- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-21
- Bylos Nr.
- 2K-769/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Gintaras Goda, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- A. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Aldonos Rakauskienės, teisėjo Gintaro Godos ir pranešėjo teisėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. balandžio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria atmesti A. G. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 24 d., apie 7.30 val., akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu ZIL-5301 (valst. Nr. OTM 867) atvažiavęs prie „VP Market“ parduotuvės „Saulutė“, esančios Kėdainiuose, Radvilų g. 53, ir ties įvažiavimu į parduotuvės kiemą pastatęs automobilį užpakaline dalimi nuokalnėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 191 ir 273 punktų reikalavimus: būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių (nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, palikti transporto priemonę, tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtu riedėti), esant automobiliui techniškai netvarkingam (neveikiant automobilio stovėjimo stabdžiui), paliko jį nuokalnėje, įjungęs atbulinę pavarą, bei nepasirūpino, kad jis nepradėtų savaime riedėti, dėl to, A. G. nuėjus į parduotuvę, automobilis pradėjo riedėti nuokalne atbuline eiga, užsivedė variklis bei automobilis atsitrenkė į metalinius kiemo vartus, nuvertė šalia vartų esančią mūrinę sieną ir sužalojo šalia tvoros ėjusį parduotuvės „Saulutė“ darbuotoją A. S., kuris nuo patirtų sužalojimų tą pačią dieną mirė.
Kasaciniu skundu A. G. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnį, nuosprendžio vykdymą atidėti. Kasatorius nurodo, kad jo byloje turėjo būti taikytas BK 75 straipsnis, nes jis padarė neatsargų nusikaltimą, už kurį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nusikalto, atlikdamas darbines funkcijas, išlaiko šeimą, kurioje auga mažametis vaikas. Kasatorius įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino BK 75 straipsnį, nepagrįstai nurodydamas, kad kasatorius anksčiau buvo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Skunde akcentuojama, kad A. G. anksčiau buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Tarp įvykdytų nusikaltimų yra ketverių metų intervalas. Kasatorius mano, kad jeigu teisėsaugos institucijos būtų laiku ištyrusios ankstesniąją bylą, jis jau būtų atlikęs bausmę už pirmąjį nusikaltimą, o BK 75 straipsnio normos gali būti taikomos antrą kartą. A. G. manymu, nebuvo atsižvelgta ir į paties nukentėjusiojo elgesį. Jis įsitikinęs, kad A. S. galėjo išvengti mirties, jeigu būtų laiku sureagavęs į riedantį automobilį. Be to, nurodo, kad nežinojo, jog bendrovės automobilio stabdžių sistema yra sugedusi. A. G. įsitikinęs, kad padarė viską, kas nuo jo priklausė, jog automobilis stovėtų saugiai. Byloje nebuvo nustatyta, kodėl automobilis pajudėjo iš vietos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo
Skundžiamo nuosprendžio turinys ir bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 281 straipsnio 5 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad vairuotojas A. G. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 53, 191, 273 punktų reikalavimų. Šiuose punktuose nustatytos taisyklės įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių: nekelti pavojaus žmonių saugumui, eksploatuoti tik techniškai tvarkingą transporto priemonę, palikti transporto priemonę tik pasirūpinus, kad ji savaime nepradėtų riedėti. Teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais (kaltinamojo A. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo, transporto priemonės apžiūros protokolo duomenimis, specialisto išvada, kitais duomenimis) nustatyta, jog vairuotojas A. G. pasitraukė iš savo vietos nepasirūpinęs, kad jo transporto priemonė savaime nepradėtų riedėti – krovininį automobilį paliko nuokalnėje į parduotuvės kiemo pusę su įjungta pavara, nesant įjungtam stovėjimo stabdžiui. Automobiliui savaime pradėjus judėti, užsivedė dyzelinis variklis, todėl automobilis greitėjančiai judėdamas išgriovė kiemo vartus ir užkliudęs mirtinai sužalojo nukentėjusįjį. Tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo neveikimu ir BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Dėl bausmės skyrimo
Kasatorius nuosprendį laiko ydingu taip pat ir dėl to, kad bausmė paskirta, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. G., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir nurodė motyvus, kodėl ji turi būti realiai atlikta. Detaliai atsakydamas į apeliantų skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl negali būti taikytas BK 75 straipsnis. Nesutikti su teismų išvadomis nėra teisinio pagrindo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš kasatoriaus skundžiamų procesinių sprendimų turinio ir bylos medžiagos matyti, kad A. G. Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu jau buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ir šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, turint pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praėjus septyniems mėnesiams kasatorius vėl padarė analogišką nusikaltimą, sukėlusį sunkias pasekmes (žuvo žmogus), už kurį nuteistas laisvės atėmimu. Taigi kasatoriui A. G. anksčiau paskirta bausmė ir jos vykdymo atidėjimas neužtikrino bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje.
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas nuodugniai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, sunkias pasekmes, neatsargią kaltės formą. Atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes, jo šeimyninę padėtį, elgesį visuomenėje, polinkį pažeisti Kelių eismo taisykles, nusikalstamos veikos priežastis, teistumą už analogišką veiką.
Kasatoriaus teiginiai apie savanorišką žalos atlyginimą nukentėjusiajai yra nepagrįsti. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai tokia situacija, kai pats kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai A. S. atlygino ne kaltininkas, o kitas asmuo – padidinto pavojaus šaltinio valdytojas akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), pasilikdamas regresinio reikalavimo teisę į nuteistąjį A. G.
Dėl kitų skundo argumentų
Kasaciniame skunde kasatorius A. G. ginčija kai kurias teismų išvadas, nurodo, kad neišaiškinta automobilio ZIL pajudėjimo iš stovėjimo aikštelės priežastis, neatsižvelgta į nukentėjusiojo neatsargumą. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismų išsamiai išnagrinėtos, remiantis specialisto išvada, nustatyta automobilio savaiminio judėjimo ir dyzelinio variklio užsivedimo priežastis, motyvuotai paneigta kasatoriaus prielaida apie nukentėjusiojo neatsargumą. Be to, kolegija pažymi, jog kasatoriaus nesutikimas su teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų nuosprendžiui ar nutarčiai pakeisti, teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, laikytini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.