Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjo A. P. atstovui, advokatui Stanislovui Raulušaičiui, suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. P., I. K. bei Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirus jo motinai, po jos mirties palikimą pradėjo valdyti jo tėvas V. P.. Jo tėvas V. P. palikimą priėmė iš karto po motinos mirties pradėdamas naudotis jai priklausančiu namų valdos žemės sklypu, sodyba, miškų ūkio paskirties žemės sklypais, kitu jai priklausiusiu turtu. Kadangi motinos mirties metu, sodyboje gyveno jo tėvas, tai visas M. P. užgyventas turtas ir liko jam. Jie (palikėjos vaikai) naudojosi po motinos mirties likusiu turtu, tačiau tėvui esant gyvam nė vienas nesikreipė į notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo, t. y. jie sutiko, kad tėvas faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Sodyboje esančius statinius iki savo mirties, padedant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims, prižiūrėjo ir juos išlaikė tėvas, o dabar prižiūri ir išlaiko jie visi – jo vaikai.

Po tėvo V. P. mirties jo palikimą priėmė jis, pareiškėjas, jo brolis M. ir sesuo I. (suinteresuoti asmenys).

Posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo pareiškimą, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad jo tėvas V. P. liko gyventi tuose namuose, rūpinosi visu turtu. 1996-1997 metais sudegė namas, tuomet abu tėvai dar buvo gyvi. Visi bendromis jėgomis atstatė namą, labai daug dirbo sesers vyras. Iki mirties tame name gyveno jo abu tėvai, po motinos mirties name liko gyventi jo tėvas V., kuris mokėjo visus mokesčius.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo tėvas V. P. po motinos M. P. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o jo motina M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Varėnos 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2018-08-22 raštas dėl M. P. paveldėjimo bylos. Pareiškėjo parodymais, gimimo įrašo kopija patvirtinama, kad pareiškėjo A. P. tėvas – V. P., motina - M. P..

Pareiškėjo A. P. bei suinteresuotų asmenų I. K. ir M. P. pareiškimais Varėnos r. 2-am notarų biurui patvirtinama, kad po jų tėvo V. P., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą jie priima, prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus bei sutinka, kad palikėjo mirusiai sutuoktinei M. P. būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto. Varėnos r. 2-ojo notarų biuro 2019-01-11 liudijimu patvirtinama, kad V. P., mirusio 2019-01-01 įpėdiniai: sūnūs A. P. ir M. P. bei duktė I. K..

Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad pareiškėjo motina M. P. yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja, daiktinės teisės neįregistruotos bei, kad pareiškėjo tėvas V. P. yra žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) savininkas.

Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2018-08-22 raštu dėl M. P. paveldėjimo bylos patvirtinama, kad mirus M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla notarų biure nevesta, palikimo priėmimo faktas testamentų registre neregistruotas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėjas A. P. ir suinteresuoti asmenys M. P. ir I. K. yra mirusio jų tėvo, V. P., likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Tėvui priklausiusį turtą, jie priėmė, kreipdamiesi į notaro biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų motina M. P. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Varėnos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarė Laima Muzikevičiūtė patvirtino, kad po M. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo vesta, palikimo priėmimo faktas Testamentų registre neregistruotas.

Bylos dokumentais patvirtinama, kad V. P. po savo sutuoktinės M. P. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas nurodė, suinteresuoti asmenys tam neprieštaravo, jog jų tėvas V. P. po sutuoktinės M. P. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiem priklausančiame name, iki mirties rūpinosi minėtu namu, kitais jų šeimai priklausiusiais statiniais, mokėjo su jų išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi likusiais sutuoktinės daiktais, buvusiu inventoriumi ir kt. Pareiškėjas patvirtino, kad visą po motinos mirties likusį palikimą priėmė jų tėvas V. P.. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė bei nereiškė noro kartu su tėvu priimti motinos palikimą.

M. P. mirė (duomenys neskelbtini), dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai.). CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas priėmė palikimą, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po M. P. mirties likusį palikimą priėmė jos sutuoktinis V. P.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.