravimo vietoj savo turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, prie kurios priskirtinos valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „ Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba ir Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Vadovaujantis šiais teisės aktais, pareiškėjos santuokos sudarymo įraše jos pavardė po santuokos negali būti pakeista ir išlieka „M.“, rašant ją lietuvių kalbos rašmenimis. Pakeisti pavardę, įrašant lietuvių kalbai nebūdingą priebalsę „w“, nėra teisinio pagrindo. Toks teisinis pagrindas galėtų būti priimtas teismo sprendimas konkrečiu individualiu atveju.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti jos pavardę su raide „w“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys; asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai išreiškus pageidavimą dėl tokios posėdžio formos, o kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims nepareiškus prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. M., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką su Lenkijos Respublikos piliečiu D. S. M. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pavardė po santuokos nurodoma ,,M.“, kuri neatitinka sutuoktinio pavardės – „M.“. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui dėl pavardės keitimo iš ,,M.“ į ,,M.“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius pateikė 2022 m. sausio 7 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, kuria atmetė pareiškėjos prašymą jos pavardę pakeisti į „M.“. Tokia išvada buvo grindžiama aplinkybėmis, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi, sudaromi lietuvių kalba ir Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais; pagal galiojančias teisės normas, pageidaujamas pavardės „M.“ pakeitimas į pavardę „M.“ nėra galimas. Pareiškėja, nesutikdama su tokia išvada, kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti jos pavardę į „M.“.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, kurių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vadovaujantis šiuo Taisyklių 23 punktu, įrašas buvo sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Taigi teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie vis dėlto susiję su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir rodo šeiminius ryšius. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-931/09, 66 ir 76 punktai). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Išaiškino, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

12. Iš aptartos tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad po jos santuokos sudarymo pareiškėjos pavardė būtų parašyta originalia forma su raide „w“, tokia pavarde yra identifikuojamas jos sutuoktinis D. S. M. Toks pareiškėjos prašymas yra grindžiamas tikslu išvengti įvairių nepatogumų identifikuojant visą šeimą ir kiekvieną asmenį atskirai, taip pat noru, kad sutuoktiniai turėtų tokią pačią pavardę. Originali pareiškėjos sutuoktinio pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „w“ raide, todėl tokios pavardės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau visuotinai žinoma, kad šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „w“, o tai iš esmės patvirtina, jog tokio lotyniško rašmens naudojimas yra įprastas. Duomenų, kad tokio rašmens naudojimas neigiamai įtakotų valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Kaip minėta, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniškų rašmenų naudojimą užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės būklės aktuose. Teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl tokia teise negalėtų pasinaudoti už užsieniečio ištekėjusi Lietuvos pilietė. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose 2022 m. sausio 18 d. įstatymas Nr. XIV-903, įsigaliojantis 2022 m. gegužės 1 d. (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įsigalioja 2022 m. sausio 27 d.) nustato naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos išimtys, kada vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti vardų ir pavardžių nurašymą ir perrašymą, nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) (Įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).

15. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką, išvadą teikiančios institucijos poziciją, kad galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsienio valstybių piliečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirenkančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą, taip pat į įsigaliosiantį naują teisinį reglamentavimą, pagal kurį sudaryta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis pasirinkus sutuoktinio pavardę, sprendžia, jog egzistuoja faktinis pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pavardės įrašymas su „w“ raide kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Šiuo atveju nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėja. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą patenkinti ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2022 m. sausio 7 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“ bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „M.“ į „M.“ bei išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2022 m. sausio 7 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) santuokos sudaryme įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „M.“ į „M.“ bei išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.