- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- 1-851-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01504-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- V. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
kaltinamasis V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. J. 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.14 ‰ girtumo laipsnis), bute (duomenys neskelbtini), pagriebęs nukentėjusiosios motinos M. E. rankas, jas laužė, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai M. E. fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis V. J. 2014 m. rugpjūčio 16 d., apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus rankos kumščiu sudavė gulinčiai lovoje nukentėjusiajai motinai M. E. į dešinį šoną, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai M. E. fizinį skausmą.
V. J. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Fizinio skausmo sukėlimas 2013 m. rugsėjo 8 d.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jis kartu su savo motina M. E. gyvena (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu dažnai vartoja alkoholį, todėl ir konfliktai su motina kyla dėl to, kad būna išgėręs. 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 12.00 val. išgėręs grįžo namo, anksčiau minėtu adresu. Netrukus iš parduotuvės grįžo motina ir pradėjo priekaištauti, kad yra išgėręs, dėl ko ir kilo žodinis konfliktas. Būdamas išgėręs nesusilaikė ir griebė motinai už rankų. Motina pradėjo rėkti, po ko jis ją paleido. Tada nuėjo į kambarį, atsigulė ir užmigo. Vėliau jį pažadino policijos pareigūnai bei pristatė į komisariatą. Kas iškvietė policiją, nežino. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b.l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiosios M. E. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotais paaiškinimais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sūnumi V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus yra alkoholikas, dažnai prieš ją smurtauja, buvo sumušęs, nuolat grasina nužudyti. 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 11.00 val. grįžo namo iš parduotuvės. Grįžus sūnus pradėjo kabinėtis, įžeidinėjo, po to pagriebė už rankų ir pradėjo jas laužti. Pajuto stiprų skausmą ir pradėjo šauktis pagalbos. Jai pavyko ištrūkti ir išbėgo į laiptinę, kur kaimynas iškvietė policiją. Vienu metu prarado sąmonę dėl didelio susijaudinimo. Ar sūnus jai trenkė per veidą, neatsimena. Šiandien Valerijus jai negrasino susidorojimu. Į teismo medicinos ekspertus nesikreips, nes kūno sužalojimų nepatyrė, buvo sukeltas stiprus skausmas (b.l. 17);
- liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotais paaiškinimais, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio patrulės pareigose. 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 13.08 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. J., iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus mušasi. Atvykus anksčiau nurodytu adresu paaiškėjo, kad pagalbos prašė M. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 12.20 val. neblaivus sūnus V. J., gim. (duomenys neskelbtini), keikėsi necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi, konflikto metu grasino užmušti, ranka trenkė į veidą bei paėmęs už rankų M. E. ją kratė. M. E. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad sūnus reikalavo pinigų (b.l. 22);
- 2014 m. vasario 20 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog buvo perklausytas Bendrosios pagalbos centro pateiktas garso įrašas dėl 2013-09-08 įvykio. Nustatyta, kad M. E. kreipėsi telefonu pagalbos nurodydama, jog girtas jos sūnus laužo rankas (b.l. 12, 13, 14-16);
- 2013 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, jog atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog policiją kvietė M. E., kuri nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 12.20 val. neblaivus sūnus V. J. kabinėjosi prie jos, trenkė ranka į veidą, paėmė už rankos ir kratė ją (b.l. 19-21);
- alkotesterio duomenimis, kurie patvirtina, jog 2013 m. rugsėjo 8 d., 13.39 val. V. J. nustatytas 2,14 promilių girtumo laipsnis (b.l. 43).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. J. 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 ‰ girtumo laipsnis), bute, (duomenys neskelbtini), pagriebęs nukentėjusiosios motinos M. E. rankas, jas laužė, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai M. E. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius ir kvalifikuoti teisingai.
Fizinio skausmo sukėlimas 2014 m. rugpjūčio 16 d.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 16 d., apie 16.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu motinai, kuri tuo metu gulėjo lovoje, du kartus kumščiu sudavė į šoną. Į kurį tiksliai šoną mušė, nurodyti negali. Jis taip pasielgė todėl, kad buvo neblaivus, o kai išgeria alkoholinių gėrimų, savo veiksmų nekontroliuoja, tampa agresyvus. Po šio įvykio jis motinos atsiprašė, ji jam atleido ir šiuo metu jie nesipyksta. Dėl to, kad mušė motiną, labai gailisi, tai darydamas apie tolimesnes pasekmes niekada negalvojo. Šiuo metu padarė išvadas, suprato savo padarytą kaltę, su motina daugiau nekonfliktuoja (b.l. 70).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiosios M. E. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotais paaiškinimais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su sūnumi V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jis nuolat girtuokliauja ir prieš ją smurtauja. Ankščiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet su juo susitaikė ir tyrimas buvo nutrauktas. 2014 m. rugpjūčio 16 d. sūnus apie 16 val., būdamas girtas, ją įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais ir du kartus kumščiu trenkė į šonus, tuo jai sukėlė stiprų skausmą. Ji pradėjo rėkti, šaukti pagalbos, užsidarė savo kambaryje. Po to jis išėjo iš buto, o ji iškvietė policiją. Nori patikslinti parodymus, kad šią dieną sūnus neįžeidinėjo, tai buvo ankščiau (b.l. 37);
- liudytojo K. I. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotais paaiškinimais, kad 2014 m. rugpjūčio 16 d., apie 18.33 val. tarnybos metu, dirbant kartu su patruliu J. Č., iš Vilniaus miesto AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus mušė ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu, moteris, kaip vėliau sužinojo – M. E. paaiškino, kad į namus atėjo neblaivus sūnus V. J., pradėjo kelti konfliktą, keikti ją, mušti kumščiais į nugarą, koja spyrė į sėdmenis. Sumušęs motiną pasišalino iš buto. Jiems atvykus V. J. bute nerado (b.l. 41);
- 2014 m. rugpjūčio 29 d. akistatos tarp nukentėjusios M. E. ir įtariamojo V. J. metu, nukentėjusioji M. E. patvirtino savo parodymus, o įtariamasis V. J. pripažino savo kaltę, sutiko su motinos parodymais, nurodė, kad neatmeta tos galimybės, kad būdamas neblaivus sumušė motiną ( b.l. 40 );
- 2014 m. lapkričio 25 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog buvo perklausytas Bendrosios pagalbos centro pateiktas garso įrašas dėl 2014-08-16 įvykio. Nustatyta, jog M. E. kreipėsi telefonu pagalbos nurodydama, kad jos sūnus ją muša, du kartus kumščiais į šoną (b.l. 32, 33-34);
- 2014 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, jog atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad policiją kvietė M. E., kuri nurodė, jog jos neblaivus sūnus V. J. 2014 m. rugpjūčio 16 d., apie 18.15 val. kumščiu trenkė jai į nugarą, koja spyrė į sėdmenis (b.l. 35-36);
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis V. J. 2014 m. rugpjūčio 16 d., apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus rankos kumščiu sudavė gulinčiai lovoje nukentėjusiajai motinai M. E. į dešinį šoną, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai M. E. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius ir kvalifikuoti teisingai.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. J. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi bei trukme sutinka (b.l. 102-103).
Kaltinamojo V. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), baigtos, nusikaltimai padaryti tyčia. Kaltinamasis neteistas (b.l. 82-83), administracine tvarka baustas (b.l. 78-79). V. J. nuo 1977 m. spalio 17 d. iki 1977 m. lapkričio 30 d. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė: pastovus piktnaudžiavimas alkoholiu (b.l. 88, 95), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 89, 93), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 91, 94). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014 m. spalio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-422/2014 konstatuota, kad V. J. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 97). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 42 str. 1 d. 3 p., 48 str.).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui perduotas kompaktinis diskas su garso įrašais, teismo baudžiamajai įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2013 m. rugsėjo 8 d. veika), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitas pagalbos reikalingais žmonėmis.
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2014 m. rugpjūčio 16 d. veika), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitas pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę V. J. paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitas pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę V. J. paskiriant laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitas pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką (3 paras), t.y. nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. 13.08 val. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. 11.50 val. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. 10.00 val. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. 11.17 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui perduotą kompaktinį diską su garso įrašais, teismo baudžiamajai įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
V. J. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.