Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo E. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. V. piniginėms lėšoms 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe pasikėsino neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, t. y. žinodamas informaciją apie kontrabandinių cigarečių atplukdymo Nemuno upe į Lietuvos Respubliką vietą, laiką, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų nebuvimą tuo metu toje vietoje ir turėdamas tikslą šias cigaretes įgyti, išsivežti (gabenti), laikyti bei naudoti, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe kartu su V. V. automobiliais „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (E. V.), ir „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.) 2020 m. spalio 15 d. apie 04.30 val. atvyko prie valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (arčiausias adresas – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini)), kur jam – E. V., turėjusiam atsiskaityti už cigaretes, stebint aplinką, privažiavimus prie nurodytos vietos, patruliuojančių pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių judėjimą tame ruože, V. V. kartu su nenustatytais ikiteisminio tyrimo metu asmenimis, kontrabanda atgabenusiais 60 000 vienetų pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, viršijo 250 MGL ir sudarė 210 535 eurų, nešė ir krovė tas cigaretes į automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukraudamas 48 dėžes pilnas ir 1 dėžę per pus mažesne, supjaustyta per vidurį, tačiau visų sukrauti, išvežti ir baigti nusikalstamos veikos E. V. ir V. V. nespėjo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes šie asmenys VSAT pareigūnų buvo užklupti nusikaltimo vietoje ir sulaikyti bandant iš įvykio vietos pabėgti.

2. Be to, E. V. kaltinamas pagal BK 286 straipsnį tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. vengdamas sulaikymo dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, 2020 m. spalio 15 d., apie 04.45 val., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, (duomenys neskelbtini) gatvėje pasipriešino jo sulaikymą vykdžiusiam VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Vilniaus komandos vyresniajam specialistui M. Š., spirdamas pastarajam kojomis ne mažiau kaip du smūgius į kairiąją koją blauzdos srityje, padarydamas nubrozdinimus smūgių vietoje ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, panaudodamas turimą dujų balionėlį papurškė dujomis M. Š. į veido sritį, vieną kartą ranka sudavė pastarajam į krūtinės sritį.

3. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus 2020 m. spalio 19 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į E. V. turtą: 1) pinigines lėšas – 60 000 eurų, rastas ir paimtas kratų metu, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. draudžiant šiuos pinigus valdyti, naudoti ir jais disponuoti; 2) automobilį BMW X6 XDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3) automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4) automobilį Tiki Treiler C-265L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonėms taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, tačiau leidžiant jį valdyti ir juo naudotis.

4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo E. V. turtui buvo pratęstas iki 2022 m. liepos 19 d., tačiau prokuroro 2022 m. liepos 12 d. nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonėms buvo panaikintas, paliekant tik prokuroro 2020 m. spalio 19 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms – 60 000 eurų, rastiems ir paimtiems kratų metu pas kaltinamąjį E. V.. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas E. V. piniginėms lėšoms buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamasis E. V. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį dalyje ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui – piniginėms lėšoms 20 000 Eur ir 620 Eur panaikinti bei šias pinigines lėšas grąžinti teisėtiems savininkams N. V. (20 000 Eur jo asmenines pinigines santaupas) ir R. V. bei E. V. (620 Eur šeimos santaupas).

6.1. Kaltinamasis skunde nurodo, kad visi kratų metu rasti grynieji pinigai – 60 000 Eur yra jo ir jo šeimos narių teisėtai įgytos ir įstatymo nustatyta tvarka deklaruotos lėšos. Anot E. V., iš šios pinigų sumos 20 000 eurų yra jo sūnaus N. V. piniginės lėšos, o 620 Eur yra jo (kaltinamojo) šeimos pinigai, skirti būtiniausioms reikmėms. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio bei BK 72³ straipsnio nuostatomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioms jo šeimos nariams priklausančioms piniginėms lėšoms taikomas nepagrįstai.

6.2. Anot kaltinamojo, į bylą nuolat buvo teikiami duomenys patvirtinantys, kad N. V. yra pilnametis asmuo, kuris tiek asmeniškai, tiek su kaltinamuoju dirba pagal verslo liudijimus ir iš šių veiklų gauna teisėtas pajamas, kurias yra deklaravęs įstatymų nustatyta tvarka. N. V. gyvena kartu su savo tėvais (kaltinamojo šeima), todėl saugumo tikslais paprašė minėtą 20 000 eurų sumą leisti pasidėti į jų namuose esantį seifą. Kaltinamojo teigimu, atliktas jų šeimos turto vertinimas patvirtina, kad N. V. 2019 m. deklaravo gavęs 19 000 Eur pajamų, 2020 m. – 10 940 Eur.

6.3. Skunde nurodoma, kad bylos duomenys patvirtina ir tai, kad jis (E. V.) 2015 m. yra deklaravęs 40 000 Eur pajamų, 2017 m. – 41650 Eur, 2018 m. – 40 500 Eur, 2019 m. – 41 815 Eur, o 2020 m. – 38 530 Eur pajamų, gautų vykdant individualią veiklą. Be to, kartu su juo pagal išduotus verslo liudijimus dirbo ir jo šeimos nariai: sutuoktinė R. V. ir jų sūnus N. V.. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad rastos piniginės lėšos, tarp jų ir 620 Eur, į kurias taip pat laikinai apribota nuosavybės teisė, yra tiek jo, tiek jo šeimos narių teisėtai įgytas turtas, kuris būtinas jų šeimos pragyvenimui.

6.4. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, jų nenustatė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, leidžiančių daryti išvadą, kad N. V. seife laikomi 20 000 Eur arba jų šeimos buitinėms reikmėms skirti 620 Eur yra ar gali būti tariamai nusikalstamu būdu gautas arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantis konfiskuotinas turtas.

6.5. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo nuolat teikiami rašytiniai N. V., E. V. parodymai, prašymai bei skundai dėl pinigų grąžinimo, tačiau nei aplinkybės dėl pinigų priklausomybės, nei tai patvirtinantys bylos duomenys žemesniojo teismo tęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimą šioms piniginėms lėšoms nebuvo vertinami. Priešingai, nei N. V., nei R. V. baudžiamojoje byloje iki šiol liudytojais apklausti nebuvo.

6.6. Kaltinamasis E. V. teigia, kad tokie apygardos teismo veiksmai, kuomet jau daugiau nei trejus metus taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą N. V. priklausantiems 20 000 Eur bei šeimos ūkiui skirtiems 620 Eur, pažeidžia BPK 151 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai varžo tiek E. V., tiek jo šeimos narių teises.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis, kuria E. V. šešiems mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. V. pinigines lėšas, teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – pratęsimo kaltinamajam klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, BPK 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, be kita ko, ir dėl nusikaltimų numatytų BK 199² straipsnio 2 dalyje, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

10. Kaip jau minėta, pirmiau nurodyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

11. E. V. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje bei 286 straipsnyje, padarymu, t. y. ir tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe jis pasikėsino neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas VSAT pareigūnų. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir žemesnysis teismas, viena iš E. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra susijusi su materialinės naudos gavimu.

12. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų E. V. ir V. V. parodymuose, liudytojų M. L., M. Š., E. K., A. B. ir kitų liudytojų parodymuose, taip pat įvairių objektų apžiūrų, kratų protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose bei kituose rašytiniuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

13. Kaltinamojo E. V. skunde akcentuojama tai, kad tik dalis kratų metu paimtų pinigų, į kuriuos buvo apribota E. V. nuosavybės teisė, priklauso E. V.. Kaltinamojo teigimu, seife rasti 20 000 Eur yra jo sūnaus N. V. nuosavybė, o 620 Eur yra jo (kaltinamojo) ir sutuoktinės R. V. būtiniausiems šeimos poreikiams skirtos lėšos. Skunde taip pat nurodomos aplinkybės, susijusios su šių piniginių lėšų kilme bei priklausomumu. Iš tiesų aukštesniajam teismui kartu su skundu pateikti duomenys (verslo liudijimų kopijos) patvirtina, kad N. V. vykdė individualią veiklą ir iš šios veiklos galėjo gauti teisėtų pajamų. Tačiau kaip pagrįstai nurodė žemesnysis teismas, sprendžiant klausimą dėl laikino E. V. nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Kokiu būdu iš tiesų buvo gautos ar įgytos kaltinamojo E. V. gyvenamojoje vietoje rastos piniginės lėšos, kurioms šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ar jos atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik ištyrus ir įvertinus su tuo susijusius įrodymus, t. y. bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Įstatymas leidžia taikyti šią BPK 151 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę ir esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Todėl šioje proceso stadijoje kaltinamo skunde nurodytos aplinkybės apie pinigų priklausomumą kitiems jo šeimos nariams, šių piniginių lėšų kilmę neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog ši E. V. gyvenamojoje vietoje rasta grynųjų pinigų suma nuosavybės teise E. V. nepriklauso ir niekaip nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje tiriamais įvykiais.

14. Kaltinamojo skunde taip pat teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad minėti N. V. priklausantys pinigai bei šeimos poreikiams skirtos lėšos atitinka BK 72³ straipsnyje nurodytus konfiskuotino turto pažymius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje proceso stadijoje laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir nėra taikomas siekiant užtikrinti išplėstinį turto konfiskavimą, numatytą BK 72³ straipsnyje.

15. Taigi, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nustatė laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajam E. V. pagrindus. Byloje galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

16. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą. Sutiktina su kaltinamojo skunde dėstomais teiginiais, kad nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą iš tiesų trunka gana ilgą laiką. Tačiau atsižvelgiant į E. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį (bylą sudaro 34 tomai, joje kaltinami 6 asmenys), laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje (byloje įrodymų tyrimas dar nėra baigtas) netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui – varžo jo ar jo šeimos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamajam E. V. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, o skundžiamos Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo E. V. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.