Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundą dėl 2013-09-26 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-26 Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. pareigūno nutarimu M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2013-07-07 22.15 val. Plungės r., vairuodamas automobilį Peugeot 607, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) lenkdamas kitą automobilį įkalnėje per ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip sukeldamas pavojingą situaciją, tai yra priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį ir sustabdyti priešais atvažiuojančius automobilius, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 4, 141.3, 145.3 p., 3 pr. 1.1 p. reikalavimus. M. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalį ir paskirta 150 Lt bauda; pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir paskirta 300 Lt bauda; pagal 124² straipsnio 1 dalį ir paskirta 800 Lt bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 800 Lt su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) 6 mėnesiams.

Nesutikdamas su paskirta nuobauda, M. K. skundžia Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. pareigūno 2013-09-26 nutarimą, prašydamas jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2013-09-10, o nutarimas priimtas 2013-09-26, praleidus ATPK nustatytą 15 dienų terminą. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas nutarimas turi esminių trūkumų, jame nenurodytos objektyvios kaltę įrodančios aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta pažeidimo tiksli vieta. Nutarimas surašytas, pažeidžiant ATPK nuostatas, nes neįvardyta medžiaga, surinkti įrodymai, kuriais remiantis priimtas nutarimas. Iš administracinėje byloje esančio tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad pareigūnė I.J.ne tarnybos metu pastebėjo M. K., vairuojantį automobilį ir darantį kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pareiškėjas pažymi, kad su pareigūne sieja blogi asmeniniai santykiai, todėl pastaroji dėl užimamų pareigų, darydama įtaką pavaldiems pareigūnams, siekia nepagrįstai nubausti pareiškėją. Pareiškėjo nuomone, ne tarnybos metu I. J. yra kaip eilinis gyventojas, teikiantis policijai informaciją, todėl tarnybinio pranešimo kaip procesinio dokumento nebuvo galima pateikti. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, I. J. net nebuvo apklausta, nenustatyti kiti įvykį matę liudytojai. Pareiškėjas teigia, kad nutarime nurodytu laiku nebuvo Plungės m., todėl nutarime minimų pažeidimų padaryti negalėjo. Be to, pagal I. J. tarnybiniame pranešime fiksuotas aplinkybes, neaiškus pats pažeidimo mechanizmas. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su pažeidimų padarymu: įvykio vieta nėra apžiūrėta ir išmatuota, nenustatyti kiti eismo dalyviai, kurie neva dėl netinkamų veiksmų turėjo staiga stabdyti. Byloje nepakanka duomenų išvadoms apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nedalyvavo.

Skundžiamą nutarimą priėmusio organo atstovas skundo nagrinėjime nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 301 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinio teisės pažeidimų protokolas 2013-09-10 M. K. surašytas dėl to, kad 2013-07-17 22.15 val. Plungės r. sav., vairuodamas automobilį Peugeot 607, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) lenkdamas kitą automobilį įkalnėje per ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip sukeldamas avarinę situaciją, pažeidė KET 8, 9, 4, 141.3, 145.3 p., 3 pr.. 1.1 p. reikalavimus. M. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir 124² straipsnio 1 dalį.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas M. K. pagal 124² straipsnio 1 dalį už avarinės (pavojingos) situacijos sukėlimą. Pagal minėto straipsnio dispoziciją, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už pavojingos situacijos sukėlimą, turi būti nustatyti kilę konkretūs neigiami padariniai eismo dalyviams. Administracinio teisės pažeidimo protokole apsiribota tik pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijos aprašymu, nekonkretizuojant pažeidimo sudėčiai būtinų elementų.

Šis administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas buvo ištaisytas, priimant nutarimą, kuriame konstatuota, kad M. K. 2013-07-07 22.15 val. Plungės r., vairuodamas automobilį Peugeot 607, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) lenkdamas kitą automobilį įkalnėje per ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip sukeldamas pavojingą situaciją, tai yra priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį ir sustabdyti priešais atvažiuojančius automobilius, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 4, 141.3, 145.3 p., 3 pr.. 1.1 p. reikalavimus. Tokiu būdu, priimant nutarimą, M. K. padarytas administracinio teisės pažeidimas papildytas naujomis aplinkybėmis, apie kurias jam nebuvo žinoma, todėl pareiškėjas negali būti baudžiamas už pažeidimą, dėl kurio padarymo administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, fiksuojami nustatyti įrodymai ir kitos reikšmingos nagrinėjant bylą aplinkybės bei žinios. Jame suformuluotu administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas administracinis kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti suformuluotas aiškiai. Tokius reikalavimus atitinkančio administracinio protokolo surašymas galimas tik esant šioms aplinkybėms: nustačius jo padarymo faktą (vietą, laiką, esmę), žinant pažeidimą padariusį asmenį ir esant galimybei konstatuoti būtinus padaryto pažeidimo sudėties elementus. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta pažeidimo padarymo vieta (apsiribota nuoroda Plungės m.)., iš protokolo turinio nėra aiški tiksli pažeidimo objektyvioji pusė, t.y. tiksli neteisėtų veiksmų formuluotė ir kiti būtinieji sudėties požymiai. Nagrinėjant skundą dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole esantys trūkumai negali būti pašalinti, todėl administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės (LR ATPK 249, 257, 284 str.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys įrodymai nepakankami administraciniams pažeidimams konstatuoti, nes nesurinkta įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmais buvo sukelta pavojinga situacija ir kokios jos pasekmės. Tiesiogiai įvykį mačiusi policijos pareigūnė I. J. galimus M. K. pažeidimus fiksavo ne tarnybos metu, pateikto tarnybinio pranešimo turinys nėra išsamus. I. J. minėtame tarnybiniame pranešime nurodo, kad pamatė, kad „parvažiuojantį automobilį priešais <...> įkalnėje per ištisinę eismo juostą lenkia automobilis Peugeot 607, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Iš pateiktų fotolentelių, kuriose užfiksuota J.Tumo-Vaižganto gatvė, matyti, kad ne visoje pareigūnės minimoje gatvėje yra ištisinė eismo juosta. Nenustačius galimai M. K. vairuoto automobilio judėjimo trajektorijos, lenkimo vietos, lieka nepaneigtas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. teiginys, kad kito automobilio per ištisinę ženklinimo liniją nelenkė, kad ištisinės linijos nėra.

I. J. tarnybiniame paaiškinime nurodė, kad jai stovint sankryžoje, iš dešinės pusės važiavo kitas automobilis, kuris, siekdamas išvengti susidūrimo su Peugeot automobiliu, buvo priverstas sustoti. KET 142 p. nustato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Nagrinėjamu atveju įvykio schema nebuvo nubraižyta, kelio plotis, jo neženklinimas nefiksuoti, nenustatyti eismo dalyviai, kurie dėl M. K. KET pažeidimo buvo priversti keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų saugumui užtikrinti, todėl teismas sutinka su M. K. skunde nurodytu argumentu, kad pagal I. J. parodymus neaiškus pažeidimo mechanizmas, kad pareigūnės nurodytoje situacijoje lenkti dar vieną automobilį nėra jokių techninių galimybių.

Pažymėtina, kad M. K., nesutikdamas su paskirta nuobauda, tuos pačius argumentus buvo išdėstęs skunde institucijai, skyrusiai nuobaudą, tačiau šie argumentai nebuvo įvertinti.

Iškilusios abejonės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl administracinė byla grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, t.y. Klaipėdos AVPK Plungės r. PK.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. skundą tenkinti, Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2013-09-26 nutarimą, kuriuo M. K. nubaustas pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 1 dalį 800 Lt bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) 6 mėnesiams panaikinti ir administracinę bylą grąžinti Klaipėdos AVPK Plungės r. PK.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.