- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-31
- Bylos Nr.
- e2-27104-734/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Systems&Solutions“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bajoras“
- Advokatai
- Irmantas Balsys
dalyvaujanti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Systems&Solutions“ atstovui advokatui Irmantui Balsiui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Systems&Solutions“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bajoras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Systems&Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Bajoras“ 7 230,50 Eur skolos, 1 128,34 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-3).
Ieškovas nurodė, kad 2018 m. vasario 15 d. ieškovas, kaip pardavėjas, ir atsakovas, kaip pirkėjas, sudarė Prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti jam nuosavybės teise priklausančias prekes atsakovui, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartą kainą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas teigė, kad pagal Sutartį pardavė atsakovui prekių už 8 048,62 Eur sumą. Tai patvirtina laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 22 d. ieškovo išrašytos ir atsakovo pasirašytos PVM sąskaitos - faktūros: Nr. KVS034529, Nr. KVS034549, Nr. KVS034550, Nr. KVS034568, Nr. KVS034654, Nr. KVS034655, Nr. KVS034656, Nr. KSS032037, Nr. KSS032038, Nr. KVS034801, Nr. KVS034802, Nr. KVS034800, Nr. KVS034803, Nr. KVS034804, Nr. KVS034832, KVS034833, Nr. KVS034834, Nr. KVS034835. Atsakovas su ieškovu už įsigytas prekes pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas 7 230,50 Eur. Ieškovas teigė, kad Sutarties 5.1. punkte numatyta, jog atsakovui laiku neapmokėjus PVM sąskaitos-faktūros (tuo atveju, kai ji apmokama grynais pinigais arba mokestiniu pavedimu), nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas vėluoja atsiskaityti pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras nuo 2019 m. balandžio 7 d., todėl apskaičiuoti delspinigiai sudaro 1 128,34 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies (e.b.l. 49-51). Prašė priteisti 7230,50 Eur skolos sumą; iki 300 Eur sumažinti ieškovo reikalavimą dėl priteistinų 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovo atstovo suteiktas teisines paslaugas; sumažinti ieškovo reikalavimą dėl prašomų priteisti 1 128,34 Eur delspinigių sumos, mažinant reikalavimo sumą iki 300 Eur; priteistos sumos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis dešimties mėnesių laikotarpiui.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 7 230,50 įsiskolinimas atsirado ne dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, o dėl to, kad, sumažėjus užsakovų skaičiui, sumažėjo ir gaunamos pajamos, taip pat atsakovo užsakovų vėlavimas atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Atsakovas nesutiko su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, laikė, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Nurodė, jog ieškinys yra itin lakoniškas, byloje nagrinėjamos aplinkybės yra tipinės ir nereikalauja specialių teisinių žinių, byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės ir / ar fakto klausimai, nebuvo reikalinga platesnė teisės normų ir teismų praktikos analizė, nagrinėjama byla yra nedidelės apimties, ieškinio turinys suponuoja išvadą, kad ieškovo advokato nurodytos sąnaudos nebuvo būtinos tokio pobūdžio dokumento parengimui. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė į bylą detalizacijos, kiek laiko užtruko ruošdamas procesinį dokumentą teismui, tačiau įvertinus aplinkybę, kad byla iš esmės yra nesudėtinga, atsižvelgiant į tai prašoma priteisti suma turi būti mažinama iki protingo dydžio, kuri atsakovo nuomone turėtų būti ne didesnė, kaip 300 Eur. Atsakovas teigė, jog šiai dienai susiduria su finansiniais sunkumais, dėl ko teismui priėmus sprendimą pilna apimtini tenkinti ieškovo prašymą dėl delspinigių priteisimo, būtų tik dar labiau apsunkinta ir taip sudėtinga atsakovo finansinė padėtis. Siekiant neapsunkinti atsakovo ir taip sunkios finansinės padėties prašomų priteisti delspinigių dydį atsakovas prašo sumažinti. Atsakovas sutinka sumokėti 300 Eur dydžio delspinigius. Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimą taip, kad per viena mėnesi atsakovo mokėtina suma ieškovui neviršytų 800 Eur sumos.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus (e.b.l. 69-73), kuriuose nurodė, jog ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pirmojoje instancijoje dydis yra protingas, pagrįstas ir neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus atlyginimo dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 738,10 Eur, iš atsakovo ieškovo naudai turėtų būti priteistos visa apimtimi. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į šalių sudarytos Sutarties pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, atsakovo elgesį bei prievolės sumą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo mažinti reikalaujamą priteisti netesybų dydį. Šalių sutartas netesybų dydis visiškai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyros, todėl reikalavimas dėl netesybų turėtų būti patenkintas visa apimtimi. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių ieškovui pagrįstai tikėtis, jog atsakovas turi tik laikinų finansinių sunkumų ir patenkinus jo prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, atsakovas galės įvykdyti ieškovui savo įsipareigojimus pilna apimtimi. Atsakovui neįrodžius prašymo išdėstyti priteistų sumų sumokėjimą pagrįstumo bei siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus ir atsakovo ilgalaikį neveikimą, t. y. pripažįstamos skolos nemokėjimą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teismo prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. vasario 15 d. sudarė prekių pardavimo-pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo perduoti jam nuosavybės teise priklausančias prekes atsakovui (pirkėjui) nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartą kainą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (e. b. l. 32-36). Ieškovas už parduotas prekes laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 22 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitas-faktūras Nr. Nr. KVS034529, Nr. KVS034549, Nr. KVS034550, Nr. KVS034568, Nr. KVS034654, Nr. KVS034655, Nr. KVS034656, Nr. KSS032037, Nr. KSS032038, Nr. KVS034801, Nr. KVS034802, Nr. KVS034800, Nr. KVS034803, Nr. KVS034804, Nr. KVS034832, KVS034833, Nr. KVS034834, Nr. KVS034835 iš viso 8 048,62 Eur sumai (e.b.l. 5-23). Ieškovas nurodė, kad atsakovas pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras pilnai neatsiskaitė, liko skolingas 7 230,50 Eur. Atsakovas sutiko, kad yra skolingas 7 230,50 Eur ieškovui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu už gautas prekes, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 230,50 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovui laiku neapmokėjus PVM sąskaitos-faktūros, nuo laiku neapmokėtos sumos skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas atsakovui paskaičiavo 1 128,34 Eur delspinigių (e.b.l. 29). Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti delspinigių dydžiu, prašo sumažinti juos iki 300 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Taigi bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties sudarymo laisvės principo išraiška. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad pats atsakovas pripažino, jog ieškovui yra skolingas 7 230,50 Eur sumą, t. y. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis nelaikytina vartojimo, abi Sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityse bei galintys numatyti savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius, neįžvelgtinas ir pagrindas išvadai, kad Sutarties sąlygos atsakovui buvo primestos. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas būtų derėjęsis su ieškovu dėl Sutarties sąlygų ir (ar) jas ginčijęs bei teikęs ieškovui kokias nors pretenzijas šiuo klausimu, kas suponuoja išvadą, kad Sutarties sudarymo metu atsakovą tenkino 0,2 proc. dydžio delspinigiai. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti šalių sutartą delspinigių dydį, todėl, įvertinus tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu parduotas prekes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 128,34 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovo 964,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 226 Eur žyminis mokestis ir 738,10 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas prašo sumažinti prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį iki 300 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1r-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte yra nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2. punkte nustatyta, jog maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį– 2,5. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus užmokesčio dydis 0,4 (Rekomendacijų 8.1 punktas). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 1 262,70 Eur, taigi už ieškinį maksimalus advokato užmokesčio dydis galėtų būti 3 156,75 Eur (1 262,70 Eur x 2,5), už bet kurį kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus užmokesčio dydis 505,08 Eur (1 262,70 Eur x 0,4), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 126,27 Eur (1 262,70 Eur x 0,1). Ieškovo prašoma priteisti 738,10 Eur suma už advokato suteiktas paslaugas neviršija Rekomendacijoje nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio, todėl teismas, įvertinęs, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, daro išvadą, jog ieškovo prašomų priteisti 738,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra protingas ir jų mažinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau ieškovui iš atsakovo priteisiamas 226 Eur žyminis mokestis ir 738,10 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kas iš viso sudaro 964,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas teismo prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dešimt mėnesių laikotarpiui. Ieškovas nesutiko, jog teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas. Atsakovas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo sunkią turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ieškovo išreikštą nesutikimą dėl skolos sumokėjimo išdėstymo, atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atmestinas.
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 5,18 Eur pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Systems&Solutions“, j. a. k. 245235510, iš atsakovo UAB „Bajoras“, j. a. k. 303246202, 7 230,50 Eur (septynis tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų 50 ct) skolos, 1 128,34 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 34 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8 358,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 964,10 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti atsakovo UAB „Bajoras“, j. a. k. 303246202, prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Bajoras“, j. a. k. 303246202, 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.