- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-1520-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05112-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- L. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei L. S. dėl 4670,00 Lt nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl nuomotojo netinkamo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas S. B. prašė priteisti iš atsakovės L. S. 4670 Lt nuostoliams atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakove sudarė buto nuomos sutartį, tačiau atsakovė neperdavė buto ieškovui. Ieškovas buvo priverstas išsinuomoti kitą butą dėl ko patyrė nuostolius, susidedančius iš išlaidų apmokant VšĮ „Finansinės strategijos“ paslaugas ieškant buto, butų nuomos kainos skirtumo ir atsakovei sumokėto nuomos mokesčio už vieną mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 730 Lt, procesines palūkanas ir žyminį mokestį.
Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog nuomos sutartis nebuvo pradėta vykdyti ir nebuvo vykdoma. Kadangi paslaugos, už kurias ieškovas sumokėjo 730 Lt nebuvo suteiktos, turi būti grąžintas be pagrindo sumokėtas nuomos mokestis už 2010 m. gruodžio mėn. Kadangi VšĮ „Finansinės strategijos“ nebūdinga butų paieškos nuomai veikla, sutartis dėl paslaugų teikimo su ieškovu nebuvo pasirašyta, pateikta apmokėti sąskaita - faktūra 2010 m. sausio 26 d. už tarpininkavimo paslaugas apmokėta 2010 m. sausio (mėnuo ištaisytas) 26 d., teismas sprendė, kad už buto suradimą sumokėta 700 Lt suma nepriskirtina prie būtinųjų ir protingų buto paieškos išlaidų ir ši suma nepripažintina ieškovo nuostoliais. Tai, jog ieškovas išsinuomojo butą už 1000 Lt mokestį yra jo apsisprendimo reikalas. Nuomos mokesčio dydis yra šalių susitarimo ir derybų dalykas ir negalima teigti, jog didesnis nuomos mokestis buvo mokamas dėl to, kad buvo skubiai surastas butas nuomai. Anot teismo, nebuvo jokio pagrįsto būtinumo sudaryti susitarimą su viešąja įstaiga ir mokėti didelę sumą už nebūtinas paslaugas.
Teismas nurodė, kad nežinoma dėl kokių priežasčių ieškovas sutiko mokėti už analogišką butą ženkliai didesnį nuomos mokestį, t.y. 1000,00 Lt per mėnesį, nors vėliau nuomos kaina buvo sumažinta. Ieškinyje nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrįstomis. Ieškovas turėjo gyvenamąją vietą ir gyveno adresu Savanorių g. 40 - 91, Vilniuje, savo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, tai yra ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta ir šis adresas nurodytas ieškinyje. Nepagrįstas ieškovo motyvas, jog skubiai reikėjo surasti butą nuomai ir dėl skubaus poreikio buvo priverstas išsinuomoti butą už didesnę kainą. Buto nuomos kaina priklauso nuo visiškai kitų dalykų - vietovės, buto ploto, aukšto, įrengimo ir t.t. Dėl didelės tuo metu buvusios nuomojamų butų pasiūlos ieškovas turėjo galimybę rinktis, atsižvelgiant į kainą ir kitas sąlygas. Neįrodytas ir nepagrįstas ieškovo motyvas, jog dėl skubios buto paieškos išsinuomojo butą už didesnę kainą ir dėl to patyrė nuostolius. Be to nenustatyta, jog teisingai buvo pasirinkta buto suradimo (nuomos tarpininkavimo paslauga), juk šią paslaugą ieškovas taip pat turėjo galimybę pasirinkti arba ieškoti buto nuomai savarankiškai. Teismas nenustatė nei priežastinio ryšio tarp nuostolių atsiradimo ir atsakovės L. S. veiksmų, nei atsakovės kaltės dėl ieškovo patirtų išlaidų. Tokiu būdu nenustatytas nei nuostolių faktas, nei jų dydis, nei priežastinis ryšys tarp nuostolių atsiradimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. nėra nuostolių atlyginimo pagrindų.
Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo (pretenzijų) matyti, jog pretenzijos dėl nuomos sutarties vykdymo pareikštos jau po 2010 m. sausio 27 d., kai ieškovas buvo jau išsinuomojęs kitą butą, o atsakovės L. S. butas iki 2010 m. vasario 1 d. buvo laisvas ir ji už du mėnesius negavo nuomos mokesčio. Anot teismo, šios aplinkybės patvirtino, kad atsakovei L. S. nebuvo naudinga nevykdyti nuomos sutarties. Ieškovas savo daiktus išsivežė iš šio buto dar iki 2010 m. sausio 1 d., t.y. iki buto nuomos termino. Remiantis šalių pasirašytomis sutartimis, kitais pateiktais dokumentais ir šalių paaiškinimais teisme nėra pagrindo pripažinti, jog buto nuomos sutartis nebuvo pradėta vykdyti vien dėl atsakovės L. S. kaltės, dėl jos neteisėtų veiksmų ar neveikimo (vengimo sudaryti buto nuomos sutartį).
Teismas nenustatė, jog vien dėl atsakovės kaltės nebuvo perduotas butas ieškovui nuomai. Nors šias aplinkybes šalys aiškina skirtingai, tačiau remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojo Ž. S. parodymais nustatyta, kad ieškovas savo daiktus į butą atsivežė dar iki 2009 m. Šv. Kalėdų ir išsivežė iki 2010 m. Naujųjų Metų, t.y. dar iki nuomos sutarties įsigaliojimo ir iki to termino, kada jam turėjo būti perduotas butas.
Teismas sprendė, kad nepagrįstas ir netenkintinas ieškovo S. B. reikalavimas atlyginti 40,00 Lt išlaidas už pažymos iš AB Swedbank gavimą. Tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atsiskaitymą pagal nuomos sutartį būtų išrašas iš ieškovo banko sąskaitos, kuris yra išduodamas sąskaitos savininkui pareikalavus. Pateikdamas teismui ne banko sąskaitos išrašą, bet pažymą apie sąskaitos judėjimus, ieškovas turėjo savo motyvų, tačiau pažymos gavimas kainavo 40,00 Lt ir šios išlaidos nepriskirtinos prie pagrįstų ir būtinų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Apeliantui nėra žinoma ir kreipusis į VšĮ „Finansinės strategijos“ nebuvo žinoma, kokie apskritai yra VšĮ „Finansinės strategijos“ veiklos tikslai ir rūšys, apeliantui buvo reikalingos greitos tarpininkavimo paslaugos, kurias sutikto suteikti minėta įmonė. Tarpininkavimo paslaugų teikimas nėra licencijuojama veikla. Sandoris dėl tarpininkavimo, sudarytas tarp apelianto ir VšĮ „Finansinės strategijos“ nebuvo ginčijamas nei atsakovės, nei teismo ex officio. Jokie teisės aktai nenumato tarpininkavimo paslaugų sutarčiai privalomos rašytinės ar notarinės formos.
2. Byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę perduoti išnuomotą turtą apeliantui, tokiu būdu pasielgdama neteisėtai. Atsakovė slapstėsi nuo apelianto, neatliko jokių veiksmų, kad perduoti išnuomotą butą nuomininkui.
3. Kadangi atsakovė nesudarė apeliantui sąlygų apsigyventi išsinuomotame bute, jis buvo priverstas laikinai gyventi pas draugus. VšĮ „Finansinės strategijos“ rado optimaliausiai apelianto poreikius atitinkantį butą, analogišką priklausančiam atsakovei, tačiau jo nuoma buvo 270 Lt didesnė nei atsakovės buto. Dėl atsakovės kaltų ir neteisėtų veiksmų apeliantas iš viso patyrė 2840 Lt nuostolius, kuriuos sudaro butų nuomos kainos skirtumai už metus laiko.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. S. prašo skundą atmesti. Teigia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jam realiai buvo trukdoma nuo 2011-01-01 apsigyventi išnuomotame bute. Apeliantas nuomos sutartį nutraukė paskambinęs telefonu, nenurodęs sutarties nutraukimo pagrindo, neįspėjęs iš anksto. Atsakovė kito nuomininko ieškojo iki 2011-02-01, todėl negavo pajamų už buto nuomą. Byloje nenustatyta, kad VšĮ „Finansinės strategijos“ veikla yra susijusi su butų nuomai paieška, ar tokią veiklą numato jos įstatai. Be to, sutartis dėl buto paieškos nuomai nebuvo pasirašyta. Buto, esančio Jonažolių g. 6-51, Vilniuje, paieškos sąskaita buvo išrašyta 2010-01-26, o bute apeliantas apsigyveno 2010-01-10. Apmokėjimo kvite VšĮ „Finansinės strategijos“ nurodomas adresas neatitinka pateikto VĮ „Registrų centrui“ bei sutampa su apeliantą atstovaujančios advokatų kontoros adresu. Apeliantas pasirašytos nuomos sutarties nenutraukė, tačiau vienašališkai atsisakė ją vykdyti. Apelianto pasirašyta buto, esančio Jonažolių g. 6-51, Vilniuje, nuomos sutartis galimai yra fiktyvus sandoris, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovui du kartus nuvykus į vietą nebuvo nustatyta, kad tame bute gyvena apeliantas su šeima.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju patirtos žalos dydį privalėjo įrodyti apeliantas S. B.. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Asmens civilinei atsakomybei atsirasti būtinos įstatyme numatytos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir padarytos žalos bei pačios žalos atsiradimas.
Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovo nurodomos patirtos išlaidos naujam butui surasti bei nuomos skirtumas tarp naujai išsinuomoto ir atsakovės nuomoto buto negali būti laikomos ieškovo patirta žala, sąlygotą kaltais bei neteisėtais atsakovės veiksmais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyti duomenys, jog ieškovui atsakovės nuomotas butas faktiškai nebuvo perduotas, ieškovas savo daiktus iš buto išsivežė dar iki nuomos pradžios, t.y. iki 2010 m. sausio 1 d., patvirtina, kad nuomos sutartis faktiškai nebuvo pradėta vykdyti. Tačiau iš šalių pateiktų įrodymų negalima konstatuoti, jog ieškovui išnuomotos patalpos nebuvo perduotos būtent dėl atsakovės neveikimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nei viena iš ginčo šalių sudariusios nuomos sutartį nedėjo pakankamai pastangų bendradarbiauti, kad tinkamai įvykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, todėl iš esmės jos abi yra kaltos, jog nuomos sutartis taip ir nebuvo pradėta vykdyti. Tokia išvada darytina, kadangi ieškovas savo daiktus iš atsakovės nuomotų patalpų išsivežė dar iki 2010 m. sausio 1 d., o pretenzijas dėl nuomos sutarties vykdymo pareiškė tik po 2010 m. sausio 27 d. Faktą, jog atsakovė siekė ginčo patalpas išnuomoti patvirtina aplinkybė, jog butas buvo išnuomotas nuo 2010 m. vasario 1 d. Vis dėlto byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog ir atsakovė būtų dėjusi pastangas išspręsti tarp šalių susidariusią neveiklumo situaciją, tačiau tokie jos veiksmai negali būti prilyginami neteisėtiems (CK 6.246 str.).
Ieškovas taip pat neįrodė, jog būtent dėl atsakovės veiksmų patyrė žalą (CPK 185 str.). Kaip jau minėta, dėl ieškovo ir atsakovės sudarytos nuomos sutarties nevykdymo yra kaltas ir pats ieškovas. Apeliaciniame skunde ieškovas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog jis turėjo gyvenamąją vietą ir gyveno adresu Savanorių g. 40 - 91, Vilniuje, savo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Teismo vertinimu ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovas net ir neperdavus jam iš atsakovės nuomoto buto faktiškai turėjo kur gyventi. Tai paneigia ieškovo argumentus dėl poreikio skubiai susirasti kitą nuomojamą gyvenamąjį būstą. Todėl visiškai neprotingos jo patirtos 1000 Lt išlaidos kitam būstui susirasti. Pažymėtina, kad vėlgi nėra aišku, kodėl ieškovas būdamas atidus bei rūpestingas sutiko nuomotis butą, analogišką nuomotam atsakovės, už 270 Lt didesnę nuomos kainą. Net jeigu ir būtų pagrindas pripažinti atsakovę kalta dėl išnuomoto buto neperdavimo ieškovui, ieškovo deklaruojamos išlaidos bet kuriuo atveju negalėtų būti vertinamos kaip protingos.
Išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas bei pagrįstas, priimtas nešališkai bei visapusiškai išnagrinėjus bylos medžiagą, todėl paliktinas nepakeistu, apeliacinį skundą atmetant kaip nepagrįstą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.