- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- I-2733-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00338-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1000 Eur neturtinei žalai ir 3000 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 2–4).
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 40) nurodė, kad Marijampolės pataisos namai išskaičiuodami iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitas į Socialinį fondą bei išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus nesilaikė teisė aktų. Pareiškėjas patyrė nepatogumus, psichologinius išgyvenimus, diskriminavimą, depresiją. Pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. civilinėje byloje konstatavo, jog iš kalinamųjų kaip skolininkų negalima daryti išskaitų, nes tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis ir jis nesiekia Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, jog 25 ir 5 procentų iškaitos turėjo būti daromos ne nuo visų gaunamų lėšų, o nuo likusios piniginės sumos, atskaičius alimentus. Dėl to, pareiškėjui buvo pervedama mažesnė piniginė suma, todėl negalėjo įsigyti maisto prekių, drabužių ir kitų prekių. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra patvirtinęs parduotuvėms privalomą būtiniausių reikmenų asortimentą. Toks įsakymo patvirtinimas pagrindžia, jog nuteistiesiems nėra užtikrinamas reikiamas gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas, gaunamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų. Patvirtintas sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir reikmenimis.
Atsakovės atstovė Marijampolės PN atsiliepimu (b. l. 14–17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso ir Civilinio proceso kodekso straipsnių nuostatomis, pareiškėjui nuo visos jo darbo užmokesčio sumos yra atskaitomi 25 % į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, 5 % į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį ir 50 % pagal antstolių patvarkymus dėl išlaikymo išieškojimo. Marijampolės PN nurodė, kad į 50 % išskaitymą patenka visi 3 turimi pareiškėjui skirti antstolių patvarkymai: 2013 m. rugpjūčio 9 d. antstolės E. R. patvarkymas Nr. 69-1103/2013 ir patvarkymas Nr. 69-1102/2013 bei 2014 m. kovo 4 d. antstolio A. B. patvarkymas Nr. BLOO10929. Pagal Marijampolės PN Buhalterinės apskaitos skyriaus pateiktą 2018 m. kovo 15 d. pažymą Nr. 14/07-1726 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pareiškėjui darbo užmokestis išmokėtas tinkamai pagal paskaičiavimą. Pareiškėjas nurodo, kad pats privalo mokėti už elektrą, pašto ženklus, tenka pirkti rūbus ir higienos priemones, tačiau likusios darbo užmokesčio sumos tam nepakanka. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1 R-132 5 p. – „Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.”. Pareiškėjas yra mokus, todėl drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys neprivalo būti išduodami. Vadovaujantis BVK 132 str. 2 d. pareiškėjas gali teikti prašymą pataisos įstaigos direktoriui dėl leidimo panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje, tačiau iki šiol jis to nedarė. Remiantis pareiškėjo asmeninės sąskaitos Tab. Nr. 07820 duomenimis pareiškėjas specialių drabužių atsisakė ir prašė leisti dėvėti savo turimus nuosavus drabužius. Pareiškėjas nurodo, kad pats privalo susimokėti už elektrą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistieji už elektrą moka tik tais atvejais jeigu turi asmeninius, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse leidžiamus turėti elektros prietaisų (virduliai, kompiuteriai ir kt.) sunaudotą elektrą, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-108 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad privalo mokėti ir už pašto išlaidas. BVK 100 str. 7 d. numato, kad Siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (tiek turtinė, tiek neturtinė) atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas gali pasireikšti, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Sprendžiant administracinės teisės subjekto veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN veiksmų neteisingai atskaitant pareiškėjo darbo užmokesčio dalį į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, 5 procentus į neliečiamą sąskaitą bei alimentus.
Išskaitų iš nuteistųjų darbo užmokesčio vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 132 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu (BVK 132 straipsnio 2 dalis). Alimentai nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei visų kitų pajamų rūšių ir atskaičiuojami iki išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (BVK 132 straipsnio 3 dalis).
Iš pateikto į bylą atsiskaitymo su pareiškėju žiniaraščio (b. l. 18-19) matyti, kad iš pareiškėjui priskaičiuoto darbo užmokesčio buvo atskaityta tam tikros sumos pagal vykdomuosius dokumentus (alimentai) (b. l. 26-29), 25 proc. Socialinės paramos nuteistiesiems fondui ir 5 proc. į neliečiamą nuteistojo sąskaitą. Atsakovas atsiliepime paaiškino, jog alimentai, išskaitos į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą ir 5 procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninę sąskaitą išskaičiuojami nuo visos darbo užmokesčio sumos.
Pareiškėjas nurodo, jog minėti iškaitymai turi būti daromi ne nuo viso darbo užmokesčio sumos, o nuo likusios piniginės sumos, atskaičius alimentus. Pareiškėjo argumentai atmestini, kadangi BVK 132 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, jog minėtos išskaitos daromos nuo bendros darbo užmokesčio sumos. Jokių išimčių, kurios turėtų būti taikomos pareiškėjui nėra.
Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, iš pareiškėjo darbo užmokesčio vadovaujantis vykdomaisiais dokumentais išskaičiuojami alimentai nepilnamečiams vaikams bei daromos BVK nustatyto dydžio išskaitos teisės aktuose numatyta tvarka, todėl nėra pagrindo Marijampolės PN veiksmuose konstatuoti neteisėtų veiksmų.
Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitos buvo daromos neteisėtai, todėl šioje dalyje skundas atmestinas.
Pareiškėjas teigia, jog atsakovas turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje, kurioje teismas konstatavo, jog iš kalinamųjų kaip skolininkų negalima daryti išskaitų, nes tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis ir jis nesiekia Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kadangi minėtoje civilinėje byloje skundo dalykas bei pagrindas yra visiškai skirtingas nei pareiškėjo skunde dėstomos skundo aplinkybės bei reikalavimas. Be to, minėtoje civilinėje byloje buvo kvestionuojami antstolės veiksmai, o šioje byloje sprendžiamas klausimus, ar Marijampolės PN tinkamai vykdė Bausmių vykdymo kodekso 132 straipsnyje numatytus reikalavimus.
Pareiškėjas skunde teigia, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra patvirtinęs parduotuvėms privalomą būtiniausių prekių asortimentą. Toks įsakymo priėmimas patvirtina, jog nuteistiesiems nėra užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas, gaunamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų ir tai reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir reikmenimis.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kadangi BVK 92 straipsnyje numatyta, jog vieną iš nuteistųjų teisių yra apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiu šių pažeidimų įvardinimu, jų nedetalizavo. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas (neužtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, gaunamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų), kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Be to, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas yra mokus, todėl drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys neprivalo būti išduodami. Be to, pareiškėjas specialių drabužių atsisakė ir prašė leisti dėvėti savo turimus nuosavus drabužius (b. l. 31). Vadovaujantis BVK 132 str. 2 d. pareiškėjas gali teikti prašymą pataisos įstaigos direktoriui dėl leidimo panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje, tačiau to nedarė.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovo veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja žalą, buvo atlikti remiantis galiojančiais teisės aktais, t. y. buvo teisėti. Teismui byloje nenustačius vienos iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų (aktų) ir pareiškėjui jų neįrodžius, pareiškėjo reikalavimas tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.