- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 2-209-196/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žirgynas“ ir pareiškėjo R. P. (R. P.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų skundai dėl 2015 m. birželio 19 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų uždarosios akcinės bendrovės „Degris“ bankroto byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Degris“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „TOP CONSULT“. Bankroto byloje patvirtinti BUAB ,,Degris“ kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant pareiškėjo R. P. finansinį reikalavimą, kuris sudaro 52,32 proc. visų teismo patvirtintų BUAB „Degris“ finansinių reikalavimų sumos. 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. teismui pareikštu skundu prašė nepriimti 2015 m. birželio 18 d. ir 2015 m. birželio 19 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo protokolų Nr. 4 ir 5; įpareigoti BUAB „Degris“ bankroto administratorių UAB „Top consult“ ištaisyti 2015 m. birželio 18 d. ir 2015 m. birželio 19 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo protokolus Nr. 4 ir 5.
Pareiškėjas nurodė, kad protokole Nr. 5 balsai skaičiuojami pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, teismų praktiką. Pasak pareiškėjo, jo balsų skaičius turėjo būti įskaičiuojamas į susilaikiusiųjų nuo balsavimo, nes Vilniaus apygardos teismas nutartimi buvo uždraudęs pareiškėjui balsuoti, o ne dalyvauti kreditorių susirinkimuose. Šiuo atveju susirinkime dalyvavusių BUAB „Degris“ kreditorių vertinė išraiška buvo 93,47 proc., o ne 44, 01 proc., kaip nurodyta protokole. Nurodė, kad už BUAB „Degris“ pakartotinio kreditorių susirinkimo klausimą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės balsavo 44,09 proc. visų pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, t. y. kreditoriai nusprendė netvirtinti darbotvarkės, nes nebuvo kvorumo, todėl balsavimas kitais kreditorių susirinkimo klausimais negalėjo būti įmanomas. Pažymėjo, kad bankroto administratorius pateikė galimai suklastotą kreditorių susirinkimo protokolą, kuris neatitinka kreditorių per susirinkimą išreikštos valios.
Pareiškėja UAB „Lietuvos žirgynas“ pateiktu skundu prašė panaikinti 2015 m. birželio 19 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo 6.2 punktu priimtą nutarimą „6.2 nepatvirtinti 144,79 EUR/mėn (su PVM) sumą BUAB „Degris“ priklausančio žirgo POM DE GARONNE išlaikymui nuo bankroto proceso pradžios iki žirgo pardavimo dienos“; nustatyti, kad BUAB „Degris“ priklausančio žirgo išlaikymo išlaidos – 144, 79 EUR/mėn su PVM, patirtos nuo bankroto proceso pradžios, t. y. nuo 2013 m. liepos 12 d. iki žirgo POM DE GARONNE pardavimo ir išvežimo iš UAB „Lietuvos žirgynas“, kaip bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos privalo būti atlyginamos iš BUAB „Degris“ visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant įkeistą bei neįkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų.
Pareiškėja skunde nurodė, kad neįvykus 2015 m. birželio 18 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimui, buvo sušauktas pakartotinis susirinkimas 2015 m. birželio 19 d. protokolo 6.2 papunkčiu pateiktas svarstymui nutarimo projektas „patvirtinti 144, 79 EUR/mėn su PVM sumą BUAB „Degris“ priklausančio žirgo POM DE GARONNE išlaikymui nuo bankroto proceso pradžios iki žirgo pardavimo dienos“. Kreditoriai šiam nutarimo projektui nepritarė. Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutiko. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju teiktos tvirtinti išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą ir būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti, kadangi išlaidos skirtos BUAB „Degris“ nuosavybės teise priklausančio turto – žirgo išlaikymui, priežiūrai. Pažymėjo, kad šios išlaidos atitinka UAB „Lietuvos žirgynas“ patvirtintus gardų nuomos įkainius ir minimalius žirgo išlaikymo normatyvus. Nurodė, kad 2012 m. su BUAB „Degris“ nuomos sutartis nutraukta, kadangi ši nemokėjo nuomos mokesčio, tačiau BUAB „Degris“ iki šiol neatsiėmė jai priklausančio žirgo, dėl ko UAB „Lietuvos žirgynas“ patyrė ir patiria nuostolius. Nuo bankroto bylos iškėlimo iki šiol UAB „Lietuvos žirgynas“ patyrė 3 475 EUR nuostolius. Kadangi paslaugos faktiškai yra teikiamos, UAB „Lietuvos žirgynas“ siunčia BUAB „Degris“ sąskaitas, tačiau šios nėra apmokamos, dėl ko UAB „Lietuvos žirgynas“ patiria nuostolius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BUAB „Degris“ pateikė atsiliepimą į R. P. skundą, kuriame nurodė, kad neapribotą balsavimo teisę turintis kreditorius savo poziciją gali išreikšti susirinkime balsuodamas „susilaikant“ ir kreditoriaus susilaikymo pozicija yra fiksuojama kaip kreditoriaus balsavimas. Tačiau administratoriaus teigimu, pareiškėjo balsavimo teisių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią pareiškėjui balsuoti BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimuose „dalyvavimo kreditorių susirinkime“ būdu ar forma.
Suinteresuotas asmuo UAB „Ozo turtas“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjos UAB „Lietuvos žirgynas“ skundą nurodė, kad įstatyme nėra nustatyta, kad žirgo išlaikymo išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, todėl tai turi būti įvertinta teismo. Prašo skundą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime į UAB „Lietuvos žirgynas“ skundą nurodė, kad skundas iš esmės teisėtas ir pagrįstas, o nutarimas naikintinas. Pažymėjo, kad VĮ „Turto bankas“ bankroto procese pasisakė už žirgo pardavimą, kadangi tai išlaikymo reikalaujantis turtas, tačiau pagrindinis kreditorius R. P. (52,3 proc. balsų) visais klausimas, taip pat ir ginčijamu klausimu balsuoja prieš.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė. Dėl pareiškėjo R. P. skundo teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi kreditoriui R. P. apribotos finansinio reikalavimo suteikiamos neturtinės teisės BUAB „Degris“ bankroto procese, uždraudžiant balsuoti kreditorių susirinkimuose. Taigi, R. P. taikomas ribojimas išreikšti valią sprendžiant klausimus kreditorių susirinkimuose. Teismo nuomone, susilaikymas nuo balsavimo taip pat yra valios išraiška, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog jo balsų skaičius turėjo būti priskaičiuotas prie susilaikiusiųjų nuo balsavimo, kadangi jis neturėjo teisės priimti alternatyvaus sprendimo. Teismo vertinimu, kitu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nulėmęs vieno iš kreditorių, t. y. pareiškėjo, poziciją, visuose tolimesniuose susirinkimuose, o tai iš esmės neatitiktų ir netgi prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai. Kitas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip deklaratyvias ir nesudarančias pagrindo spręsti, jog 2015 m. birželio 18 d. ir 2015 m. birželio 19 d. kreditorių balsai suskaičiuoti neteisingai ar pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
Atmesdamas pareiškėjos UAB „Lietuvos žirgynas“ skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodomos išlaidos už BUAB „Degris“ priklausančio žirgo išlaikymą neabejotinai susijusios su paslaugų BUAB „Degris“ teikimu. Teismo vertinimu tokios išlaidos nepriskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų, o pareiškėja, patyrusi nuostolius, turi teisę kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ĮBĮ 26 straipsnio nustatyta tvarka.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Pareiškėja UAB „Lietuvos žirgynas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos skundas ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas pažeidė ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias administravimo išlaidų turinį ir jų apmokėjimo tvarką, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus. Teismas netinkamai įvertino bankrutuojančiai bendrovei priklausančio žirgo išlaikymo išlaidas, nes tokios išlaidos pagal savo prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą, o išlaidų dydis – protingumo ir teisingumo kriterijus. Bankrutuojančios bendrovės turto saugojimo, priežiūros, išlaikymo išlaidos yra neabejotinai administravimo išlaidų dalis, nes be šių išlaidų negali būti užtikrinama turto, kurį realizavus tenkinami kreditorių reikalavimai, išsaugojimas. Ginčo atveju teiktos tvirtinti išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą ir būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti, nes išlaidos skirtos BUAB „Degris“ nuosavybės teise priklausančio turto (žirgo) išlaikymui, priežiūrai. Be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą bankroto administratorius privalo užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, taigi ir šiuo atveju žirgo tinkamą išlaikymą, priežiūrą ir apsaugą.BUAB „Degris“ net ir nutraukus nuomos sutartį, jai priklausančio žirgo neatsiima, dėl ko UAB „Lietuvos žirgynas“ jau patyrė 3475 Eur dydžio išlaidų svetimo turto išlaikymui (144/mėn.). Pažymėtina, kad UAB „Lietuvos žirgynas“ yra valstybės kontroliuojama įmonė ir jos vykdomas (prieš jos valią) svetimo turto išlaikymas ir priežiūra, negaunant iš to jokios finansinės naudos, nesuderinamas su bendrovės pelno siekimu. Bendrovė dėl svetimo žirgo išlaikymo patiria nuostolius, dėl ko nukenčia ne tik pačios bendrovės, bet ir valstybės interesai.Įvertinus skundžiamą nutarimą matyti, kad kiti kreditoriai be jokio pagrindimo nepatvirtino žirgo išlaikymo išlaidų, todėl teismui grąžinus šį klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkime, būtų priimtas toks pat sprendimas. Todėl šiuo atveju būtinas teismo įsikišimas, nes pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo įsikišimas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas) galėtų būti pateisinamas išimtinais atvejais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir įpareigoti bankroto administratorių iš naujo sušaukti kreditorių susirinkimą 2015 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkime svarstytais klausimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantui taikomos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja kreditorių lygiateisiškumo principui, teismų praktikai, todėl kreditorių susirinkimas, kuriame buvo uždrausta apeliantui balsuoti, yra neteisėtas, o jame priimti nutarimai turi būti panaikinti. Apeliantui negalint išreikšti savo valios dėl neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti jam laikinąsias apsaugos priemones, kreditorių susirinkimas bei jame priimti nutarimai privalo būti panaikinti. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, turi patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos tokios susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas šiuo atveju net nenustatinėjo, ar kreditoriai buvo informuoti tinkamai ir laiku, o tik pripažino akivaizdžiai neteisėtą nutarimą teisėtu.Kreditoriaus UAB „Lietuvos žirgynas“ skundas yra pagrįstas, nes šioje situacijoje bankroto administratoriui nėra reikalingas kreditorių pritarimas parduoti žirgą, tačiau bankroto administratorius ne tik nesivadovauja ĮBĮ nuostatomis (33 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bet ir daro žalą kreditoriams, nes kiekvieną mėnesį žirgo išlaikymui reikia skirti beveik 150 Eur sumą, nors žirgo vertė nesiekia 1 000 Eur, o jo pardavimas būtų sumažinęs nuostolius. 150 Eur suma žirgui išlaikyti turi būti traktuojama kaip lėšos, skirtos bankroto administravimo procesui, t. y. bankroto administratorius jas turi apmokėti iš jam kreditorių patvirtintos sumos, o jei šios sumos nepakanka, tuomet bankroto administratorius privalo apmokėti iš savo lėšų, nes įstatymai jam leidžia parduoti žirgą, tačiau administratorius to nedaro.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskiruosius skundus BUAB „Dagris“ bankroto administratorius prašo skundus atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pritarė administratoriaus nuomonei, kad R. P. balsavimo teisių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią jam balsuoti BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimuose ir priešingu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų neveiksmingos jų pritaikymo tikslui pasiekti, t. y. panaikintų galimybę R. P. piktnaudžiauti daugumą balsų turinčio kreditoriaus teisėmis bankroto procese. Dėl UAB „Lietuvos žirgynas“ atskirojo skundo administratorius nurodo, kad sutinka su teismo nutartyje išdėstyta argumentacija.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į UAB „Lietuvos žirgynas“ atskirąjį skundą nurodo, kad skundas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, prašo jį tenkinti. Atsiliepime pažymima, kad VĮ Turto bankas viso bankroto proceso metu pasisakė už žirgo pardavimą, suprasdamas, kad tai išlaikymo reikalaujantis turtas bei tai, kad jo išlaikymas kiekvieną dieną didina bankrutavusios įmonės patiriamus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti pareiškėjų skundai dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.
Byloje nustatyta, kad BUAB „Degris“ 2015 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimas laikytas neįvykusiu, todėl sušauktas pakartotinis susirinkimas 2015 m. birželio 19 d., 9 val. (2 t., 4 b. l.). BUAB „Degris“ 2015 m. birželio 19 d. pakartotiniu kreditorių susirinkimo metu nutarta patvirtinti bankroto administratoriaus siūlomą susirinkimo darbotvarkę, priimti kiti nutarimai, tarp kurių priimtas ir šioje byloje ginčijamas nutarimas 6.2 p. netvirtinti 144/79 Eur/mėn. (su PVM) sumą BUAB „Degris“ priklausančio žirgo POM DE GARONNE išlaikymui nuo bankroto proceso pradžios iki žirgo pardavimo dienos (2 t., 5-13).
Apeliantas R. P. ginčija nurodytus susirinkimus, motyvuodamas tuo, kad susirinkimo metu buvo netinkamai skaičiuojami kreditorių balsai, nes jo balsų skaičius turėjo būti įskaičiuotas į susilaikiusiųjų nuo balsavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo R. P. skundą motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - R. P. apribotos finansinio reikalavimo suteikiamos neturtinės teisės BUAB „Degris“ bankroto procese, uždraudžiant balsuoti BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimuose. Pirmosios instancijos teismo nuomone susilaikymas nuo balsavimo yra valios išraiška, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jo balsų skaičius turėjo būti priskaičiuotas prie susilaikiusiųjų nuo balsavimo. Taigi teismas, atmesdamas apelianto skundą, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi, kuria apeliantui buvo uždrausta balsuoti BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimuose. Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartis, kuria apeliantui R. P. buvo apribotos finansinio reikalavimo suteikiamos neturtinės teisės BUAB „ Degris“ bankroto byloje, uždraudžiant balsuoti kreditorių susirinkime ir klausimas išspręstas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad laikinoji apsaugos priemonė, kuria buvo siekiama sureguliuoti bankroto procese kylančius klausimus, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo, todėl pritaikyta nepagrįstai. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokia laikinąja apsaugos priemone būtų pažeidžiama esminė kreditoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti esminiais klausimais (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.), todėl būtų neadekvati ir neproporcinga. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas (ar jo atstovas), kurio teismo patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro virš 50 proc. visų kreditorių balsų, 2015 m. birželio 18 ir 2015 m. birželio 19 d. susirinkimuose dalyvavo, tačiau, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytus apribojimus, jo balsai nebuvo įskaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad apeliantui nepagrįstai buvo pritaikytas draudimas balsuoti kreditorių susirinkime, darytina išvada, kad apeliantas nepagrįstai neteko teisės balsuoti priimant skundžiamus nutarimus. Taigi, iš kreditoriaus, kuris, atsižvelgiant į jo finansinio reikalavimo dydį, galėjo iš esmės įtakoti priimtų nutarimų turinį, buvo atimta galimybė tinkamai naudotis savo kreditoriaus teisėmis. Kreditoriui nesuteikimas galimybės balsuoti 2015 m. birželio 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime laikytinas šiame susirinkime priimtų nutarimų priėmimo procedūros esminiu pažeidimu. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog visi ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimai, dėl kurių buvo draudžiama apeliantui balsuoti 2015 m. birželio 19 d. vykusiame pakartotiniame BUAB „Degris“ kreditorių susirinkime, yra neteisėti, todėl naikintini.
Dėl 2015 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo, pažymėtina, kad teisines pasekmes sukelia ne paties kreditorių susirinkimo pripažinimas neteisėtu, o kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimas negaliojančiais. Būtent dėl to įstatymo leidėjas numatė teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, o ne patį kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 24 str. 5 d.). 2015 m. birželio 18 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimas laikytas neįvykusiu, jo metu jokie nutarimai nebuvo priimti, todėl dėl šio kreditorių susirinkimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Atskirajame skunde apeliantė UAB „Lietuvos žirgynas“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos skundo dėl 2015 m. birželio 19 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo 6.2 punktu priimto nutarimo „Netvirtinti 144/79 Eur/mėn. (su PVM) sumą BUAB „Degris“ priklausančio žirgo POM DE GARONNE išlaikymui nuo bankroto proceso pradžios iki žirgo pardavimo dienos“. Aukščiau šioje nutartyje nurodytu pagrindu pripažinus neteisėtais visus 2015 m. birželio 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, apeliantės UAB „Lietuvos žirgynas“ atskirojo skundo argumentai tapo neaktualūs, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinis teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti BUAB „Degris“ 2015 m. birželio 19 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.