- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- eI-291-428/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Atsakovas
- A. T.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 219,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems Birštono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, esančio Birštono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kaime gyvenamas namas pagal paskirtį nenaudojamas, jame nesusidaro atliekos, konteinerio prie namo nėra, į sodybą nepravažiuojami keliai, todėl nesinaudojo atliekų surinkimo paslaugomis. Bendras konteineris nuo pareiškėjo sodybos yra nutolęs apie 400 m. Birštono savivaldybės taryba atsakovo prašymo dėl lengvatos suteikimo netenkino. Taip pat atsakovas nurodė, jog netinkamai vykdoma pareiškėjo buhalterija, netinkamai pateikti patvirtinti dokumentai. Atsakovas nurodė, jog visuomet laiku mokėjo už suteiktą paslaugą (duomenys neskelbtini) kaime, o už neteikiamas paslaugas (duomenys neskelbtini) kaime nemoka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Minėtos Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos savivaldybių institucijų kompetencijai priskiria funkciją atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikia teisę nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas kaip vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų priskirtų) savivaldybės funkcijų numato savivaldybės teisę nustatyti vietines rinkliavas.
Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Vietinė rinkliava – tai Birštono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Birštono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai. Pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 17 punktas).
Byloje esantys duomenys, t.y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal Nuostatų 5 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. iš dalies nemokėjo jam priskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, dėl ko susidarė įsiskolinimas.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio sumos paskaičiavimas yra neteisingas. Remiantis į bylą pateiktais vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) atsakovui buvo nustatyta mokėti: 2014 m.- 61,11 Lt/ketv. vietinės rinkliavos mokesčio, 2015 -2017 m. – 17,70 Eur/ketv. vietinės rinkliavos mokesčio. Vadinasi, už 2014 m. laikotarpį susidarė 70,79 Eur ((61,11 Lt x 4)/3,45280), o už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2017 m. kovo 31 d. susidarė 159,30 Eur (17,70 × 9 ketv.) vietinės rinkliavos mokesčio. Iš viso už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. susidarė 230,09 Eur vietinės rinkliavos mokesčio.
Pareiškėjas ir atsakovas pateikė rašytinius duomenis (b. l. 16-22, 55, 2017 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. 17-R-00000799) iš kurių matyti, jog atsakovas ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) pareiškėjui įmokėjo vietinės rinkliavos įmokas 2014 m. vasario 12 d., 2014 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. rugpjūčio 26 d., 2017 m. balandžio 11 d. Iš viso ginčo laikotarpiu atsakovas sumokėjo 111,95 Eur vietinės rinkliavos mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl 219,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mažintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 118,14 Eur (219,92 Eur - 111,95 Eur) nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties, kad paslaugomis nesinaudoja, ar neturi individualaus konteinerio, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes.
Atsakovas nurodė, jog nekilnojamame objekte, esančiam (duomenys neskelbtini)., atsakovas jokių atliekų neturėjo, nebuvo išduotas individualus konteineris bei yra neprivažiuojamas kelias iki minėtos sodybos. Todėl minėtas objektas neturėtų būti apmokestinamas. Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (6.17)-SR-1584 (b. l. 61) nurodyta, jog 2017 m. gruodžio 1 d. Birštono savivaldybės administracijos specialistas ir Birštono seniūnijos seniūnas lankėsi (duomenys neskelbtini)., atsakovui priklausančioje sodyboje. Buvo užfiksuota, jog sodyboje yra auginamos avys, ūkio darbus dirbo darbininkas, būnantis šioje sodyboje. Pareiškėjas taip pat pateikė duomenis, jog yra pastatytas bendro naudojimo konteineris nutolęs nuo sodybos 250 m. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtoje sodyboje nesusidaro atliekos, t.y. nepateikta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ir joje nesusidaro atliekos.
Pažymėtina, kad Birštono savivaldybės taryba numatė galimybę fizinius asmenis atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nenaudojamų pastatų savininkus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sprendimu atleistas nuo rinkliavos mokėjimo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ((duomenys neskelbtini)). Todėl nėra pagrindo nepriteisti atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Atsakovas prašo teismo pradėti tyrimą dėl Nuostatų teisėtumo ir panaikinti, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės už naudojimąsi individualiu konteineriu vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal iš jo surenkamą komunalinių atliekų kiekį, kuris būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į naudojamo individualaus konteinerio talpą ir jo ištuštinimo periodiškumą.
Teismų informacinės sistemos Liteko (toliau- LITEKO) duomenys patvirtina, kad tiek apygardų administraciniai teismai, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- LVAT) eilėje administracinių bylų konstatavo, jog atskirų savivaldybių tarybų Nuostatai (šioje dalyje Nuostatų normos nustato iš esmės analogišką vietinės rinkliavos dydžio paskaičiavimo principą) Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui prieštarauja tik ta apimtimi, jog juose nėra numatyta vienintelė alternatyva – galimybė mokėti vietinę rinkliavą arba pagal deklaruojamų, arba pagal faktinį atliekų kiekį (pvz. KAAT administracinė byla Nr. I-1267-480/2011 ir kt.). Iš to seka, kad po norminių administracinių aktų ištyrimo savivaldybių taryboms atsirado pareiga tik papildyti nuostatus. Jokių kitų paminėtų norminių administracinių aktų neatitikimų teisės aktams tiek apygardų administraciniai teismai, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės nenustatė. Teismai imperatyviai nekonstatavo, jog vietinės rinkliavos mokėjimas pagal statinių plotą prieštarauja teisės aktų nuostatoms, tačiau padarė išvadą, jog Nuostatus būtina tik papildyti alternatyviais vietinės rinkliavos paskaičiavimo būdais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalies, 112 straipsnio 1 dalies nuostatų ir šioje administracinėje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių sisteminė analizė patvirtina, kad atsakovas nelaikytinas iš esmės tinkamu ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytu subjektu, kuris turi procesinę teisę pateikti administraciniam teismui prašymą dėl norminio administracinio akto ištyrimo. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, nelaikė, jog Nuostatų normos pažeidžia jo teises, nes į teismą dėl savo pažeistų teisių nuo 2008 m. spalio 1 d. nesikreipė bei neprašė vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį. Priešingai, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame teigia, jog atsakovas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir, tuo pačiu, inicijavo administracinės bylos iškėlimą atsakovui, o ABTĮ nenumato administraciniame procese priešpriešinio skundo instituto. Šiuo atveju atsakovas pagal procesinę padėtį nagrinėjamoje individualioje nagrinėjamojoje byloje nėra subjektas, numatytas ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje.
Liteko duomenys patvirtina, kad tiek apygardų administraciniai teismai, tiek ir LVAT ištyrė eilės savivaldybių tarybų patvirtintų Nuostatų teisėtumą (pvz. Prienų, Alytaus, Lazdijų rajonų ir t.t.), tačiau savo procesiniuose sprendimuose nei vienų Nuostatų atžvilgiu netaikė ABTĮ 118 straipsnio 2 dalies. Be to, terminas už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą telpa iki atsakovo oficialiai pateikto prašymo dėl norminio administracinio akto tyrimo. Tai taip pat duoda pagrindą išvadai, kad Nuostatų tyrimas objektyviai nėra tikslingas (proceso greitumo, koncentruotumo, galiojimo laike principai), nes tai realiai nesukels atsakovui teisinių pasekmių už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas gavo pranešimus apie vietinės rinkliavos mokėjimą, tačiau niekada nesikreipė nei į pareiškėją, nei į Birštono savivaldybę dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo pagal deklaruojamą atliekų kiekį, todėl tai duoda pagrindą išvadai, atsakovas nelaikė, jog jo teisės pažeidžiamos. Atsakovo argumentai, jog jis nesukaupia jokių atliekų, nevykdo veiklos teisiškai nėra reikšmingi, nes kaip jau buvo paminėta, vietinė rinkliava netapatinama su teikiama paslauga CK normų kontekste. Nuostatų 5 punktas vietinės rinkliavos mokėjimą betarpiškai sieja tik su turimo (valdomo, naudojamo, disponuojamo) nekilnojamojo turto plotu (ABTĮ 56 str.).
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atliekų turėtojo, t. y. atsakovo turėtą siekį vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Priešingai, atsakovas teigia, kad atliekų apskritai neturėjo. Atsakovas nesikreipė bei neprašė vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį. Todėl šiuo atveju vietinės rinkliavos mokėjimo pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį klausimas nėra aktualus. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, konstatavo, jog vien tai, kad aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra atsakovo pateiktų įrodymų ar kitokių duomenų, kurie leistų nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį, atsakovo mokėtina rinkliava pagrįstai apskaičiuota pagal atsakovo turimo nekilnojamojo turto plotą ir šio turto naudojimo paskirtį. Nesant nustatyto atsakovo siekio vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį nėra pagrindo vertinti Nuostatų teisėtumo ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį.
Pabrėžtina, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamu laikotarpiu nebuvo norminiuose aktuose numatyta galimybė (tvarka) vietinę rinkliavą mokėti pagal minėtą faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime neeliminuoja bendros vietinės rinkliavos mokėtojo pareigos šią rinkliavą mokėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr. LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje ImmobiliaresrlHotelFutura ir kt. (48–50 p.)).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo iš dalies yra pagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismui pateikta Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo 2017-02-22 sutartis Nr. 33, 2017-03-07 Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, PVM sąskaita faktūra, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas UAB „Creditum“ už advokato skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas tenkintinas 54 proc. (118,14/219,92 x 100), todėl, įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 8,10 Eur (15,00 x 0,54) išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 118,14 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 14 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 8,10 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.