Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Vidai Butiškienei,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 16 (šešiolikos) MGL, t.y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 euro centų) dydžio bauda.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos advokato darbui apmokėti iš M. K. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2015-05-02 apie 18 val. viešoje vietoje - kavinėje ,,duomenys neskelbtini“, esančioje duomenys neskelbtini, žmonių akivaizdoje, išvadindamas D. B. necenzūriniais žodžiais ,,kurva“, ,,žiurke“, įžūliu elgesiu- apipildamas ją bokalu alaus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą (BPK 324 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

M. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-204/2008).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, įvertinęs įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistasis M. K. viešoje vietoje – kavinėje „duomenys neskelbtini“, žmonių akivaizdoje išvadindamas D. B. necenzūriniais žodžiais, taip pat įžūliu elgesiu - apipildamas ją bokalu alaus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad M. K. kitų asmenų akivaizdoje šiurkščiai pažemino, paniekino nukentėjusiąją ir taip sukėlė pasekmes numatytas BK 284 str. 1 d..

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino jog M. K. veiksmai – nukentėjusios D. B. apipylimas alumi prilygsta įžūliam elgesiui ir, kad M. K. sukėlė būtinas šiai nusikalstamai veikai inkriminuoti pasekmes - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi minėto straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismų praktikoje įžūliais veiksmais pripažįstami veiksmai pasireiškiantys fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui, gyvūno kankinimu kitų žmonių akivaizdoje, ir panašiai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015). kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, M. K. neteisėti veiksmai truko neilgai, to, kad dėl jo veiksmų žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ar buvo nutrauktas baro darbas, dėl to turėjo pasišalinti lankytojai, bei kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. K. įžūliais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, yra neteisinga.

Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nepadoriu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, kaip pavyzdžiui: įžeidžiamas kabinėjimasis prie aplinkinių, spjaudymasis, nepadorių gestų demonstravimas ir pnš.. Taigi iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama norma numato atsakomybę tiek už nepadorų elgesį, tiek ir už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje trikdant visuomenės rimtį ar tvarką. Pavyzdžiui, pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (t. y. kaip nepadorus elgesys arba nepadorus elgesys kartu su necenzūrinių žodžių vartojimu) teismų praktikoje, be kita ko, kvalifikuoti tokie veiksmai, kai kaltinamasis tyčia žmogų apipila vandeniu automobilių plovimo aikštelėje, taip pat abiem pusėms vartojant necenzūrinius žodžius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2014). Akivaizdu, kad nepadorių veiksmų pagal BK 284 straipsnio 2 dalį samprata gali būti labai plati ir jie gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai nuo jų atlikimo vietos, pobūdžio, dalyvavusių asmenų ir kt. Žinoma, svarbiausia, kad veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje.

Baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 284 str.2d. sudėtis yra formali, t. y. baudžiamoji atsakomybė taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip ir šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi.

Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios įžeidinėjimas necenzūriniu žodžiu, vadinimas „žiurke“, jos apliejimas alumi, vertintinas kaip BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įvardintas nepadorus elgesys. Aptariama norma nustato atsakomybę tiek už nepadorų elgesį, tiek už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje trikdant visuomenės rimtį ar tvarką. Tai, kad M. K. suprato jog jis pasirinko netinkamą vietą asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis su buvusia drauge ir, kad pastarąją toks jo elgesys galėjo įskaudinti, rodo tai, kad jis su draugu iškart po konflikto išėjo, o po kurio laiko sakydamas draugui A. S., kad taip yra negerai, grįžo atsiprašyti. Viešosios vietos specifika (kavinė-baras), veiksmų atlikimo laikas (vakaro metas, taip pat lankytojų buvimo bare laikas), pobūdis (nukentėjusiosios įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais, jos apipylimas alumi) rodo, kad buvo trikdomas baro lankytojų poilsis, normalus bendravimas, bet baro darbas dėl tokių jo veiksmų nebuvo sutrikdytas, o tai rodo, kad M. K. veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio ir atitinka ne BK 284 straipsnio 1 dalies požymius, o baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 284 straipsnio 2 dalies požymius.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. K. buvo apšmeižtas nukentėjusiosios D. B., tačiau su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Įvykių eiga, kaltinamojo veiksmai tiek prieš įvykį, tiek po įvykio, nukentėjusios ir kaltinamojo vėlesnis bendras gyvenimas rodo, jog nukentėjusioji neturėjo jokio tikslo apkalbėti kaltinamąjį. Jos parodymai, jog kaltinamasis tą vakarą sumušė ir Š. Z. buvo įvertinti pirmos instancijos teismo ir pagrįstai iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad M. K. smūgiavo Š. Z.. D. B. teisme šios aplinkybės nepatvirtino, be to jau ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi , kad pati ji šio momento nematė, tik girdėjo iš kartu buvusių draugų.

Taigi apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad M. K. 2015 m. gegužės 2 d., apie 18 val. viešoje vietoje – kavinėje „duomenys neskelbtini” , esančioje duomenys neskelbtini, žmonių akivaizdoje, nepadoriu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įžeidinėjo D. B. vadindamas „žiurke“ ir necenzūriniu žodžiu, apipylė nukentėjusiąją bokalu alaus, tokiu būdu M. K. viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius būtinųjų padarinių, M. K. veiksmai iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotini į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Perkvalifikavus M. K. nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį, iš naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimo klausimas.

Skiriant bausmę ir sprendžiant bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, vadovaujamasi BK specialiosios dalies sankcija ir atsižvelgiama į bendrosios dalies normų reikalavimus. Bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas yra įtvirtintas BK 54 straipsnyje, kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Skiriant bausmę vertinama tai, kad M. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK12 str.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau teistas du kartus, baudžiamasis nusižengimas padarytas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio vykdymo atidėjimo metu (T.1, b.l.68-76), nedirbantis (T.1, b. l 84, 85), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (T.1, b. l. 88), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi 2005-01-06, diagnozė nepatikslinta (T.1, b. l. 90, 91), pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (T.1, b.l. 88). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jis nėra susaistytas tvirtais šeiminiais ryšiais, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, praeityje ne kartą teistas, teistumai nėra išnykę, paskirtas baudas jis kol kas nesumokėjęs, kas rodo jo atsainų požiūrį į paskirtas švelnesnes bausmės rūšis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatytiems tikslams - nubausti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, šiems tikslams pasiekti skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį artimą vidurkiui – dvidešimt penkias dienas arešto (BK 49 str. 3 d.).

Apylinkės teismas nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrino su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudėdamas ir paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3(trims) mėnesiams bei 16 (šešiolikos) MGL, t.y. 602,56 Eur dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-408/2014 skirta laisvės atėmimo bausmė jau yra įvykdyta, o šiuo nuosprendžiu yra paskirta nauja bausmės rūšis. Dėl šios priežasties keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės subendrinimo.

Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos (T.2, b.l. 20, 41) dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam M. K. apeliacinėje instancijoje, nurodant, jog tarnyba turėjo 90,67 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. K. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu,

nusprendė:

M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

M. K. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 2 dalį ir nubausti 25 (dvidešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - bauda, jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 25 (dvidešimt penkių) parų areštą bei 16(šešiolikos) MGL, t.y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 euro centų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti patirtas išlaidas, netenkinti.