Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nuteistajam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas, jis įpareigotas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 2100 litų dydžio turtinę žalą.

V. Ž. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš V. Ž. priteista: B. B. – 2100 Lt turtinei žalai atlyginti, A. B. – 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. B. – 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, D. B. – 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

B. B. civilinis ieškinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2007-07-21, apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 172, 173 punktų reikalavimus, kuriais draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, vairuotojas įpareigojamas važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonių ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, tiesiame kelio ruože, važiuojamoje kelio dalyje pamatęs kliūtį – gulintį ant kelio S. B., nesugebėjo automobilio sustabdyti, S. B. pervažiavo, ir S. B. žuvo. Nuteistasis V. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad važiavo ne didesniu kaip 50 kilometrų per valandą greičiu, todėl teismas nuosprendyje tvirtindamas, kad buvo važiuota didesniu greičiu, remiasi ne neginčijamais įrodymais, bet spėlionėmis, nes liudytojas Ž. A. nuteistojo automobilio nematė, o tik girdėjo variklio garsą, kuris galėjo būti stipresnis negu įprasta, nes automobilio, kuriuo važiavo nuteistasis, duslintuvas buvo netvarkingas. Nuteistasis tvirtina, kad S. B. galėjo būti partrenktas kitoje vietoje, o į vietą, kur šį nukentėjusįjį nuteistasis pervažiavo, nukentėjusysis S. B. galėjo būti atvežtas. Nuteistasis teigia, kad iš 30 ar 50 metrų atstumo, važiuodamas žvyruotu keliu, ant kelio pamatė ne kliūtį, o šešėlį, laiku kliūties nepastebėjo. Net ir pastebėjęs kliūtį, jos apvažiuoti ar sustabdyti automobilio nebebūtų galėjęs. Eksperimento metu buvo nustatyta, kad nuteistojo automobilio „O. V.“ žibintai švietė taip, jog, važiuodamas 50 kilometrų per valandą greičiu, kliūties laiku pastebėti negalėjo. Eksperimento dalyviai kliūties nematė ir iš 40,4 metrų nuotolio, nors sėdėjo stovinčiame, o ne važiuojančiame automobilyje. Nuteistasis mano, kad dėl mirties yra kaltas pats nukentėjusysis S. B., kuris įvykio metu buvo apsinuodijęs alkoholiu (nukentėjusiojo šlapime rasta 5,07 promilės etilo alkoholio). Nuteistojo nuomone, teismas turėjo paskirti kompleksinę teismo medicininę – eismo įvykio ekspertizę. Specialisto A. G. 2007-07-23 išvadoje Nr. M76/07(11) nurodyta, jog „rasti kūno sužalojimai galėjo atsirasti S. B. partrenkiant transporto priemone ir po to jai pervažiuojant per jį“. Šia išvada patvirtinama, kad nukentėjusysis galėjo turėti kontaktą su dviem automobiliais, nes iš pradžių nukentėjusysis buvo partrenktas, o tik po to pervažiuotas. Kitoje specialisto išvadoje (b. l. 40) apie nukentėjusiojo partrenkimą nepasisakyta. Šios dvi specialisto išvados yra nekonkrečios, todėl reikalinga trečioji išvada. Specialistas V. P. 2008-03-19 išvadoje Nr. 11K84(08) neatsižvelgė į Šilutės hidrometeorologijos stoties 2007-11-06 pažymos duomenis apie tai, kad 2007-07-21, nuo 00 valandų iki 3 valandos, buvo silpna rūkana (b. l. 52). Nuteistasis teigia, kad niekas iš specialistų neatsakė į klausimus, kokia buvo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio techninė būklė, ar jo priekiniai žibintai buvo sureguliuoti tinkamai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde reiškia nepasitenkinimą tuo, kad teismas nukentėjusiajai B. B. priteisė 2100 litų turtinei žalai atlyginti, nes nukentėjusioji žalos dydžio neįrodė dokumentais, be to, didžiąją S. B. laidojimo išlaidų dalį padengė žuvusiojo sesuo A.. Nebuvo pateikti įrodymai ir žuvusiojo vaikams A. B., R. B., D. B. priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo pripažinti nukentėjusiųjų teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuteistasis V. Ž. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-07-04 nuosprendį pakeisti, jį pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti, baudžiamąjį procesą nutraukti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl V. Ž. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. naikinama ir dėl tos dalies priimamas naujas nuosprendis, nes apskųstame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, apylinkės teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas ir nuteistojo kaltumo klausimo išsprendimą (BPK 329 str. 1 p.).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. Ž. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku automobiliu „O. V.“ važiavo pasivažinėti apie kaimą. Kartu važiavo ir D. Z.. Nuvažiavo prie A. sodybos. Iš kokių 30–50 metrų nuotolio pasirodė, kad ant kelio kažkas yra. Kai važiuojant D. Z. pasakė, jog ant kelio žmogus, V. Ž. patarė jam nenusišnekėti, nes jam pačiam pasirodė, kad ant kelio guli maišiukas, ir važiavo toliau. Tik iš 3–4 metrų nuotolio suprato, kad ant kelio ant nugaros guli žmogus. Žmogus gulėjo kojomis į automobilio pusę. Bandė manevruoti, kliūtį apvažiuoti, tačiau nepavyko. Smūgis teko į automobilio vidurį. Po smūgio automobilio šviesos užgeso. Pervažiavęs žmogų nesustojo, iš įvykio vietos nuvažiavo greitai. Tą vakarą besivažinėdami jokių kitų automobilių nesutiko. Žuvusysis gulėjo atsisukęs į nuteistojo vairuojamą automobilį. Teisės vairuoti, įgūdžių vairuoti neturėjo (atsakydamas į nukentėjusiosios atstovo klausimą atsakė, jog automobilio vairavimo įgūdžių turėjo (t. 1, b. l. 205), automobilio spidometras buvo sugedęs, važiavo negreitai – penkiasdešimties kilometrų per valandą greičiu, nes netoli buvo sankryža. Automobilis buvo techniškai netvarkingas, nes automobilio šviesos buvo nesureguliuotos, švietė aukščiau žemės, duslintuvas buvo prakiuręs. Po smūgio į kliūtį automobilio šviesos užgeso, o iki to laiko jos degė. Kitų automobilių, važinėdamas po kaimą, sutikęs nebuvo. Nors autoįvykis įvyko ant žvyruoto kelio, eksperimentas buvo darytas tarp autogaražų ant cementinės dangos, todėl šviesos atsispindėjo. Be to, eksperimento metu aplinka buvo tamsesnė. Su ieškinio dydžiu dėl žuvusiojo laidotuvių sutinka, o su 60000 Lt neturtinės žalos dydžiu nesutinka, bet palieka šį klausimą spręsti teismui (t. 1, b. l. 203–205).

Netrukus po autoįvykio nuteistasis V. Ž. parašė rašinį, kurį pavadino nuoširdžiu prisipažinimu ir kuriame paminėjo, jog prieš vairuodamas automobilį su draugais girtavo. Davė pavairuoti automobilį draugams. Kol šie asmenys važinėjosi automobiliu, nuteistasis toliau girtavo. Vėliau su D. (Z.) važiavo aplink kaimą. Žmogų automobiliu partrenkė tada, kai važiavo su D. apie kaimą. Iš sakinio formuluotės galima suprasti, kad kai prie vairo persėdo D., važiuodami pro A. sodybą, pamatė žmogų ir jį partrenkė (t. 1, b. l. 123). V. Ž. buvo sulaikytas 2007-07-23, o po sulaikymo paleistas 2007-07-25 (t. 1, b. l. 139, 140). Sulaikymo metu 2007-07-25 nuteistasis V. Ž., dalyvaujant gynėjui, parodė, kad iki automobilio vairavimo negirtavo, prisipažino, kad įgūdžių vairuoti automobilį neturėjo, o vairuodamas automobilį į spidometrą nežiūrėjo, kažką gulintį išilgai ant kelio pastebėjo maždaug iš trijų metrų atstumo. Bandė kliūtį apvažiuoti iš kairės, bet nespėjo. Pervažiuodamas per kliūtį, girdėjo automobilio bildesį. Šalia sėdėjęs D. Z. pasakė, kad pervažiavo žmogų. Automobilį vairavo įsijungęs trumpąsias šviesas, kelias ties įvykio vieta apšviestas nebuvo. Apie įvykį nuteistasis pasipasakojo D. Š., A. T.. Po autoįvykio matė iš automobilio išbėgusį tepalą, o automobilio, kurį vairavo, priekinis buferis buvo įtrūkęs daugiau negu prieš eismo įvykį (t. 1, b. l. 127-129). Papildomos apklausos 2007-11-05 metu V. Ž. parodė, kad degtinę gėrė po eismo įvykio pas T. R.. Automobilio spidometras neveikė, todėl, kokiu greičiu važiavo, nežino, mano, kad ne greičiau negu 50 kilometrų per valandą. Važiavo įsijungęs trumpąsias žibintų šviesas, šviesos užgesusios nebuvo, tik trinktelėjimo metu jos sublykčiojo, todėl D. galėjo pasirodyti, kad jos buvo užgesusios. Kliūtis ant kelio atsirado labai netikėtai, ją pastebėjo ne daugiau kaip iš 3 metrų atstumo. Kaip žuvusysis gulėjo ant kelio, nematė, tačiau jis nestovėjo (t. 1, b. l. 130). 2008-04-30 nuteistasis parodė, jog vairavo neviršydamas leistino greičio, kliūtį pastebėjo pavėluotai, S. B. ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo (t. 1, b. l. 133).

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Ž. tvirtina, kad prieš pervažiuodamas žuvusįjį S. B. važiavo ne didesniu kaip 50 km per valandą greičiu, todėl teismo išvada, kad jis važiavo didesniu negu leista gyvenvietėje važiuoti greičiu, yra nepagrįsta, paremta spėjimu.

Kolegijos nuomone, nei teismo prielaida, nei nuteistojo parodymai dėl važiavimo greičio nėra konkretūs ir neginčytini. Nuteistojo ar liudytojų parodymais tikslaus nuteistojo V. Ž. vairuojamo automobilio greičio iki pervažiuojant S. B. nustatyti neįmanoma, nes, V. Ž. parodymais, automobilio spidometras neveikė, o remiantis eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, ant žvyrkelio jokių automobilio stabdymo pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 4–12). Kad negalima apskaičiuoti automobilio „O. V.“ greičio eismo įvykio metu, patvirtina ir ekspertizės akto Nr. 11-92 (09) išvada (t. 2, b. l. 55–59). Pats nuteistasis parodė, jog jis kliūtį pervažiavo nestabdydamas. Policijos pareigūnas liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su Ž. S. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), atvyko iš (duomenys neskelbtini). Matomumas buvo geras, naktis buvo giedra. Kelio posūkis nuo įvykio vietos buvo už 100 metrų, atstumas iki sankryžos buvo nedidelis. Žuvusysis gulėjo kelio viduryje, kurio joks šviesos šaltinis neapšvietė (t. 1, b. l. 206). Liudytojas Ž. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad, gavus pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą nuvyko per 10 minučių. Artėdami automobiliu prie įvykio vietos nuo (duomenys neskelbtini) pusės nedideliu greičiu, gulintį žmogų pastebėjo maždaug iš 30 metrų nuotolio. Įvykio vietoje ir apie ją jokių duženų neaptiko, automobilio stabdymo žymių nebuvo, kelias buvo sausas (t. 1, b. l. 206–207). Įvykio vietos apžiūros metu stabdymo žymių nerasta (t. 1, b. l. 4–7).

Apeliaciniame skunde iškelta versija, kad S. B. buvo atvežtas ir pamestas toje vietoje, kur jį pervažiavo nuteistasis V. Ž., paremta spėjimais. Liudytojas Ž. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad nakties metu sėdėdamas pavėsinėje prie namų, kurie yra už 20 metrų nuo kelio, ant kurio žuvo S. B., išgirdo labai stiprų greitai važiuojančio nuo M. įmonės pusės automobilio garsą. Pravažiavus automobiliui, pasigirdo duslus garsas. Automobilis nesustojo, nuvažiavo nemažindamas greičio. Kai nuėjo pažiūrėti, ant kelio rado žuvusį S. B.. Iki to laiko joks įtarimą keliantis automobilis pro Ž. A. namus nepravažiavo (t. 1, b. l. 211). Nuteistasis V. Ž. parodė, kad automobilio duslintuvas buvo netvarkingas, kad S. B. pervažiavo nesustodamas, ir tuo patvirtino liudytojo Ž. A. parodymus. Liudytojas V. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis neblaivų S. B. vežė į namus savo automobiliu. S. B. iš automobilio išlipo prie namo, kuriame anksčiau buvo parduotuvė „Skalsa“ (t. 1, b. l. 209–210). V. T. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur 2007-07-21 S. B. atvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą ir kur šis iš automobilio išlipo. Iš vietovės schemos matyti, kad S. B. išlipo prie parduotuvės „Skalsa“, netoli savo namų, o rastas ant kelio mirtinai sužalotas netoli liudytojo Ž. A. sodybos. Vieta, kur buvo rastas S. B., yra priešingoje negu jo namai pusėje ir už 230 metrų nuo tos vietos, kur S. B. išlipo iš V. T. automobilio (t. 1, b. l. 11, 12, 87–89). Policija pranešimą apie autoįvykį (duomenys neskelbtini) kaime gavo 2007-07-21 2 val. 30 min. (t. 1, b. l. 48–50). Kol S. B. ant kelio pastebėjo Ž. A. ir buvo pranešta policijai, galėjo praeiti apie 15 minučių. Liudytojas V. T. parodė, kad, išlaipinęs S. B., į namus parvažiavo per 15 minučių – 2 val. 15 min. (t. 1, b. l. 85, 86). Atsižvelgiant į V. T. parodymus, S. B. iš jo automobilio išlipo apie 2 val. Kad nuo 2-os valandos iki 2-os val. 15 min., iki to momento, kai pro Ž. A. namus pravažiavo nuteistasis V. Ž., būtų pravažiavęs ar ties Ž. A. namais sustojęs koks nors kitas automobilis, byloje duomenų nėra (t. 1, b. l. 53). Liudytojo Ž. A. parodymais, iki įvykio automobiliai važinėjo, bet tokie, kurie atkreiptų liudytojo dėmesį, nepravažiavo (t. 1, b. l. 211). Medicinos specialisto A. G. abejotina išvada tvirtinama, kad visi S. B. kūne rasti sužalojimai yra vienodo senumo, jie galėjo būti padaryti tą pačią minutę, pervažiuojant automobiliu S. B. jam esant horizontalioje padėtyje (t. 1, b. l. 36–38, t. 2, b. l. 64). Kiek laiko S. B. ėjo 230 metrų, ar ėjo link savo namų, ar buvo kur nors užėjęs, ar buvo atvežtas iki ten, kur buvo rastas negyvas, liko nenustatyta. Liudytojas Ž. A., kuris eismo įvykio metu buvo netoli tos vietos, kur buvo rastas S. B., parodė, kad pas jį S. B. tą naktį užėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 211).

Kad S. B. pervažiavo automobilis „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), abejonių nekyla. Liudytojas D. Š. parodė, kad apie žmogaus pervažiavimą sužinojo iš nuteistojo V. Ž.. V. Ž. paprašius, kartu su D. Z. ėjo pažiūrėti iki įvykio vietos. Ir D. Š., ir liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog V. Ž. sakė, kad žmogų pervažiavo netyčia (t. 1, b. l. 208–209). Liudytojas A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilį, kuriuo V. Ž. pervažiavo gulintį žmogų, padėjo slėpti ir jis. Kokių nors automobilio sugadinimų nepastebėjo. V. Ž. pasakojo, kad prieš pervažiuojant žmogus gulėjo ant kelio ir atrodė kaip maišas ar koks skuduras, o kai privažiavo arti, suprato, kad guli žmogus, bet nei sustabdyti, nei apvažiuoti jo nebesuspėjo. D. Z. prisipažino, kad tuo metu važiavo kartu su V. Ž. (t. 1, b. l. 208). Byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad V. Ž. gulintį ant važiuojamosios kelio dalies S. B. automobiliu pervažiavo, tačiau, kad nuteistasis S. B. pervažiavo šiam esant gyvam, apylinkės teismo išvados kelia abejonių. Nepaneigti nuteistojo parodymai, kad iki kontakto su nuteistojo vairuotu automobiliu žuvusysis S. B. ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo, nepaneigta ir tai, kad S. B. ant kelio gulėjo ne dėl didelio girtumo, nes, liudytojo V. T. parodymais, žuvusysis S. B. labai girtas neatrodė, pats rodė, kur važiuoti, kur sustoti, pats išlipo iš automobilio (t. 1, b. l. 209–210, t. 2, b. l. 88–89).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliaciniame teismo posėdyje, atlikus dažų ekspertizę, transporto trasologinę ekspertizę, kompleksinę teismo medicininę–eismo įvykio ekspertizę, byloje atsirado daugiau duomenų, patvirtinančių vieną iš teismo medicinos eksperto A. G. hipotezių, kad S. B. galėjo būti partrenktas, o tik po to pervažiuotas. Teismo medicinos eksperto A. G. išvadoje Nr. M76/07(11) nurodyta, kad žuvusiojo S. B. abu blauzdikauliai buvo sulaužyti, buvo padaryta daugybė kitų sužalojimų galvoje ir visame kūne. Išvados 3-iame punkte teigiama, kad rasti sužalojimai galėjo atsirasti S. B. partrenkiant transporto priemone ir po to jai per jį pervažiuojant. Dešinės kojos blauzdos kaulas lūžo 17 cm aukštyje, matuojant nuo pado, o kairysis blauzdikaulis lūžo 35 cm atstumu, matuojant nuo pado. Kairysis šlaunikaulis iš gužo duobės išniro. Dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje yra plėštinė žaizda, pro kurią matosi blauzdikaulio lūžimai, apatinis žaizdos kraštas nubrozdintas. Daugybė nubrozdinimų rasta visame kūno paviršiuje (t. 1, b. l. 36–38, 40). Eismo įvykio vietos plane (t. 1, b. l. 11) žuvusiojo avalynės radimo ant žvyrkelio vietos pažymėtos neteisingai, neatitinka fotonuotraukoje užfiksuotų vietų (t. 1, b. l. 10), į tai, duodamas išvadą, atkreipė dėmesį ir specialistas V. P. (t. 1, b. l. 56–60). Specialisto V. P. nuomone, automobilio „O. V.“ apžiūros metu nustatyti priekinės dalies sugadinimai (t. 1, b. l. 15–21) nebūdingi vertikalioje padėtyje esančio pėsčiojo partrenkimui, kadangi jie yra ant priekinio buferio ir žemiau jo. Tokie sugadinimai galėjo atsirasti pervažiuojant per gulintį kelyje ar panašioje padėtyje buvusį asmenį (t. 1, b. l. 58). Automobilis „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai buvo apžiūrėtas 2008-11-14, nuo jo buvo paimti dažų ir plastiko pavyzdžiai (t. 2, b. l. 21, 23–24, 41–44). Dažų ekspertizę atlikusių specialisčių išvada patvirtina, kad automobilio „O. V.“, kuriuo važiavo nuteistasis, priekinio buferio dažų, plastiko rasta ant žuvusiojo S. B. rūbų ir batų (t. 1, b. l. 32–39). Tačiau tos pačios ekspertizės Nr. 11-2764 (08), 11-3273 (08) išvada sukeliama abejonių, ar S. B. nepervažiavo ir kita transporto priemonė, nes tų pačių specialisčių išvada teigiama, kad nuokritose nuo S. B. drabužių ir batų rastos kai kurios dalelės skiriasi nuo lyginimui pateiktų automobilio „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubto, priekinių kairiųjų durelių, dešinės pusės galinio posparnio dažų dangos pavyzdžių. A. S. B. kelnių dešinės klešnės priekyje šlaunies dalyje yra pašalinių medžiagų – plastiko ir trisluoksnės raudonos spalvos dažų dangos – pėdsakas. Šis pėdsakas susidarė kontaktavus su kitu automobiliu, ne su automobiliu „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 32–40).

Atlikusi žuvusiojo S. B. rūbų ir batų ekspertizę (2009-01-23 ekspertizės aktas Nr. 11-91 (09)), ekspertė padarė išvadą, kad ant nukentėjusiojo S. B. batų padų, kelnių dešinės klešnės priekyje šlaunies dalyje esantys pažeidimai padaryti nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tikėtina, gavus smūgį į kojų priekinį paviršių, tikėtina, nenustatyto automobilio. Apžiūrėjusi batus ekspertė nustatė, kad ant batų padų yra išilginės krypties slydimo pėdsakai, o grunto likučiai ant batų kulnų apatiniuose paviršiuose esančių skersinių rimbų išsidėstę ties priekinėmis rimbų briaunomis. Iš šių pėdsakų pobūdžio bei grunto likučių išsidėstymo darytina išvada, kad šie pėdsakai susidarė batams slystant kryptimi nuo priekio link galo, smūgio jėgai veikiant į nukentėjusiojo kojų priekinius paviršius kryptimi iš priekio (t. 2, b. l. 50–54, 52). Kompleksinės teismo medicininės–eismo įvykio ekspertizės metu (2009-01-23 ekspertizės aktas Nr. 11-2783 (08) duota išvada, kad labiausiai tikėtina, kad kontakto su automobiliu „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), metu S. B. buvo horizontalioje padėtyje. Nurodyti konkrečias automobilių dalis, kuriomis buvo padaryti atskiri kūno sužalojimai, negalima. Duomenų, leidžiančių teigti, kad automobilis „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pervažiuodamas S. B. partrenkė, nėra. Vien iš aprašytų nukentėjusiojo sužalojimų negalima vienareikšmiškai spręsti klausimo, ar S. B. buvo partrenktas kito automobilio prieš pervažiuojant jį automobiliu „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, 46–49).

Dažų ekspertizės akto Nr. 11-2764 (08), 11-3273 (08) išvadoje (t. 2, b. l. 32–39) konstatuojama, kad nuokritose nuo S. B. drabužių ir batų rastos dalelės skiriasi nuo lyginimui pateiktų automobilio „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubto, priekinių kairiųjų durelių, dešinės pusės galinio posparnio dažų dangos pavyzdžių. Tai, kad ant automobilio „O. V.“ variklio gaubto nerasta labai žymių įlenkimų (nedideli paviršiaus nelygumai matyti net nuotraukose), automobilio stiklai neįtrūkę (t. 1, b. l. 15–21), nesant byloje duomenų, kad automobilio defektus, kol automobilis buvo slepiamas, buvo bandyta pašalinti, esant specialistų išvadai, kad variklio gaubto dažų ant žuvusiojo S. B. rūbų, batų nerasta, yra pagrindo manyti, kad iki kontakto su žuvusiuoju automobilis „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu greičiu, kad stačias S. B. virstų ant automobilio variklio dangčio, nevažiavo, o labiausiai tikėtina, kad pervažiavo S. B. šiam gulint ant kelio. Teismo medicinos ekspertas A. G. apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad 50 km/h greitis nėra didelis, kad automobiliui važiuojant nedideliu greičiu ir atsitrenkus į žmogų, šis per automobilį gali ir nepersiversti, ant automobilio variklio gaubto aiškiai pastebimų žymių gali nepalikti, bet gali žmogų pargriauti (t. 2, b. l. 64). Tokie samprotavimai neparemti neginčytinais bylos duomenimis. Be to, yra pagrindo manyti, kad jeigu S. B. būtų buvęs pargriautas lėtai važiuojant eksperto A. G. paminėtu būdu, o po to pervažiuotas, S. B. galva būtų atsidūrusi ne toje kelio pusėje, iš kur nuo M. įmonės pusės atvažiavo V. Ž., bet priešingoje pusėje (t. 1, b. l. 4–12). Tai, kad ant S. B. rūbų nerasta automobilio priekinių kairiųjų durelių, ant kurių matyti raudonų dažų pėdsakai, dangos pavyzdžių, automobilio dešinės pusės galinio posparnio dažų dangos pavyzdžių, duoda pagrindą teigti, kad žuvusysis į šias automobilio vietas neatsitrenkė (t. 1, b. l. 39). Ant S. B. kelnių dešinės klešnės priekyje šlaunies dalyje esančio kelnių pažeidimo vietoje rastas įsitrynusių pašalinių medžiagų pėdsakas (t. 2, b. l. 39, 40). Pėdsaką sudaro stipriai į trikotažą įsitrynusio, iš dalies su pluoštais susilydžiusio dažų dangos ir pilkos spalvos plastiko mišinys. Dangą sudaro susitrynę ir susimaišę raudonos spalvos emalis, šviesiai pilkas gruntas ir bespalvis lakas, plastiko yra tik mikropėdsakai. Specialistų nuomone, pėdsakas ant kelnių susidarė stipraus kontakto su automobiliu metu, kontaktuojant kelnėms su automobilio plastikine detale, padengta raudonos spalvos dažų danga. Papildomos automobilio „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad šio automobilio priekinės kairės pusės durelės kažkada buvo dažytos raudona spalva, automobilio gruntas yra raudonos spalvos, bet viso automobilio spalva – tamsiai mėlyna. Specialistams tyrimui paimtas ir priekinių kairiųjų durelių dažų pavyzdys (t. 2, b. l. 41–43). Specialistai nustatė, kad ir automobilio variklio gaubtas yra arba pakeistas, arba perdažytas nuo pat pagrindo, perdažytos ir kitos automobilio detalės (t. 2, b. l. 33–34). Įsitrynusių į S. B. kelnes dažų pėdsakų, sudarytų iš šviesiai pilko grunto, raudono emalio ir bespalvio lako mišinio, ir automobilio kairiosios pusės priekinių durelių dažų dangos pavyzdžių – šviesiai pilko grunto, raudono emalio, pilkšvai balto grunto „sumos“ cheminė sudėtis skiriasi, t. y. lyginamieji dažai yra pagaminti iš skirtingo tipo rišiklių, užpildų, pigmentų (t. 2, b. l. 37). Ant kelnių dešinės klešnės priekinėje šlaunies dalyje pėdsake esančio raudono emalio ir šviesiai pilko grunto spalvos yra vienodos (ar artimos) su priekinių kairiųjų durelių dažų dangoje giliau esančių raudono emalio, šviesiai pilko ir pilkšvai balto gruntų spalvomis, tačiau skiriasi emalio atspalvis ir visų dažų sudėtis (rišikliai, pigmentai, užpildai). Specialistės tvirtina, kad skirtumų visuma pakankama teigti, kad pėdsako ant kelnių klešnės dažai skiriasi nuo automobilio „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), dažų dangos pavyzdžių (t. 2, b. l. 38).

Apibendrinusi visus teisiajame posėdyje ir apeliaciniame teismo posėdyje ištirtus bylos duomenis, specialistų išvadas, kolegija mano, kad yra pagrindas teigti, jog S. B. ant kelio gulėjo ne dėl girtumo, prieš per jį pervažiuojant automobiliu „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. galėjo partrenkti ir kitas automobilis, į tai nurodo sužalojimai S. B. kojose, atitinkami pėdsakai ant jo rūbų ir batų padų, ant kelnių surasta dažų danga ir plastikas, kurių nerasta tiriant automobilio „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), dažus. Remiantis aptartų ekspertizių tyrimais ir išvadomis, nesant byloje kitų neginčytinų duomenų, išlieka nepaneigta versija, kad stačią S. B. partrenkė ir mirtinai sužaloti galėjo kita transporto priemonė, o nuteistojo V. Ž. vairuojamas automobilis „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. pervažiavo netrukus po to, kai šis jau buvo miręs. Į klausimą, ar nuteistajam V. Ž. prieš automobiliu „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiuojant S. B. šis buvo gyvas, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Skundžiamu nuosprendžiu V. Ž. dėl kaltinimo, palikus S. B. be pagalbos, kai šio gyvybei grėsė pavojus (BK 144 straipsnis), išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Policijos pareigūnas liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su Ž. S. iš (duomenys neskelbtini) į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, atvyko greičiau už medicininės pagalbos darbuotojus, bet rado S. B. be gyvybės požymių (t. 1, b. l. 206).

Liudytojas Ž. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad, gavus pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) kaime, su E. P. iš Pagėgių policijos komisariato į įvykio vietą nuvyko per 10 minučių. Priėjęs prie gulinčio ant kelio žmogaus matė, kad iš jo ausies bėgo kraujas, matė išnirusį sąnarį. Žmogus gulėjo ant šono, galva į (duomenys neskelbtini) pusę. Atvykusi greitoji medicininė pagalba konstatavo žmogaus mirtį (t. 1, b. l. 206–207).

Liudytojas V. T. parodė, kad žuvusysis S. B. iš jo automobilio išlipo prie namo (duomenys neskelbtini) kaime, kur anksčiau buvo parduotuvė, o į namus liudytojas iš tos vietos parvažiavo per 10–15 minučių (t. 1, b. l. 87–89, 209–210).

Liudytojas Ž. A. parodė, jog naktį, eismo įvykio metu, sėdėjo su L. A. savo sodybos pavėsinėje, kuri yra už 20 metrų nuo kelio. Sėdėjo maždaug iki trečios valandos nakties. Iki to laiko automobiliai važiavo taip pat, bet kuo nors dėmesio neatkreipė, o kai pro šalį pravažiavo automobilis, keldamas didelį triukšmą, pasigirdo duslus garsas. Automobilis nesustojo, nuvažiavo nemažindamas greičio. Automobilis atvažiavo nuo M. įmonės ir pravažiavo pro šalį greičiau negu galima važiuoti per gyvenvietę. S. B. pas liudytoją tą naktį užsukęs nebuvo (t. 1, b. l. 211). Ikiteisminio tyrimo metu 2007-07-21 liudytojas Ž. A. parodė, kad nuėjęs su L. A. ant kelio, apžiūrėjęs ant kelio gulintį kūną, suprato, kad „jis yra be gyvybės ženklų“. Iš karto apie tai pranešė policijai (t. 1, b. l. 106–107). 2007-12-21 liudytojas Ž. A. parodė tai, apie ką anksčiau nekalbėjo, kad, priėjęs prie žuvusiojo pamatė, kad prie jo ant žemės „pradėjo lietis kraujas“, vyriškio nelietė, nes bijojo „pajudinę vyriškį jam pakenkti labiau“. To, kad vyriškis buvo be gyvybės ženklų, nebeminėjo (t. 1, b. l. 108). Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas Ž. A. parodė, kad nežino, ar jam priėjus prie S. B. šis buvo miręs ar gyvas, bet kol skambino policijai, „pradėjo iš galvos kraujo klanas darytis“, ar bėgo kraujas iš nosies ar ausų, neatkreipė dėmesio (t. 2, b. l. 99). Nors buvo imtasi priemonių į apeliacinį teismo posėdį iškviesti liudytoją L. S. A., kuris įvykio naktį buvo su Ž. A., jam šaukimo įteikti nepavyko (t. 2, b. l. 74, 87, 88, 95). Ikiteisminio tyrimo metu L. S. A. parodė, kad, išgirdęs duslų smūgį, su Ž. A. nuėjo ant kelio. Ten pastebėjo gulintį be gyvybės ženklų vyriškį. Kokio nors bėgančio kraujo liudytojas neminėjo (t. 1, b. l. 109–110). Teismo medicinos ekspertas A. G. apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad kraujas bėga tik gyvam žmogui, o sustojus širdies veiklai, gali bėgti tik iš žaizdų. Jei liudytojai matė, kad kraujas bėgo, „vadinasi dar turėjo būti kažkokių gyvybės požymių. Vėliau gali kraujas tekėti tik savaiminis iš žaizdų pagal žemės trauką“. „Sunkimasis iš kūno vyksta, tai natūralus dalykas, kad gali kraujo padidėti“. Ekspertas A. G. patvirtino, kad visi S. B. padaryti sužalojimai buvo vienodo senumo (t. 2, b. l. 64).

Tokia išvada kelia abejonių. Iš teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nužudymų žinoma, kad nustatyti labai tikslų keliolikos ar keleto sužalojimų padarymo laiką, sužalojimų padarymo eiliškumą, kai fizinis smurtas trunka keletą ar keliolika minučių ar net valandą laiko, vien iš nustatytų sužalojimų nepavyksta. Liudytojas V. T. parodė, kad, išlaipinęs S. B., į namus parvažiavo per 15 minučių – 2 val. 15 min. (t. 1, b. l. 85, 86, 210, t. 2, b. l. 98–99). Atsižvelgiant į V. T. parodymus, S. B. iš V. T. automobilio išlipo apie 2 val. Liudytojas Ž. A. parodė, kad pas jį S. B. tą naktį užėjęs nebuvo, išgirdęs prie savo namų bildesį ir trinktelėjimą, iš karto ant kelio nenuėjo, o kai nuėjo ir pamatė sužalotą žmogų, apie įvykį policijai pranešė jis (t. 1, b. l. 211, t. 2, b. l. 99). Iš schemos, pridėtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad S. B. gulėjo ant kelio nepriėjus iki Ž. A. gyvenamojo namo apie 28–30 metrų (t. 1, b. l. 11, 12). Pranešimas apie eismo įvykį policijoje užregistruotas 2 val. 30 min. (t. 1, b. l. 48–50). Per kiek laiko S. B. nuėjo tuos 230 metrų iki vietos, kur buvo rastas ant kelio, ar tą nuotolį ėjo nuo 2-os valandos, kai išlipo iš V. T. automobilio, nenustatyta, tačiau tas laikas netruko ilgiau negu S. B. buvo pastebėtas ant kelio ir apie įvykį 2 val. 30 min. pranešta policijai. Esant duomenų, kad S. B. galėjo sužaloti ne mažiau kaip dvi transporto priemonės, kad kraujas iš antrą kartą per trumpą laiko tarpą kliudyto žuvusiojo žaizdų, sustojus širdies veiklai, kaip teigia ekspertas A. G., galėjo tekėti iš žaizdų savaime, veikiant žemės traukai, nesant galimybės identifikuoti konkrečias automobilių dalis, kuriomis buvo padaryti atskiri kūno sužalojimai (t. 2, b. l. 48–49), nesant galimybės nustatyti, kuria konkrečiai automobilio „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi buvo padaryti atskiri žuvusiojo rūbų pažeidimai (t. 2, b. l. 53–54), nenustačius labai tikslaus S. B. mirties laiko, kaltinti nuteistąjį V. Ž., kad S. B. žuvo dėl jo padarytų ir byloje surinktais įrodymais nustatytų Kelių eismo taisyklių 59, 172, 173 punktų reikalavimų pažeidimų, nėra pagrindo.

Kolegijos nariai įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsdami jį išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, atsižvelgdami į baudžiamojo proceso paskirtį – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nors kolegija ėmėsi priemonių byloje iškilusiems prieštaravimams ir abejonėms dėl nuteistojo kaltės pašalinti, tačiau to padaryti nepavyko, todėl V. Ž. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), o B. B., A. B., R. B., D. B. civiliniai ieškiniai (t. 1, b. l. 197, 198), nustačius tokį išteisinimo pagrindą, atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 303 str. 6 d., kolegija

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., panaikinti ir dėl tos dalies priimti naują nuosprendį:

V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

V. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti.

B. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, A. B., R. B., D. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Jeigu, suėjus trijų mėnesių terminui kasaciniams skundams paduoti, toks skundas nebus paduotas, automobilį „O. V.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), šešis šimtus litų, kurie saugomi Pagėgių policijos komisariate, grąžinti V. Ž..

S. B. rūbus, laikomus Pagėgių policijos komisariate, saugoti su baudžiamąja byla.

Baudžiamąją bylą perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad būtų imtasi priemonių veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., padariusį asmenį nustatyti.