- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-3927-899/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03265-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- J. G.
- Nukentėjusysis
- M. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Jonaitis
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui,
išnagrinėjęs J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. rugpjūčio 9 d. 21.33 val. ir ne vėliau nei 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) -ojo namo kieme vairuodamas automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, J. G. buvo kaltinamas tuo, kad po eismo įvykio iš eismo vietos pasišalino pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. teisme pagal jam inkriminuotinus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo sunki diena, nes dirba (duomenys neskelbtini) -ojo garažų bendrijos kolektyvo pirmininku, priklauso administracinis darbas, turi daug funkcijų. Buvo pranešta, kad tą dieną nedirbs elektrikas - sargas. Pačiam reikėjo važiuoti į bendriją ir dirbti sargu. Pats išvažiavo ten ir tą vakarą iš tos teritorijos niekur neišvažiavo, nes pradėjo dirbti, turėjo įjungti prožektorius ir atlikti kitas funkcijas. Turėjo dirbti per naktį, nes budėjimas nuo 18.00 val. iki ryto, t. y. sėdi prie budėjimo sistemos ir stebi kas vyksta garažų teritorijoje. Kada tiksliai pats po darbo išvažiavo iš garažų bendrijos, įrodymus pateikti sunku, nes kompiuteris išvažiavimo neužfiksavo. Jei žiūrėti pagal kompiuterį, tai išvažiavo po mėnesio. Pats žino, kad įvykio metu kieme nebuvo. Pačiam yra aišku, kad ta nuotrauka yra daryta kitu laiku ir akivaizdu, kad M. V. yra melagis, nes jis negalėjo nufotografuoti tuo laiku kada pats dirbo, todėl šį įvykį vadina, išgalvotu, sukonstruotu. Nuotrauka yra daryta visai kitu laiku, liudytojas sėdi laiptinės džiovykloje-balkone ir rūko, alų geria. M. V. su nukentėjusiuoju draugai, kartu alų geria, sako „paspauskim seneliuką, gal man kokį draudimą sumokės“. Jei kaip M. V. rašo automobiliai galais sustojo, tai iš M. V. žiūrėjimo kampo, bamperis buvo uždengtas. Apgadinimai galbūt nesusiję su jo vairuojamu automobiliu. Nežino iš kur automobilio „Passat“ apgadinimai, nes pats neturėjo jokio kontakto. M. V. nežino kuriuo šonu automobiliai kontaktavo, tai yra kūryba. Tyrimo metu pats buvo psichologiškai spaudžiamas. Priėjo keturi pareigūnai, pradėjo teikti visokius klausimus „gal nepajutai?“. Kadangi daug metų važiuoja, tokios situacijos negali būti. Policijos pareigūnai nenupiešė schemos, kaip galėjo taip įvykdyti. Schema neatitinka nuotraukos. Tai nusikaltimo konstrukcija. Tokia situacija kai pats privažiavo prie nukentėjusiojo automobilio, galėjo būti bet kada. Automobilio neapgadino. Nuotraukoje gal atvažiavo sekmadienį vakare. Iš sodo grįždavo vakarais, nuotraukoje gal 22.00 val., gal vėliau. Jeigu išvažiuoja kartu, tai kartu ir grįžta. Nuotraukoje situacija kai pats apsisukinėja, žmona stebi, ji viską mato. Jei būtų padaręs šį pažeidimą, būtų išsikvietę policiją ir išsiaiškinęs ką turi sumokėti. 2015 m. rugpjūčio 9 d. sekmadienį galėjo grįžti iš sodo, tiksliai dabar pasakyti negali. Žmona išlipo iš automobilio, žiūri kaip apsisuks. Pats pamena tą situaciją. Jei būtų kabinęs automobilį, tai būtų kabinęs dešiniuoju kampu, o ne kairiuoju, kaip rašo. Automobilį pirko gal 2008 metais, turėjo nedaug apgadinimų. Jie buvo ant bamperio, priekyje, tie apgadinimai nėra susiję su nukentėjusiojo automobiliu, jie yra senesni. Tie pažeidimai niekaip negali būti pritaikyti prie M. Ž. automobilio. Iš policijos niekas su pačiu apie įvykį nekalbėjo, tik atėjo ir pripaveikslavo.
Nukentėjusysis M. Ž. teisme parodė, kad iki rugpjūčio 10 dienos J. G. buvo pažįstamas iš matymo. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), su J. G. yra kaimynai. Vieną dieną plaudamas automobilį pastebėjo įbrėžimą, bet kadangi ne pirmą kartą taip buvo, tai nežinojo kur kreiptis, nei kas čia, nei kaip. Vieną dieną kieme sutiko kaimyną M. V., kuris paklausė, ar nieko ant automobilio nepastebėjo. Jis pasakė kas kaip buvo, t. y., kad matė ir padarė nuotrauką. Sakė, kad rūkydamas balkone pamatė, jog į būtent jo (M. Ž.) automobilį atsitrenkė. Pats automobilį stato prie savo laiptinės. Rugpjūčio 10 d. automobilį galėjo palikti toje vietoje, kur ir užfiksuota. Automobilio signalizacija gamyklinė. Automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu. Signalizacija nuo smūgio nesuveikia, suveikia tik atidarius dureles. Kaimynas dažniausiai savo automobilį stato per vidurį. Nuotraukoje užfiksuota kaimyno žmona. Su mačiusiu kaimynu susitikdavo retai, nes pats dirba pamaininį darbą, todėl ne visuomet yra galimybė fiziškai susitikti, kontaktų neturėjo. M. V. pasakė, kad eina šnektels, kaimynai yra ir pats nenori pyktis. Pirmiausia jau praėjus 10 dienų po įvykio kreipėsi į moterį ir jai sakė pašnekėti su vyru, pasitarti ką daryti. Kitą dieną susitiko su J. G., kuris griežtai ir kategoriškai sakė „tai ne aš padariau“, žmona jį bandė raminti, kad nėra ko pyktis. Praėjo trečia diena, tada jau ir moteris balsą pakėlė. Tada pasiskambino tyrėjai ir paklausė ką daryti, tada pareigūnė patarė kreiptis į policiją. Automobiliui buvo apgadintas galinis kairės pusės bamperis. Nežino, ar asmuo buvo garažų bendrijoje, mano, kad reikėtų pasitikėti kažkuria nuotrauka, nes data nuotraukoje atsispindi. Būtų keista, kad dviejose vietose buvo automobilis.
Liudytoja B. G. teisme parodė, kad automobilių sąlyčio nebuvo. Pati į namus grįždavo ankščiau. Automobilis laikomas garaže G. g., automobilio prie namo nelaiko. Dienomis automobilis kieme būna. Pagal jos dienos rėžimą tokio įvykio negali būti. Vyras pačią 10-ą dieną parvežė namo apie 18.00 val., buvo pirmadienis, jam reikėjo būti garažuose. Gal 10 d. automobilį vairavo vyras. Nuotraukoje matosi ji. Vyras prie kito automobilio neprisilietė, jis gerai manevruoja. Mano, kad automobilio apgadinimai iš kitur. Automobilis „Honda“ seniai apgadintas, dažai luposi. Jei 10 dieną, tai galėjo būti ne vakaras arba tai buvo ne 10 dieną. Jis 22.30 val. kieme nebuvo, jis budėjo garažų kooperatyve. Būna, kad vyras namo negrįžta. Vyras budi garažuose, nes jam privalu.
Liudytojas M. V. teisme parodė, kad abu asmenys (J. G., M. Ž.) yra kaimynai, santykiai su jais kaimyniški. Rugpjūčio 10 d. buvo išėjęs į balkoną, kuris yra antrame aukšte, ir matė kaip apie dešimtą valandą vakaro parvažiavo kaimynas ir bandė automobiliu apsisukti. Kaimyno žmona išlipo, kaimynui nepavyko išsisukinėti ir automobilis „Jazz“ dešiniu kampu įvažiavo į automobilio „Passat“ kairį kampą ir tokiu būdu turėjo būti kliudytas. Telefoną „Sony“ turėjo prie savęs, juo padarė fotonuotrauką. Telefone laiko nustatymų pats nekoregavo. Telefonas buvo tas pats. Gali būti, kad atsinaujina nustatymai kas kiek laiko. Konkrečiai matė kaip automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, smūgio nebuvo, bet atsirėmimas buvo, tačiau signalizacija neveikė. Kaimyno žmona įvykį turėjo matyti, nes ji nuotraukoje stovi. Kaimynas į tai nekreipė dėmesio, pabaigė manevrą, nuvažiavo prie antros laiptinės ir pastatė automobilį. Po kontakto vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, o kaimyno žmona išlipusi buvo. Pats negali atsakyti, ar žmogus galėjo nejusti kontakto, nes asmens amžius, klausa, yra ir kitų dalykų. Pats kitą dieną matė, kad automobilyje yra nubrėžta. Sutikęs kaimyną pasakė jam, kad matė kaimyną ir kaip jis įbrėžė į automobilį. Pats kaimynui fotonuotrauką persiuntė per „gmail“, persiuntė vakare savo telefonu į jo el. paštą.
Liudytoja K. F. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė, asmenys, susiję su įvykiu, jai nepažįstami. Atvyko nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjusysis ir papasakojo situaciją. Nurodė, kad kaimynas matė situaciją kaip kitas kaimynas atbulas važiuodamas įvažiavo į automobilio galą. Sakė, kad bandė susisiekti, nes tai buvo ne būtent tą dieną kai atvyko pareigūnai. Bandė susisiekti su moterimi, kad surašyti deklaracijas, nes nenorėjo, kad būtų blogai. Patys išsikvietė visus asmenis, išmatavo aukščius, o kadangi asmenims nepavyko susitarti gražiuoju, įformino eismo įvykį. Apklausė eismo įvykio liudytoją, vyko į jo darbovietę. Apgadinimus asmenys rodė, jų tiksliai nepamena, bet apgadinimai parašyti apžiūros akte ir tarnybiniame pranešime. Lyginamųjų automobilių apgadinimai sutapo.
Liudytojas T. B. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog apgadintas automobilis „Vokswagen Passat“. Atvykę apžiūrėjo automobilį, susisiekus su kito automobilio savininku buvo apžiūrėtas kitas automobilis. Automobilis „Vokswagen Passat“ buvo apgadintas - galinis bamperis kairėje pusėje, „Honda Jazz“ apgadintas iš visų pusių. Nukentėjęs teigė turintis liudytoją, kuris teigė matęs įvykį ir jam vėliau pranešė apie įvykį. Nukentėjęs bandė užsipildyti deklaracijas, bet asmuo neprisipažino, todėl kreipėsi į policiją. Pareigūnai siūlė pildytis deklaraciją, bet asmuo nesutiko, norėjo, kad būtų atliktas tyrimas. Mano, kad asmuo su nedideliu automobiliu turėjo kontaktą justi.
Liudytojas M. M. teisme parodė, kad J. G. ir M. Ž. asmeniškai nepažįstami. Buvo gautas pranešimas, jog apgadintas automobilis. Atvykę į įvykio vietą išmatavo, apklausė pranešusį asmenį ir išsiaiškino kas vairavo automobilį. Nukentėjęs aiškino, kad įvykis buvo prieš keletą dienų, kad buvo liudytojas, kuris matė įvykį ir kad su apgadinusiu automobilį asmeniu bandė susitarti, nesusikalbėjus su asmeniu, prašė policijos pareigūnų aiškintis aplinkybes. Kiek pamena, J. G. sakė „mane reketuoja, jie yra susitarę“, tiksliai nepamena. Automobilius matė, juos matavo, buvo juos sugretinę. Aukščiai sutampa, bet automobilio „Honda Jazz“ visi šonai apgadinti. Dažų spalva, kur matėsi žymės, atitinka. Vienas automobilis baltas ar pilkas, o kitas melsvas. Tiksliai ar žymės to automobilio, pasakyti negali. Schemoje nėra tiksliai nurodytų metrų prie bortelių į vieną ir kitą pusę.
Liudytojas V. B. teisme parodė, kad dirba garažų kooperatyve. J. G. yra pirmininkas, o pats - elektrikas, sargas. Liepos 10 dieną turėjo budėti naktį ir paprašė pirmininko, kad jis jį pavaduotų, todėl šiuo laikotarpiu budėjo pirmininkas. Budi G. g. garažų kooperatyve budelėje. Pats nežino ar J. G. padarė eismo įvykį.
Nors J. G. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu neprisipažino ir teisme teigė, kad automobilio negadino; jei būtų kabinęs automobilį, tai būtų kabinęs dešiniuoju kampu, o ne kairiuoju, kaip rašo; tie pažeidimai niekaip negali būti pritaikyti prie M. Ž. automobilio, tačiau J. G. kaltė pagal ATPK 127 str. 2 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, M. Ž. ir M. V. rašytiniais paaiškinimais, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnų K. F., A. J. tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų M. V., K. F., T. B., M. M. teisme duotais parodymais. Liudytoja B. G. teisme parodė, kad vyras prie kito automobilio neprisilietė, jis gerai manevruoja, mano, kad automobilio apgadinimai iš kitur, tačiau teismas atsižvelgia, kad minėta liudytoja yra J. G. žmona, todėl duodama parodymus iš esmės gali siekti palankaus sprendimo savo vyro atžvilgiu. Dėl šios priežasties šios liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Liudytojas T. B. teisme parodė, kad automobilis „Vokswagen Passat“ buvo apgadintas - galinis bamperis kairėje pusėje, „Honda Jazz“ apgadintas iš visų pusių. Liudytojas M. M. teisme parodė, kad automobilius matė, juos matavo, buvo juos sugretinę; aukščiai sutampa; dažų spalva, kur matėsi žymės, atitinka. Liudytojas M. V. teisme parodė, kad būdamas balkone matė kaip automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, smūgio nebuvo, bet atsirėmimas buvo, tačiau signalizacija neveikė; pats kitą dieną matė, kad automobilyje yra nubrėžta, apie tai kai susitiko informavo M. Ž.. Nukentėjusysis M. Ž. teisme parodė, kad vieną dieną plaudamas automobilį pastebėjo įbrėžimą; kieme sutiko kaimyną M. V., kuris paklausė, ar nieko ant automobilio nepastebėjo; jis pasakė kas kaip buvo, t. y., kad matė ir padarė nuotrauką; M. V. sakė, kad rūkydamas balkone pamatė, jog į būtent jo (M. Ž.) automobilį atsitrenkė. Minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, pagrindo jais netikėti nėra. Liudytojas M. V., būdamas balkone, aiškiai nurodė, kad matė, jog tarp automobilių buvo kontaktas (atsirėmimas vienas į kitą). Be to, iki įvykio tarp J. G. ir nukentėjusiojo M. Ž., liudytojo M. V. nebuvo kilusių jokių asmeninių konfliktų. Teismas nagrinėtinu atveju J. G. iškeltą versiją, kad jis svetimo automobilio neapgadino, traktuoja kaip jo gynybinę versiją, kuria siekia išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Be to, ir pati J. G. gynybinė pozicija nėra nuosekli: tyrimo metu abejojo, ar galėjo kliudyti kitą automobilį, o teisminio nagrinėjimo metu jau buvo kategoriškas, kad to nepadarė; versija, kad įvykio metu pats buvo garažų bendrijoje atsirado tik teikiant tik papildomą paaiškinimą (18 b. l.), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pažeidimo padarymo momentu tikrai buvo kitoje vietoje – garažų bendrijoje. Liudytojo V. B. teisme duoti parodymai J. G. kaltės taip pat neeliminuoja: liudytojas akivaizdžiai painioja faktines aplinkybes (liepos ar rugpjūčio mėn. įvykiai), be to, pats tiesiogiai įvykio nestebėjo. Teismo vertinimu, surinkti įrodymai patvirtina, kad J. G. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) -ojo namo kieme vairuodamas automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. pažeidė KET 9 p. reikalavimus. J. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kaip KET pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimą. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas M. V. teisme parodė, kad telefone laiko nustatymų pats nekoregavo; gali būti, kad atsinaujina nustatymai kas kiek laiko; tiksliai nežino kokia buvo diena, gali būti 9-a; bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. teisme parodė, kad iš sodo grįždavo vakarais, nuotraukoje gal 22.00 val., gal vėliau; 2015 m. rugpjūčio 9 d. sekmadienį galėjo grįžti iš sodo, tiksliai dabar pasakyti negali; 2015-08-10 turėjo dirbti per naktį, nes budėjimas nuo 18.00 val. iki ryto ir esant tik užfiksuotam laikui kada J. G. įvažiavo į garažų bendriją, bet nesant įrodymų apie tikslų išvažiavimo iš bendrijos laiką, t. y. nepavykus nustatyti tikslaus pažeidimo padarymo laiko (ar tai 2015 m. rugpjūčio 9 d., ar 2015 m. rugpjūčio 10 d., atitinkamu paros metu), tikslintinas kaltinimas, nurodant, kad J. G. automobilį „VW Passat“ kliudė tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. rugpjūčio 9 d. 21.33 val. (pagal nuotrauką el. formate – įrašymo data) ir ne vėliau nei 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.30 val. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo laiko tikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir J. G. teisinės padėties nesunkina.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 219 p. nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui pažymėti eismo įvykio vietą nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus ir kt.
J. G. veika formaliai atitinka eismo įvykio sąvoką, tačiau tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti pažeidėjo tyčią jo veikoje.
Nešališkai įvertinus visą byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog J. G. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. rugpjūčio 9 d. ir ne vėliau nei 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) -ojo namo kieme vairuodamas automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis nesuprato, kad tikrai apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. J. G. teisme parodė, kad vairuodamas jokio kontakto tarp automobilių nejuto. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir tyrimo metu (9 b. l.). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra nežymūs, kas patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių tikrai buvo nedidelis. Iš liudytojų B. G. ir M. V. parodymų akivaizdu, kad J. G. po automobilių sąlyčio iš savo vairuojamo automobilio nebuvo išlipęs. Ši aplinkybė rodo, kad J. G. galėjo ir nesuprasti, kad jo vairuojamas automobilis tikrai atsitrenkė ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Be to, įvykio metu automobilis „Honda Jazz“ buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl J. G. tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos tikrai neturėjo ir dėl šios priežasties. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina faktą, jog J. G. veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, t. y. J. G. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl jo veiksmų negalima kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas J. G. nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, J. G. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. G. pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., padarė būdamas 71 metų, todėl remiantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.
Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas skiria J. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas
nutarė:
J. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
J. G. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.