Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1131-182/2017 pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. J., akcinė bendrovė DNB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja K. K. pateikė skundą dėl antstolės J. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus iš pareiškėjai priklausančio turto ir sustabdyti pareiškėjai priklausančio turto vertinimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki nebus panaikinta antstolės 2017 m. gegužės 8 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-52-1813 bei kol nebus patikslintas piniginis išieškojimas, kokiai skolos sumai yra vykdomas išieškojimas, ir kol nebus patikslinta šio skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo dienai išieškota bei išieškoma iš pareiškėjos sumos. Antstolė J. J. 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Druskininkų miesto apylinkės teismui.Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai K. K. 14 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nustatytiems skundo dėl antstolės veiksmų trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas neatitinka 443 straipsnio 2 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintų procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų. Pareiškėjos suformuluoti reikalavimai yra nekonkretūs ir neaiškūs, iš suformuluoto reikalavimo neaišku, ko konkrečiai pareiškėja siekia ir kuriuos antstolės veiksmus ar neveikimą skundžia. Pareiškėja turi ne tik tinkamai suformuluoti reikalavimus, tačiau ir išdėstyti faktines aplinkybes bei pagrįsti jas įrodymais. Be to, kad teismas galėtų nustatyti, ar skundo reikalavimai pateikti nepraleidus įstatymo nustatytų terminų, pareiškėja turi nurodyti ir pateikti įrodymus, kada sužinojo apie skundžiamus antstolės veiksmus. Be to, suinteresuotu asmeniu nurodyta tik antstolė, tačiau neįtrauktas suinteresuotumą turintis išieškotojas. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus iki išieškojimo dalykas nebus sumažintas iki 8 905,05 Eur, o priteistos palūkanos užfiksuotos 1 314,50 Eur sumai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu, tinkamai nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantai, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punktu bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą (CPK 443 str. 4 d.). Pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 str. 2 d.). CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510-513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110-115 str.). Tam, kad tiek antstolis, tiek teismas galėtų tinkamai įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, skunde dėl antstolio veiksmų turi būti nurodomas faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, taip pat pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas). Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (skundo) trūkumus, ieškinys (skundas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys (skundas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, konstatavęs, jog pareiškėjos suformuluoti reikalavimai yra nekonkretūs ir neaiškūs, iš suformuluoto reikalavimo neaišku, ko konkrečiai pareiškėja siekia ir kuriuos antstolės veiksmus ar neveikimą skundžia; kad teismas galėtų nustatyti, ar skundo reikalavimai pateikti nepraleidus įstatymo nustatytų terminų, pareiškėja turi nurodyti ir pateikti įrodymus, kada sužinojo apie skundžiamus antstolės veiksmus; neįtrauktas suinteresuotumą turintis išieškotojas. Nustatyta, kad pareiškėja, šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė, kad pareiškėja nepašalino visų teismo nustatytų skundo trūkumų, t. y. aiškaus reikalavimo, iš kurio būtų galima suprasti, kuriuos vykdymo veiksmus prašo sustabdyti arba atidėti, kada jie atlikti, kada pareiškėja apie juos sužinojo, kas leistų nustatyti skundo dalyką bei įvertinti, ar skundo reikalavimai pateikti nepraleidus įstatymo nustatytų terminų, nesuformulavo, todėl skundą laikė nepaduotu.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skundo ir patikslinto skundo reikalavimai yra suformuluoti aiškiai, koncentruotai ir tinkamai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog skundas neatitinka įstatymo reikalavimų. Antstolei skundo reikalavimas buvo pakankamai suprantamas ir išnagrinėtas. Skundas atitiko CPK 443 straipsnio nuostatas dėl bylos iškėlimo.Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų priėmimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) skundu dėl antstolės veiksmų prašė sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus iš pareiškėjai priklausančio turto ir sustabdyti pareiškėjai priklausančio turto vertinimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki nebus panaikinta antstolės 2017 m. gegužės 8 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-52-1813 bei kol nebus patikslintas piniginis išieškojimas, kokiai skolos sumai yra vykdomas išieškojimas, ir kol nebus patikslinta šio skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo dienai išieškota bei išieškoma iš pareiškėjos sumos. Pateiktu patikslintu skundu apeliantė prašė sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus iki išieškojimo dalykas nebus sumažintas iki 8 905,05 Eur, o priteistos palūkanos užfiksuotos 1 314,50 Eur sumai.Pažymėtina, kad skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas patikslintas skundas atitinka CPK 111-114 straipsniuose nustatytus procesinio dokumento reikalavimus. Iš patikslinto skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su antstolės Patvarkymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, su antstolės nustatyta išieškotinos skolos suma bei kitais antstolės veiksmais (neveikimu). Apeliantės pareikštas reikalavimas yra pakankamai aiškus – apeliantė siekia sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje (CPK 625 str. 1 d.). Be to, antstolei priėmus pareiškėjos skundą ir jį atsisakius tenkinti 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu, laikytina, kad skundas pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino (CPK 510 str. 2, 5 d.). Kaip minėta, bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 6 p.). Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nagrinėjant bylas ypatingos teisenos tvarka turi būti aktyvus, todėl pirmosios instancijos teismas, manydamas esant reikalinga, gali bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Dėl to skundžiama Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos K. K. skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.