Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. R. ir jos gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Z. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. R. nuteista už tai, kad 2008 m. spalio mėnesio pradžioje, romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbiami), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, rasdama įgijo 0,112 g miltelių, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikydama su savimi atsinešė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbiami), prie namo Nr. 36, kur laikė iki 2008 m. spalio 23 d., kai tą pačią dieną, 14 val. 45 min. atliktos įvykio vietos apžiūros metu, policijos pareigūnai minėtame ūkiniame pastate rado ir paėmė 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2008 m. spalio 23 d., apie 13 val., romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbiami), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens nusipirkdama už 2800 Lt įgijo 34,498 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 13,960 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį ji, laikydama su savimi, atsinešė prie namo Nr. 36, esančio (duomenys neskelbiami), kur tą pačią dieną, 13.30 val., buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie iš jos paėmė 13,960 g narkotinės medžiagos – heroino.

Nuteistoji Z. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir ją dėl šio nusikaltimo išteisinti, nes ji neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, arba pakeisti apygardos teismo nuosprendį, sušvelninant jai teismo paskirtą bausmę. Nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per griežtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios Z. R. ir jos gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta, panaikinti dėl Z. R. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, taip pat ir sušvelninti Z. R. teismo paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Teismas visas šios bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, o visumą išnagrinėtų įrodymų įvertino tinkamai, todėl nuteistoji Z. R. pagrįstai pripažinta kalta. Kvalifikuojant nuteistosios nusikalstamas veikas teismas taip pat tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė nuteistajai teisingą bausmę, tinkamai išsprendė ir kitus nuosprendžio klausimus. Nuteistosios Z. R. ir jo gynėjo apeliacinių skundų, atsižvelgiant į juose išdėstytus argumentus, patenkinti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Z. R. yra nuteista už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Pagrindiniai įrodymų, kuriais remiantis Z. R. buvo nuteista už minėtų nusikaltimų padarymą, šaltiniai iš esmės yra pačios nuteistosios Z. R. , liudytojų M. M. , V. B. (V. B. ) parodymai, 2008 m. gruodžio 1 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados ir duomenys, užfiksuoti 2008 m. spalio 23 d. Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime, 2008 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokoluose. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nuteistosios Z. R. , liudytojų M. M. , V. B. parodymais, 2008 m. gruodžio 1 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadomis ir duomenimis, užfiksuotais 2008 m. spalio 23 d. Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime, 2008 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokoluose, abejoti nėra pagrindo, jų liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių, ir jų pakanka Z. R. pripažinti kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Kaip matyti iš nuteistosios Z. R. ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, jie neginčija teismo nuosprendžio dalies dėl Z. R. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje surinkti ir anksčiau paminėti įrodymai įrodo, jog Z. R. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuteistoji Z. R. yra įsitikinusi, jog byloje surinktų įrodymų dar nepakanka ją pripažinti kalta dėl šio nusikaltimo padarymo, nes, jos nuomone, byloje, išskyrus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie turėjo būti atmesti kaip niekiniai (jai pareigūnai duodant parodymus darė psichologinį poveikį), nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ji įsigijo narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti. Nuteistosios Z. R. gynėjas skunde taip pat ginčija įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pripažindamas Z. R. kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, leistinumą, nurodydamas visą eilę BPK pažeidimų, dėl kurių, jo nuomone, jie turėtų pripažinti niekiniais, o Z. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinta, kaip nesant byloje neginčijamų jos kaltės įrodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, teismo posėdyje patikrinusi visų byloje surinktų įrodymų, taip pat ir tų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas dėl Z. R. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neturi pagrindo pripažinti juos niekiniais, kaip prašoma apeliaciniuose skunduose, ir nesutinka su tuo, kad juose nėra pakankamai informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą dėl Z. R. kaltės. Nors nuteistoji Z. R. ir jos gynėjas skunduose ir tvirtina, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriais remiantis buvo grindžiamas Z. R. pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, buvo gauti pažeidžiant BPK nustatytus reikalavimus, dėl ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1 dalimi, teismo negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais ir jais grindžiama Z. R. kaltė, kolegija, išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatytomis BPK 20 straipsnyje. Šioje byloje visi anksčiau minėti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas Z. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, gauti BPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ištyrė, juos patikrino apklausdamas teisiamajame posėdyje nuteistąją Z. R. , liudytojus, paskelbdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, ir teisingai konstatavo, jog byloje pakanka įrodymų, vertinant juos kaip visumą, daryti išvadą, kad Z. R. padarė jai kaltinimo inkriminuotą nusikaltimą, už kuri baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Kaip matyti iš byloje esančio 2008 m. spalio 23 d. tyrėjo M. M. tarnybinio pranešimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai V. B. , A. M. , A. J. (A. J.), tikrindami turimą informaciją dėl narkotinių medžiagų prekybos romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1, pastebėję apie 13.30 val. prie namo Nr. 36, kieme Z. R. ir S. B. , nusprendė jas patikrinti. Tačiau Z. R., pamačiusi pareigūnus, užėjo į namo vidų, kur ištraukusi iš chalato kišenės į foliją įvyniotą polietileninį maišelį su milteliais ir išmetė šį ant grindų. Pas Z. R. rastas į foliją įvyniotas polietileninis maišelis su milteliais buvo pareigūnų paimtas ir pridėtas prie tarnybinio pranešimo. Virtuvėje ant stalo taip pat buvo rasti ir paimti gulintys du folijos ritinėliai, 8 vnt. sukarpytų folijos juostelių, svarstyklės ,,Pocket scale“ Nr. UC 46162, svarstyklės ,,HCP-8“ be numerio. Pareigūnams kilus įtarimui, kad į foliją įvyniotame polietileniniame maišelyje esantys milteliai yra narkotinė medžiaga, Z. R. buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos narkotikų kontrolės skyrių. Tuomet (2008 m. spalio 23 d.), kaip ir numatyta BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 171 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikti BPK numatyti procesiniai veiksmai: apklausti liudytojai, įteiktas pranešimas apie įtarimą Z. R. , atliktos įtariamosios apklausos, paskirta užduotis atlikti objektų cheminį tyrimą ir atlikti kiti procesiniai veiksmai.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir 2008 m. spalio 23 d. apklausus Z. R. dėl pas ją 2008 m. spalio 23 d. rastų ir pareigūnų paimtų narkotinių medžiagų, ji nurodė, kad į foliją įvyniotame polietileniniame maišelyje esantys milteliai yra heroinas, kuris priklauso jai. Pagal Z. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji į foliją įvyniotą celofaninį maišelį su heroinu nusipirko 2008 m. spalio 23 d., 10-15 minučių prieš jos sulaikymą, prie mamos namų, esančių (duomenys neskelbiami) (namas Nr. 36), iš nepažįstamo vyro už 2800 Lt ir nuėjo pas mamą, kuri nieko apie jos įgytą heroiną nežinojo. Tačiau, kai pamatė pareigūnus, ji ištraukė iš sijono kišenės į foliją įvyniotą heroiną ir numetė ant žemės. Z. R. apklausos metu nurodė, kad ji jau ketverius metus pati narkotinių medžiagų nebevartoja, šį heroiną ji ketino parduoti, nes reikėjo pinigų pragyvenimui, sergančių vaikų gydymui, maistui ir t. t. (t. 1, b. l. 43). Z. R. apeliaciniame skunde prašo nesivadovauti jos parodymus dėl ketinimo narkotines medžiagas paduoti, tvirtindama, jog šie iš jos buvo išgauti neteisėtais būdais, tačiau kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išanalizavusi Z. R. viso proceso metu duotus parodymus, neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų Z. R. parodymų teisėtumu (leistinumu) ir teisingumu. Byloje nėra duomenų, kad Z. R. ikiteisminio tyrimo metu būtų buvęs daromas koks tai psichologinis poveikis, ji būtų buvusi verčiama duoti save kaltinančius parodymus dėl ketinimo įgytas narkotines medžiagas parduoti. Z. R. ikiteisminio tyrimo metu apie nusikaltimo aplinkybes buvo apklausiama tyrėjos, apklausoje dalyvavo gynėjas. Z. R. neturėjo jokių pastabų, taip pat ir dėl neteisėtų procesinių veiksmų, baigus jos apklausą bei supažindinus ją su parodymais. Apklausos protokole nurodė, kad jos 2008 m. spalio 23 d. duoti parodymai surašyti teisingai ir pasirašė (t. 1, b. l. 43). Be to, Z. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl narkotinių medžiagų įgijimo ketinant jas parduoti, nors ji apeliaciniame skunde ir nurodo priešingai, iš esmės nepaneigė ir apklausta pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje vykusios jos apklausos metu. Z. R. pirmosios instancijos teisme jos vykusios apklausos metu nors iš pradžių ir bandė neigti tą aplinkybę, jog ketino narkotines medžiagas parduoti, tvirtino, kad jas įsigijo savo reikmėms, bet apklausiama toliau visiškai pripažino savo kaltę, patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. spalio 23 d. duotų parodymų teisingumą, ir davė išsamius parodymus apie nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes. Z. R. pirmosios instancijos teisme ir 2008 m. spalio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie narkotinių medžiagų įgijimo, pas ją suradimo aplinkybes, jos siekius narkotines medžiagas parduoti yra iš esmės tapatūs. Z. R. pirmosios instancijos teisme, kaip ir apklausta 2008 m. spalio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad į foliją įvyniotame polietileniniame maišelyje esantys milteliai yra heroinas, kuris priklauso jai ir juos ji už 2800 Lt nusipirko 10-15 minučių prieš jos sulaikymą iš jai nepažįstamo vyro, ketindama heroiną parduoti ir taip užsidirbti pinigų pragyvenimui, vaikų gydymui. Tačiau, kai pamatė pareigūnus, ištraukė heroiną iš sijono kišenės į foliją įvyniotą heroiną ir numetė ant žemės, po ko šis buvo surastas ir paimtas. Be to, pirmosios instancijos teisme Z. R. nurodė ir papildomas aplinkybes. Ji prisipažino eidama pas motiną (S. B.) turėjusi taip pat svarstykles ir foliją, ir labai gailėjosi, kad ketino platinti heroiną. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino, jog nuteistosios Z. R. parodymai BK 20 straipsnio prasme yra tinkami įrodymai ir jais rėmėsi. Nuteistosios Z. R. duotų parodymų apie ketinimą parduoti narkotines medžiagas ir kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes teisingumą patvirtina ir kartu atskleidžia Z. R. turėtus siekius dėl nusipirktų narkotinių medžiagų, priešingai nei tvirtina nuteistoji Z. R. apeliaciniame skunde, ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų M. M. ir V. B. parodymai, specialisto išvada ir kt. Kaip matyti, apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai policijos pareigūnai M. M. ir V. B. apie jiems žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, patvirtino, kad Z. R. tuoj pat, kai pas ją buvo rastas į foliją įvyniotas polietileninis maišelis su milteliais, pati prisipažino, jog tai yra heroinas, priklausantis jai, ir ji šį įsigijo platinimui. Pagal liudytojų M. M. ir V. B. parodymus, 2008 m. spalio 23 d., jie kartu su kitais Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnais A. J. , A. M. nuvyko į romų bendriją tikrinti turimą informaciją apie narkotinių medžiagų prekybą romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbiami). Privažiavus prie S. B. namo Nr. 36, kieme jie pastebėjo S. B. ir Z. R. . Jos viena kitai kažką pasakė ir Z. R. užėjo į namo vidų, o S. B. pasiliko lauke. M. M. , sekdamas Z. R. , pastebėjo, kad pastaroji iš savo sijono kišenės ištraukė kažką ir numetė ant grindų po kėde. Pakėlęs Z. R. išmestą daiktą, pamatė, jog tai yra į foliją įvyniotas vienas pilnas polietileninis maišelis su milteliais. Z. R. iš karto prisipažino, jog tai heroinas, kuri ji įsigijo tikslu platinti. Po ko, Z. R. ir pas ją rastas heroinas, taip pat kiti daiktai: du folijos ritinėliai, aštuonios sukarpytos folijos juostelės, dvejos elektroninės svarstyklės buvo pristatyti į Narkotikų kontrolės skyrių. Specialistas, atlikto cheminio tyrimo metu nustatė, kad gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio, plastikinio maišelio, kuris įsuktas į foliją, 2008 m. spalio 23 d. paimtų pas Z. R. , sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 13,960 g. Ant elektroninių svarstyklių, ant kurių yra užrašas ,,Pocket scale“ ir ant į juodos spalvos dėklą supakuotų elektroninių svarstyklių, ant kurių yra užrašas ,,HCP-8 Mini Pocket scale“, 2008 m. spalio 23 d. paimtų pas Z. R. , paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 1, b. l. 12-13).

Kolegijos nuomone, nors nuteistoji Z. R. apeliaciniame skunde ir bando neigti tą aplinkybę, jog ji narkotines medžiagas nusipirko turėdama tikslą jas parduoti, remiantis nuteistosios Z. R., liudytojų M. M. ir V. B. parodymais, specialisto išvadomis, kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais, nustatyti faktiniai duomenys – pas Z. R. rastų narkotinių medžiagų - heroino kiekis (13,960 g), kurio bendroji masė viršija tą ribą, nuo kurios jis vertinamas kaip labai didelis, rasti narkotikams fasuoti skirti įrankiai (svarstyklės, paruoštos folijos juostelės ir kt.), ant kurių specialistas atlikto cheminio tyrimo metu rado narkotikų pėdsakų, o Z. R. pirmosios instancijos teisme prisipažino šiuos įrankius atsinešusi kartu su įsigytu heroinu pas mamą (S. B.), pačios Z. R. prisipažinimas, jog ji šias narkotines medžiagas įsigijo tikslu jas parduoti rodo, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes nustatė teisingai, konstatavęs, kad Z. R. 2008 m. spalio 23 d., apie 13 val., romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbiami), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens nusipirkdama už 2800 Lt įgijo 34,498 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 13,960 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį ji, laikydama su savimi, atsinešė prie namo Nr. 36, esančio (duomenys neskelbiami), kur tą pačią dieną, 13.30 val., buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie iš jos paėmė 13,960 g narkotinės medžiagos – heroino.

Nuteistosios Z. R. gynėjas, remdamasis liudytojų M. M. ir V. B. parodymuose, 2008 m. spalio 23 d. tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog pareigūnai 2008 m. spalio 23 d. nuvyko į romų bendriją, turėdami informacijos apie narkotinių medžiagų prekybą romų bendriją, taip pat skunde tvirtina, jog Z. R. buvo neteisėtai sekama, ir skunde prašo šią jo nurodytą aplinkybę patikrinti. Jo nuomone, nepatikrinus šios informacijos kaip tas numatyta BPK, yra pagrindas abejoti šioje byloje atliktų pareigūnų veiksmų teisėtumu, o byloje surinktus duomenis pripažinti niekiniais. Kolegijos nuomone, šie nuteistosios Z. R. gynėjo apeliacinio skundo teiginiai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų gauti ne BPK, o Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, todėl operatyvinio tyrimo veiksmai, atlikti prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, apeliantas painioja operatyvinės informacijos ir operatyvinio tyrimo sąvokas. Asmens, darančio nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, užklupimas, atliktas pagal operatyvinę informaciją, nėra slaptas sekimas, kuris Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 16 punkte apibrėžiamas kaip operatyvinės veiklos metodas, kai informacija gauna slaptai, tiesiogiai stebint objektą (baudžiamoji byla Nr. 2K-123/2009). Nuteistosios Z. R. gynėjo tvirtinimas, kad operatyvinė informacija buvo gauta būtent slapto sekimo, o ne kitokiu būdu, yra tik spėlionė, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Pareigūnai, nuvykę 2008 m. spalio 23 d. į romų bendriją jau turėjo informacijos apie ten vykdomą narkotinių medžiagų prekybą. Jų tikslas buvo ne gauti informacijos, o jos pagrindu išaiškinti daromus nusikaltimus ir narkotinėmis medžiagomis prekiaujančius asmenis. Tuo metu jokie Operatyvinės veiklos įstatymo 10-13 straipsniuose numatyti operatyvinio tyrimo veiksmai, kuriems reikalinga prokuroro ar teismo sankcija, nebuvo atliekami. Nuteistosios Z. R. gynėjo skunde nurodomi BPK 147 straipsnio 1 dalis, 149 straipsnis negalėjo būti pažeisti, nes kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl poėmio darymo reikia tik tada, kai šį procesinį veiksmą norima atlikti pradėjus ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamoje byloje pas Z. R. buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas (13,960 g) 2008 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnams nuvyktus į romų bendriją, esančią (duomenys neskelbiami), tikrinti turimą informaciją apie ten vykdomą narkotinių medžiagų prekybą. Po ko, įtarus, kad ši medžiaga yra narkotikai, ji buvo paimta, Z. R. sulaikyta ir, kaip numatyta BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 171 straipsnio 1 dalyje, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 3, 10 punkto nuostatas, policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų teisių įgyvendinimą, turi teisę siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ir, jeigu pažeistos laikymo ar naudojimo taisyklės, teisės aktų nustatyta tvarka paimti iš fizinių narkotines medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems reikalingas leidimas. Nuteistosios Z. R. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad policijos pareigūnai be teisėto pagrindo pateko į gyvenamąją patalpą ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 3 punkto nuostatas yra deklaratyvus ir neatitinkantis tikrovės.

Kolegija laiko, jog pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes, taip pat ir nuteistosios Z. R. ir jo gynėjo skunduose ginčijamas, nustatė tinkamai neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Z. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja būtų buvusi šališka, neobjektyvi, suinteresuota bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teisėja įrodymus vertino ne taip, kaip nurodo nuteistosios Z. R. gynėjas skunde, nereiškia, jog teisėja buvo šališka. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra (ir negali būti) nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas pats savaime jau yra pagrindas abejoti teisėjo, priėmusio tokį nuosprendį, nešališkumu. Tai prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Nuteistoji Z. R. , apeliaciniame skunde apeliuodama į ypatingas jos šeimynines aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat laikosi tos pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, kadangi šių aplinkybių tinkamai neįvertino, paskyrė jai neteisingą bausmę, jai turėjo būti taikytos BK 62 straipsnio nuostatos. Apeliantės teigimu, paskyrus jai tokią griežtą bausmę, nutrūktų motinos ir vaikų santykiai ir tuo ypatingai būta apsunkinta jos sergančių vaikų padėtis, nebūtų kam ilgą laiką jų tinkamai slaugyti, prižiūrėti, rūpintis.

Kolegija nurodytus skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas bausmės skyrimo Z. R. klausimą vykdė BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, detaliai ir išsamiai aptarė ne tik Z. R. padarytų veikų pavojingumą, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, bet ir išanalizavo ir byloje esančius duomenis apie Z. R. šeimą, auginamus vaikus, jų sveikatos būklę, ir įvertinęs visas šias aplinkybes, nesuteikdamas nei vienai iš jų išskirtinės reikšmės, tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, viena jos atsakomybė lengvinanti aplinkybė, paskyrė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį minimalia sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų, kurią subendrindamas apėmimo būdu su jai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, galutinę bausmę Z. R. nustatė laisvės atėmimą dešimčiai metų. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad nuosprendyje teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino skiriant Z. R. bausmę tos aplinkybės, kad ji turi du mažamečius vaikus, jų sveikatos būklės, Z. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Dar kartą į jas atsižvelgti nėra jokio pagrindo. Vien BK 62 straipsnio nuostatų Z. R. netaikymas, kaip teigia Z. R. skunde, savaime dar negali būti pripažįstamas baudžiamojo įstatymo pažeidimu ir neteisingos jai bausmės paskyrimu. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatose. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas teismas gali, jeigu nustato, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui yra atitinkami pagrindai. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas galimas tik tada, kai, be kitų sąlygų, numatytų 1–6 punktuose, nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Tokiu būdu įstatyme nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Teismas pats sprendžia, ar yra byloje pagrindas tokiam atskirų bylos aplinkybių vertinimui. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti Z. R. BK 62 straipsnio nuostatas. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Nėra pagrindo laikyti, jog nagrinėjamoje byloje nuteistajai Z. R. turėjo būti taikytos BK 62 straipsnio nuostatos. Byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse išdėstytų sąlygų, kurios leistų kolegijai svartyti švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo Z. R. klausimą pagal BK 62 straipsnio taisykles, visumos. Taip pat nėra nustatyta ir kokių nors aplinkybių, kurios rodytų, kad, įvertinus kaltininkės padarytas nusikalstamas veikas ir (ar) jos asmenybę, įstatyme numatytos bausmės paskyrimas Z. R. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Kolegija laiko, kad Z. R. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ją švelninti, atsižvelgiant į nuteistosios Z. R. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios Z. R. ir jos gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinius skundus atmesti.