Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiama atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. birželio 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja D. E. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 98-ANR_P-1239-2020 dėl to, kad 2020 m. birželio 11 d., apie 16.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Ž. T. buvo rasta neblaivi (nustatytas 3,55 promilių girtumas) savo nepilnamečių vaikų K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), I. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Tokiais savo veiksmais Ž. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) ANK 73 straipsnio 2 dalyje.

Ž. T. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, gailisi, paaiškino, kad buvo grįžusi iš Tauragės, prigulė pamiegoti, namuose buvo trys nepilnamečiai vaikai, daugiau suaugusių nebuvo, ji pati yra dirbanti.

Motyvuojamoji dalis

Ž. T. kaltė įrodyta jos paties paaiškinimais ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos D. E. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. birželio 11 d., apie 16.20 val., iš socialinės darbuotojos V. L. buvo gautas pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra mieganti Ž. T., kuri yra galimai neblaivi ir reikalinga nustatyti blaivumą. Nuvykus nurodytu adresu, Ž. T. buvo nustatytas 3,55 promilių girtumas. Namuose buvo trys neprižiūrėti nepilnamečiai vaikai: K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), I. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusi (duomenys neskelbtini). Vaikai perduoti laikinai globoti giminaičiams (b. l. 5); gyventojų registro išrašas apie asmenį (b. l. 7); 2020 m. birželio 15 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurių matyti, kad Ž. T. metų laikotarpyje administracine tvarka buvo bausta (b. l. 8 – 12); 2020 m. birželio 26 d. Ž. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi (b. l. 13); nutarimai pripažinti nukentėjusiaisiais (b. l. 14 – 16); administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas (b. l. 17, 18).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.159 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. ANK 73 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, kai šis pažeidimas yra padarytas pakartotinai.

Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, konstatuotina, kad Ž. T. buvo neblaivi savo nepilnamečių vaikų K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), I. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, dėl ko ji negalėjo jais tinkamai pasirūpinti, savo elgesiu ji neužtikrino vaikų gerovės ir saugumo, neapsaugojo savo nepilnamečių vaikų nuo jų vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio bei demonstravo amoralų elgesį. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Ž. T., nepraėjus 1 metų laikotarpiui nuo ankstesnio nubaudimo pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, šį administracinį nusižengimą (Tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams) padarė pakartotinai (b. l. 8 – 12), todėl Ž. T. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad Ž. T. jau ne pirmą kartą yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams (ANK 73 straipsnio 2 dalis), kas rodo, jog ji nedaro išvadų dėl savo elgesio, todėl Ž. T. prisipažinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jos gailėjimosi dėl savo veiksmų nelaikytinas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ž. T. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ji administracinį nusižengimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir tai, kad ji padarė administracinį nusižengimą, nuo kurio nukentėjo mažametis asmuo (ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta bauda nuo 10 Eur iki 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. T. padarė tyčinę veiką, ji jau ne pirmą kartą yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams, kas rodo, jog ji nedaro išvadų dėl savo elgesio, t. y. ji sistemingai vartoja alkoholį savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, neužtikrina savo nepilnamečių vaikų gerovės ir saugumo, atsižvelgiant į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, spręstina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Ž. T. skiriant nuobaudą, numatytą atitinkamo straipsnio sankcijoje (ANK 34 straipsnio 1 dalis, ANK 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 30,00 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 20117177764. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendrų Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šį terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus. Nustačius, kad asmuo neturi turto ar lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, teismas nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.