Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Petro Jaržemskio ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. B. ir V. B. įstatyminės atstovės S. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal anstolės Aistės Mikulėnienės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė A. Mikulėnienė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0104/05/02065 pakeisti skolininką O. B. skolininkėmis A. B. ir V. B. . Nurodė, kad antstolės A. Mikulėnienės kontoroje 2005 m. spalio 19 d. užvesta vykdomoji byla pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. teismo įsakymą Nr. L-2-273-03/2005, dėl 5040,58 Lt išieškojimo iš O. B. išieškotojo UAB „Snoro lizingas“ naudai. Atliekant vykdymo veiksmus skolininkas O. B. mirė. Zarasų rajono 2-asis notarų biuras išdavė liudijimą Nr. RK-2948 apie palikimo priėmimą, kuriame nurodyta, jog O. B. turto ir turtinių įsipareigojimų paveldėtojomis yra A. B. ir V. B. .

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 48 straipsniu, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso metu. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Procesinio teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir apimtis apsprendžia procesinio teisių perėmimo galimybę ir apimtį. Tuo atveju, kai teisių perėmimas procese vyksta mirus fiziniam asmeniui, materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikimą priėmusių įpėdinių pareigą atsakyti paveldėtu turtu, aiškinimas ir taikymas lemia proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą vykdymo procese, taikymą (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas mirus skolininkui O. B. išduotas jo dukterims A. B. ir V. B. (b.l. 6). Taigi siekiant nustatyti galimybę vykdomojoje byloje Nr. 0104/05/02065 pakeisti skolininką O. B. jo įpėdinėmis, būtina įvertinti, ar O. B. įpėdinės perėmė pareigą atsakyti už O. B. skolas ir, jei taip, kokia apimtimi.

CK 5.1 straipsnis paveldėjimą apibrėžia kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių teisių perėjimą jo įpėdiniams. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Įstatyme numatytos dvi išimtys, kai mirusio asmens teisės ir pareigos jo įpėdiniams visa apimtimi nepereina. Pirma, tam tikros mirusio asmens teisės ir prievolės pagal įstatymą apskritai negali būti paveldimos (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 48 straipsniu, procesinis mirusio asmens teisių perėmimas negalimas, kadangi negalimas atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmimas. Antra, mirusio asmens įpėdiniai priimdami palikimą gali apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, priimdami palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 48 straipsniu, procesinis mirusio asmens teisių perėmimas galimas, tačiau nukreipiant reikalavimus į mirusio asmens teisių perėmėjus turi būti atsižvelgiama į tai, kad jų atsakomybė už palikėjo skolas pagal įstatymą negali viršyti jų paveldėto turto vertės.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirajame skunde nurodytą argumentą, kad O. B. įpėdinėms priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka procesinis O. B. teisių perėmimas vykdomojoje byloje tapo apskritai negalimu. Vykdomojoje byloje, kurioje prašoma pakeisti skolininką O. B. jo teisių perėmėjomis, pareikštas turtinis reikalavimas. Palikėjo turtinės teisės ir prievolės po mirties pereina jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis), taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, procesinis skolininko O. B. teisių perėmimas šioje byloje yra galimas, nes galimas atitinkamas materialinių subjektinių teisių ir pareigų perėmimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad materialinių subjektinių skolininko O. B. teisių ir pareigų perėmimas materialinėje teisėje realiai įvyko – jo turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo A. B. ir V. B. (b.l. 6). CPK 48 ir 596 straipsnių nuostatų analizė leidžia teigti, kad kliūtimi teismui pakeisti skolininką vykdymo procese yra tik atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmimo negalimumas, dėl ko tampa negalimu ir procesinis teisių perėmimas. Tuo tarpu įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas apribojimas nėra kliūtis teismui pakeisti skolininką vykdomojoje byloje jo teisių perėmėju, tačiau į šį atsakomybės apribojimą turi būti atsižvelgiama atliekant atitinkamus procesinius veiksmus, šiuo atveju – vykdant Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. teismo įsakymą Nr. L-2-273-03/2005. Kadangi A. B. ir V. B. atsakomybė už O. B. skolas materialinėje teisėje yra apribota paveldėto turto verte (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), tuo atveju, jei įvertinus po A. B. mirties paveldėtą turtą, neužtektų lėšų kreditoriaus reikalavimui patenkinti, į kitą A. B. ir V. B. turtą išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2004).

Apeliančių argumentas, kad kreditorius UAB „Snoro lizingas“ prarado reikalavimo teisę, nes neatliko veiksmų, numatytų CK 5.63 straipsnyje t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė reikalavimų priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, ar palikimo administratoriui, nepareiškė ieškinio teismui dėl paveldimo turto, teisėjų kolegijos taip pat pripažįstamas nepagrįstu. CK 5.63 straipsnio nuostata, įpareigojanti palikėjo kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, ar palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldėto turto, yra materialinio teisinio pobūdžio nuostata, įtvirtinanti ieškinio senaties terminą. Šis terminas skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bei suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos, t.y. šios nuostatos paskirtis – užtikrinti, kad mirusio asmens kreditoriai per protingą terminą bus informuoti apie palikėjo turtinius įsipareigojimus, atsakomybė už kuriuos po palikėjo mirties perėjo jiems. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad O. B. įpėdinėms palikimo priėmimo metu buvo žinoma apie UAB „Snoro lizingas“ reikalavimą – šis reikalavimas įstatymų nustatyta tvarka įtrauktas į paveldimo turto apyrašą (b.l. 6-7). Be to, CK 5.63 straipsnio nuostata, įtvirtinanti ieškinio senaties terminą, netaikytina palikėjo kreditorių reikalavimams, kurie pradėti nagrinėti teisme iki palikėjo mirties, ir bylos procesas dar nėra pasibaigęs, kadangi šie kreditoriai savo teisių gynimo teisme procesą jau yra pradėję (CK 1.124 straipsnis). Šiuo atveju taikytinos atitinkamos procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios procesinės teisės nuostatos, nenumatančios kreditoriui jokių papildomų įpareigojimų.

Kadangi iš byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog A. B. ir V. B. mirusio skolininko O. B. palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą apyrašą CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 6-7), teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi CK 5.52 straipsnio nuostata, kad už palikėjo skolas įpėdiniai atsako visu savo turtu. Kaip jau minėta, A. B. ir V. B. atsakomybė už O. B. skolas yra apribota jų paveldėto turto verte (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) ir atliekant vykdymo veiksmus į šias atsakomybės ribas turi būti atsižvelgiama. Tačiau, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė vykdomojoje byloje Nr. 0104/05/02065 pakeisti skolininką O. B. jo įpėdinėmis A. B. ir V. B. , ir tik ginčijamos nutarties motyvuojamoje dalyje klaidingai apibrėžė A. B. ir V. B. atsakomybės už O. B. skolas ribas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista, pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies nuorodą į CK 5.52 straipsnį (CPK 328 straipsnis).

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, 152 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.