- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 1-987-919/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- R. C.
- Kaltinamasis
- Ž. V. C.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai R. C., kaltinamojo gynėjai advokatui Rimantui Bučmai, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. V. C., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs, adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. C. 2016-03-24 apie 02.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine R. C. metu, pirmojo aukšto koridoriuje tyčia, rankos delnu ne mažiau kaip tris kartus smogė jai į galvą, petį, antrajame aukšte esančiame vonios kambaryje abiem rankom sugriebė ją už vilkėtų rūbų ties pečiais ir, panaudodamas savo fizinę jėgą, ją tampė, paleidęs ją abiem rankom stumdamas ją ties pečiais išstūmė iš vonios kambario į miegamąjį kambarį, kur abiem rankomis stūmė ją ties pečiais, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, o jai gulint ant pilvo, ranka sugriebė ją už plaukų ir, nepaleisdamas jų, ne mažiau kaip šešis kartus trankė jos galvą veidu į grindis, paskui abiem rankomis suėmė ją už kaklo ir, spausdamas jį, ją smaugė, abiejų rankų delnais ne mažiau kaip keturis kartus smogė R. C. į jos abu skruostus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į abu šonus ir sėdmenis, R. C. pabėgus į antrojo aukšto koridorių, abiem rankom apglėbė ją iš nugaros, ją pargriovė, gulinčią sugriebė už pečių ir jėga tempė laiptų link, o R. C. išsilaisvinus ir nubėgus į antrajame aukšte esantį svečių kambarį, abiem rankomis ją stumdamas, pargriovė ant grindų, laikė ją prispaudęs prie jų, gulinčią ant grindų tampė, sugriebė už plaukų ir tąsė, paleidęs sugriebė už abiejų R. C. rankų, kuriose ji laikė mobilaus ryšio telefoną, norėdama paskambinti ir išsikviesti pagalbos, spaudė rankas, kol ši paleido telefoną, kurį paėmęs atsitraukė nuo R. C., tačiau šiai laiptais bėgant iš antro namo aukšto į pirmą aukštą, ant laiptų koja, ne mažiau kaip du kartus spyrė jai į sėdmenis, pirmajame namo aukšte tampė besirengiančią R. C., o jai išėjus į namo, esančio Kranto 14-osios g. 33, Kaune, kiemą, nepavykus jos sulaikyti, abiem rankomis pastūmė R. C. ties pečiais, dėl ko ši nukrito ant akmenimis grįsto takelio, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, padarė jai sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio riešo ir plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaklo šoniniuose paviršiuose, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d.,
Be to, jis 2016-03-24 apie 02.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine R. C. metu, žodžiu tiesiogiai sakydamas jai, kad užmuš, numes ją nuo laiptų, nuo kurių ji skris, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, jis panaudojo prieš R. C. fizinį smurtą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.
Ž. V. C. teisme kaltę pripažino visiškai. Atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, kad tai pirmas ir paskutinis kartas kai jis vartojo fizinį smurtą. Dėl savo poelgio gailisi, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.
Nukentėjusioji R. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutuoktinis smurtavo prieš ją, grasino užmušti, grasinimai buvo realūs, ji labai išsigando. Atleido kaltinamajam, jis jos atsiprašė, sutinka taikytis ir, kad byla būtų nutraukta. Civilinio ieškinio nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, Ž. V. C. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
- įtariamuoju apklaustas Ž. V. C. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad visiškai pripažįsta, kad padarė abu nusikaltimus. Pripažįsta, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo sutuoktinę 2016-03-24 apie 02.30 val., padarė jai sužalojimus, kad grasino ją nužudyti. Taip padarė pykdamas, nesusivaldęs, tikslo ją nužudyti neturėjo, tačiau konflikto metu nesusivaldęs jai taip pasakė. Dėl abiejų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (b.l. 45-46);
- R. C. pareiškimu (protokolas – pareiškimas), kuriuo ji pranešė apie nusikalstamą veiką (b.l. 4);
- apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-11);
- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-03-24 apie 03.15 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurto artimoje aplinkoje (b.l. 12-15);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G784/2016(02) padaryta išvada, kad R. C. padaryta sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio riešo ir plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaklo šoniniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti paros bėgyje iki apžiūros kietais bukais riboto paviršiaus daiktais paveikus išvardintas kūno sritis 8 ar daugiau atskirų trauminių kontaktų pasėkoje. Sužalojimai kakle tikėtina susidarė smaugimo veiksmo rankos pirštais pasėkoje. Kitų kūno sričių paviršiniai sužalojimai atspindi bendruosius nedidelio kontaktinio ploto riboto paviršiaus daiktų poveikius. Jie galėjo būti padaryti kaip spaudžiant rankų pirštais, suduodant smūgius kumščiais, kojomis ar pan. Sužalojimai visumoje griuvimu nepaaiškinami. Sužalojimų vaizdas neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms (b.l. 18-19);
- nukentėjusiosios R. C. parodymais, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ji susituokė su Ž.V. C.. Abiem ši santuoka buvo pirmoji. Nuo santuokos sudarymo gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abu sieja šeimos ryšiai, turi bendrą dukrą, tačiau ji yra pilnametė ir jau maždaug septynerius metus gyvena atskirai. Pastaruoju metu kartu su sutuoktiniu Ž.V. C. dviese gyvena abiem bendra nuosavybe priklausančiame, santuokos metu įgytame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiai paskutiniu metu įtempti. 2016-03-24 būnant abiems namuose adresu (duomenys neskelbtini), gulėjo antrajame aukšte esančiame miegamajame, o sutuoktinis, pirmajame namo aukšte, esančiame priepirtyje vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 02:30 val. nuėjo pažiūrėti, ką jis veikia ir pamatė, kad jis telefonu su kažkuo susirašinėja. Jo paklausus su kuo jis susirašinėja, jis atsakė jog naršo internete ir su niekuo nesusirašinėja, ir pats geranoriškai padavė savo mobilaus ryšio telefoną. Paėmus telefoną į jį atėjo kelios žinutės, kurias perskaičiusi suprato, kad jis susirašinėja su kita nepažįstama moterimi ir tariasi dėl pasimatymo. Tada tarp pačios ir neblaivaus sutuoktinio Ž. V. C. kilo žodinis konfliktas, dėl to jog jis susirašinėja su kitomis merginomis. Papriekaištavus, kad jis apgaudinėja, konfliktas paaštrėjo, tada vyras susinervino ir pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Gražinus jam mobilaus ryšio telefoną, nuėjo iš priepirčio į pirmame aukšte esantį koridorių. Sutuoktinis atėjo paskui ir abiem rankomis stipriai apsikabino ties pečiais, suvaržydamas judesius ir galimybę nuo jo nueiti, judinti rankas. Todėl jį nuo savęs atstūmė koja. Taip pasielgė norėdama, kad jis atsitrauktų , nevaržytų judesių ir, kad galėtų nueiti į kambarį, ko apsikabinęs jis neleido padaryti. Tuo metu kai jis laikė apsikabinęs fizinio skausmo nejautė, tačiau tokiu veiksmu jis suvaržė laisvę. Jis bandė aiškintis, kad žinutės adresuotos ne jam. Atstūmusi jį koja ir tokiu būdu ištrūkusi iš priverstinio jo glėbio, pradėjo eiti laiptų link, tačiau nepriėjus laiptų, esant pirmo aukšto koridoriuje Ž. V. C. rankos kurios neatsimena delnu, ne mažiau kaip tris kartus smogė į galvą, petį. Tai darė tyčia. Tada nuo jo pabėgo laiptais į antrą namo aukštą, į miegamojo kambarį kur pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, įėjo į šalia esantį vonios kambarį, jame užsirakino iš vidaus. Bėgdama į vonios kambarį sutuoktiniui pasakė, kad jei jis ir toliau mušis apie tai praneš policijai. Užsirakinus vonios kambaryje, nespėjus niekur paskambinti į vonios kambarį įėjo sutuoktinis. Nors buvo užrakinusi duris iš vidaus, vonios kambario durų dvipusė rakinama spyna, todėl Ž. V. C. nesunkiai ją atsirakino iš kitos pusės. Įėjęs į vonios kambarį sutuoktinis, abiem rankom sugriebė už vilkėtų rūbų, ties pečiais ir panaudodamas savo fizinę jėgą tampė, paleidęs abiem rankom jėga stūmė ties pečiais, tokiu būdu išstumdamas iš vonios kambario į miegamąjį kambarį. Ir ten atėjęs, abiem rankomis stūmė ties pečiais, dėl ko nugriuvo miegamajame kambaryje ant kilimine danga padengtų grindų. Gulint ant pilvo jis ranka sugriebė už plaukų ir nepaleisdamas jų, ne mažiau kaip šešis kartus trankė galvą dėl ko veidu trankėsi į kiliminę dangą. Paskui suėmė rankomis už kaklo ir spausdamas jį smaugė, darydamas tai jis šaukė , kad "tave užmušiu". Prašė sutuoktinio paleisti, tačiau jis ir toliau grasino nužudyti, abiejų rankų delnais ne mažiau kaip keturis kartus smogė į abu skruostus. Tuomet jis ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairįjį ir dešinįjį šonus ir sėdmenis. Ir visą laiką mušdamas grasino užmušti. Tuo metu rankoje laikytu telefonu stengėsi paskambinti, tačiau niekaip negalėjo to padaryti, dėl to, kad buvo mušama sutuoktinio, juto fizinį skausmą, o sutuoktinis, mušdamas, visaip stengėsi tą telefoną atimti. Sukaupusi visas jėgas atsistojo ir iš miegamojo kambario išėjo į holą. Ž. V. C. atbėgęs į holą iš nugaros pusės abiem rankom apglėbė ir visaip stengėsi atimti rankoje laikytą telefoną, tai darydamas pargriovė. Nugriuvus hole ant kilimine danga padengtų grindų, sutuoktinis šaukė „numesiu tave nuo laiptų“, „užmušiu“, šaukdamas tai jis sugriebė už pečių ir gulinčią, jėga tempė laiptų link. Labai išsigando, kad sutuoktinis mušdamas ir tempdamas laiptų link tikrai numes ir užmuš. Visaip stengėsi ištrūkti, jautė didelį stresą ir baimę, kad grasinimą ją numesti nuo laiptų ir tokiu būdu užmušti arba suluošinti jis įgyvendins tuoj pat. Besimuistydama išsilaisvino ir pabėgo į svečių kambarį, tai yra kuo toliau nuo laiptų. Ten Ž. V. C. stumdamas rankomis ją dar kartą pargriovė ant grindų, laikė prispaudęs prie grindų ir stengėsi atimti telefoną, o ji iš visų jėgų stengėsi, kad jis iš jos jo neatimtų. Jis sugriebė už plaukų ir tąsė, paleidęs sugriebė už abiejų jos rankų, kuriose ji laikė mobilaus ryšio telefoną, norėdama paskambinti ir išsikviesti pagalbos, spaudė rankas, kol ši paleido telefoną, kurį paėmęs atsitraukė nuo jos, tačiau jai laiptais bėgant iš antro namo aukšto į pirmą aukštą, ant laiptų koja, ne mažiau kaip du kartus spyrė jai į sėdmenis, pirmajame namo aukšte tampė besirengiančią, o jai išėjus į namo, esančio Kranto 14-osios g. 33, Kaune, kiemą, nepavykus jos sulaikyti, abiem rankomis pastūmė ties pečiais, dėl ko ji nukrito ant akmenimis grįsto takelio (b.l. 28-30);
- liudytojos A. C. parodymais, kuri nurodė, kad Žilvinas V. C. ir R. C. yra jos tėvai, ji yra pilnametė, sukūrė šeimą ir gyvena atskirai nuo jų. Jos santykiai su abiem tėvais yra labai geri. Pastaruoju metu tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), jiems abiems santuokoje įgytame name. Ji gyvena ne didesniu nei vieno kilometro atstumu nuo jų. Paskutinį kartą abu tėvus matė maždaug prieš savaitę. Jų tarpusavio santykiai buvo geri. 2016-03-24 apie 03.00 val. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo mama. Iš karto pamatė, kad jai kažkas atsitiko, nes mama buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, visa drebėjo, pasiskundė, kad ją sumušė jos vyras. Ji paklausė mamos, kaip ir dėl ko tai nutiko. Mama pasakė, kad Ž. V. C. esant neblaiviam jų namuose kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis susirašinėja su kitomis moterimis ir šio konflikto metu, Ž. V. C. ją mušė: stumdė, smogė rankomis, spardė kojomis, smaugė, pešė plaukus, tempė link laiptų, grasino nuo jų numesti, dėl ko mama sakė, kad labai išsigando, kad niekada gyvenime nėra patyrusi tokio išgąsčio. Sakė, kad tikėjo, kad Ž. V. C. iš tiesų numes ją nuo laiptų. Matė ant mamos kaklo įspaudimo, likusio nuo pirštų, žymes, vėliau mačtė ir kraujosruvas ant abiejų rankų. Mama paprašė apie įvykį pranešti policijai, nes sakė, kad tėvas atėmė iš jos telefoną, dėl ko ji pati išsikviesti pagalbos negalėjo. Mama skundėsi skausmu visame kūne. Iš karto automobiliu nuvažiavo iki tėvų namų adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Ž. V. C. namuose neradome. Ji pati asmeniškai įvykio nematė, tačiau, gerai pažinodama savo mamą, neabejojo, kad ji jai papasakojo tiesą, kad ją sumušė jos vyras, be to, sumušimo žymės matėsi ant mamos kūno, todėl nedelsdama savo mobilaus ryšio telefonu ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 03.11 val. Atvykę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b.l. 35-36).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad Ž. V. C. 2016-03-24 apie 02.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine R. C. metu, mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, padarė jai sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio riešo ir plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaklo šoniniuose paviršiuose, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.
Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, Ž. V. C. tarpusavio konflikto su savo sutuoktine R. C. metu, žodžiu tiesiogiai sakydamas jai, kad užmuš, numes ją nuo laiptų, nuo kurių ji skris, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, jis panaudojo prieš R. C. fizinį smurtą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, prokurorė tam neprieštaravo.
Kaltinamasis Ž. V. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Ž. V. C. neteistas (b.l. 52), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 53), dirba (b.l. 55), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (b.l. 58), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 60), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., BK 145 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja R. C., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, dokumentų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Byloje 2016-03-25 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatas Rimantas Bučma teikia antrinę teisinę pagalbą Ž. V. C. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2016-03-25 iš viso sudaro 23,16 EUR, kurias prašo priteisti valstybės naudai.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto Ž. V. C.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
Ž. V. C., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja R. C. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-987-919/2016 nutraukti.
Išaiškinti Ž. V. C., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu Ž. V. C. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš Ž. V. C. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.