- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-329-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio spaustuvė“
- Atsakovas
- R. Š., V. M., A. B., A. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Panevėžio spaustuvė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panevėžio spaustuvė“ ieškinį atsakovams R. Š. , A. B. , A. G. , trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „S. G. “ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Panevėžio spaustuvė“ prašė iš atsakovų priteisti 11 459,91 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „S. G. “ Vilniaus apygardos teismo 2010-04-13 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o ieškovo patvirtinti joje kreditoriniai reikalavimai nepatenkinti. Nurodo, kad bendrovės „S. G. “ direktorius sąmoningai teikė užsakymus, nors žinojo, kad atsiskaityti negalės, sudarė nuostolingus sandorius, įgydama bendrovės veiklai nereikalingą turtą. UAB „S. G. “ kreditorius patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovai, bendrovės dalyviai ir direktorius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2010-07-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „S. G. “ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, pagal kurį ieškovas įtrauktas trečios eilės kreditoriumi, kurio finansinis reikalavimas yra 11 459,91 Lt. Teigė, kad ieškovas yra tik vienas iš bankrutavusios UAB “S. G. ” kreditorių ir pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovams gina tik savo, tik vieno iš kreditorių, teises. Konstatavo, kad esant nustatytam įmonės nuostolingos veiklos faktui, per laikotarpį nuo 2009-11-25 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, buvo sumažinta skola nuo 28 459,91 Lt iki 11 459,91 Lt. Teismas darė išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų priežastiniam ryšiui kad būtent ankstesnis atsakovų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi - ieškovu, t.y. nėra surinkta įrodymų priežastiniam ryšiui tarp atsakovų neveikimo ir ieškovui atsiradusios žalos nustatyti. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog akcininkai atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, o taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp akcininkų veiksmų ir jam atsiradusios žalos. Kadangi žalą ieškovas įrodinėja nepatenkinto finansinio reikalavimo apimtimi, nors bankrutavusi UAB “S. G. ” dar nėra likviduota ir išregistruota, todėl žala kreditoriui dar nėra reali, o tik tikėtina, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė ir žalos padarymo fakto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Panevėžio spaustuvė“ prašo panaikinti 2011 m. vasario 10 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6198-452/2009 buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „S. G. " įsipareigojo sumokėti skolą -28459,91 Lt, 221 Lt žyminio mokesčio, UAB „S. G. " iš dalies sutartį įvykdė, liko skolinga 11459,91 Lt. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4521-661/2010 buvo nutarta iškelti bankroto bylą UAB „S. G. , kurioje teismas padarė išvadą, kad UAB „S. G. " yra nemoki. Teigia, kad kreditoriniai reikalavimai nepatenkinti. Nurodo, kad bendrovė buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tačiau UAB „S. G. " akcininkai V. M. , A. B. ir R. Š. , kuris taip pat buvo ir bendrovės direktorius, nereiškė teismui ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė jokių kitokių priemonių, sąmoningai teikė užsakymus, nors žinojo, kad atsiskaityti nebesugebės. Be to, R. Š. , įsteigė kitą bendrovę, užsiimančią analogiška veikla kaip ir UAB „S. G. ". Panevėžio miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, išaiškino bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodo, kad atsakovams laiku pareiškus teismui reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB "S. G. ", būtų išvengę žalos. Atsakovai žinojo sunkią įmonės turtinę padėtį ir privalėjo imtis veiksmų, kad įsiskolinimai nebeaugtų, tuo tarpu buvo teikiami užsakymai ieškovui, nors buvo žinoma, jog prievolė nebebus įvykdyta, vykdomi nuostolingi bendrovei sandoriai - paveikslų įsigijimas už 11 000 Lt. Atsakovai, žinodami bendrovės kritinę finansinę padėtį ir jos nemokumą, suprato, jog neturės galimybių atsiskaityti už perduotą produkciją, tačiau nepriėmė jokių sprendimų situacijai įmonėje sureguliuoti, todėl elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, skirti ieškovui baudą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2010 m. balandžio 13 d. ieškovui sumokėjo didžiąją dalį skolos. Ir tik tuo metu kai negalėjo padengti tos skolos ir kitų įsipareigojimų kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vien dėl to, jog UAB „S. G. “ ankstesniais metais veikė nuostolingai, ji netapo nemoki, kadangi vykdė įsipareigojimus, o būtent jų nevykdymas yra viena iš įmonės nemokumo privalomų požymių. Teigia, kad CK 2.52.str. 3 d. numato, kad juridinio asmens dalyviui atsakomybė atsiranda tik dėl nesąžiningų jo veiksmų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent atsakovas elgėsi nesąžiningai ir jog toks tariamas jo elgesys lėmė UAB „S. G. “ negalėjimą pilnai atsiskaityti su ieškovu ir atitinkamai patirtą žalą. Nurodo, kad esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėmis patiria nuostolius, todėl remiantis 95 str. reikalauja iš ieškovo atlyginti patirtus nuostolius ir skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. B. ir R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, kadangi pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, tik kai kreditorius ją patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. BUAB „S. G. “ akcininkas A. B. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, kai tik paaiškėjo, jog nėra galimybių toliau vykdyti veiklą bei perspektyvų stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį ateityje. Nurodo, kad apeliantas pats būdamas įmonės kreditorius turėjo teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Kadangi apeliantas savo iniciatyva nesiėmė veiksmų bankroto bylai UAB „S. G. “ iškelti anksčiau nei tai padarė bendrovės akcininkas, laikytina, kad jis nemanė tai esant tikslinga ir reikalinga, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad bankroto byla buvo iškelta pavėluotai, laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu apelianto veiksmams. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo tariamo neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau nei tai buvo padaryta, UAB „Studio gazo“ prarado tam tikrą turtą ar kitaip pablogėjo bendrovės turtinė padėtis. Pasibaigus BUAB „S. G. “ bankroto procedūrai galimai ne visi kreditoriniai reikalavimai bus pilnai patenkinti, tačiau nelemia bankrutavusios įmonės savininkų atsakomybės ir pareigos atlyginti kreditorių patirtą žalą. Todėl būtina įrodyti, kad žala kilo būtent dėl to, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas pavėluotai, reikalinga apibrėžti pavėlavimą pagrindžiančius kriterijus ir aplinkybes ir jas įrodyti, tačiau apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme to nepadarė. Teigia, kad ieškovas neįrodė, jog akcininkai atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, o taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp akcininkų veiksmų ir jam atsiradusios žalos padarymo fakto. Nurodo, kad ieškinys privalo būti pagrįstas konkrečiais ir aiškiais įrodymais, o ne prielaidomis, kad bankroto proceso metu apelianto kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas ir apeliantui bus padaryta žala.
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-10 sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kadangi nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte - byla buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinyje išdėstytų reikalavimų pobūdį bei aplinkybes, sudarančias juridinį ir faktinį ieškinio pagrindą, ir kilus abejonių dėl bylos teismingumo Panevėžio miesto apylinkės teismui, LR CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą tikrina ex officio, neatsižvelgdama į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „S. G. “ (b.l. 12). Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo 2010 m. balandžio 23 d.. Vilniaus apygardos teismas 2010-07-13 nutartimi patvirtino UAB „Panevėžio spaustuvė“ 11 459,91 Lt kreditorinį reikalavimą. Ieškovas UAB „Panevėžio spaustuvė“ ieškinį dėl žalos atlyginimo 11 459,91 Lt sumai pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui 2010-07-14, t.y. įsiteisėjus UAB „S. G. “ nutarčiai iškelti bankroto bylą bei patvirtinus UAB „Panevėžio spaustuvė“ kreditorinį reikalavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas panašiu atveju yra pasisakęs, kad konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 str.), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 str. 5 d.)., nes iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankroto administratorius. Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu (šiuo konkrečiu atveju UAB „Panevėžio spaustuvė“), neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 str. nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
CPK 26 str. 1 d. numato, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo (CPK 27 str. 4 p.). ĮBĮ 14 str. 3 d. numato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Kadangi bankrutuojančios įmonės kreditorius UAB „Panevėžio spaustuvė“ – ieškinį dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, turi teisę reikšti netiesioginiu ieškiniu bankrutuojančios įmonės vardu, o bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teisme, todėl kolegija daro išvadą, kad šį ginčą turi nagrinėti Vilniaus apygardos teismas (ĮBĮ 14 str. 3 d.).
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui ( 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas grąžinti ieškovui už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.).
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 27 straipsnio 4 punktu, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti.
Bylą pagal ieškovo UAB „Panevėžio spaustuvė“ netiesioginį ieškinį atsakovams R. Š. , A. B. , A. G. , trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „S. G. “ dėl žalos atlyginimo pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB „S. G. “ bankroto bylą.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei “Panevėžio spaustuvė” (į.k. 147637581) 344 (tris šimtus keturiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2011 m. kovo 14 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymas Nr. 69.