- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1-606-800/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20110-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
1.1.7.3.1.; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.19.3.2.1; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4.
2019 m. gegužės 29 d.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamasis E. S. 2019 m. gegužės 15 d. 2 val. 38 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A3“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis E. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena mamai I. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes veda bendrą ūkį. 2018 m. rudenį mama už 300 eurų pagal skelbimą internete pirko ir savo vardu registravo automobilį „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojasi tik mama, nes jis neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. 2019 m. gegužės 14 d. jis dirbo, apie 21 val. sugrįžo į namus, nebuvo vartojęs alkoholio, paskambino draugas, kuris pakvietė išgerti, jis nuėjo pas draugą į svečius ir išgėrė apie 1 litrą viskio, apie 2 val. neblaivus sugrįžo į namus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, norėjo paklausyti muzikos, bet bute to padaryti negalėjo, nes buvo naktis, todėl nusprendė nueiti į namo kieme stovintį mamai priklausantį automobilį „Audi A3“ paklausyti muzikos. Iš koridoriuje esančios spintelės stalčiaus, be mamos leidimo pasiėmė automobilio raktus, nuėjo į automobilį, paklausė muzikos ir sėdėdamas automobilyje sugalvojo pasivažinėti po Prienus, išvažiavo į Tyliąją gatvę, jį sustabdė tarnybiniu policijos mikroautobusu patruliuojantys pareigūnai. Sustabdžius policijos pareigūnams, jis pateikė tik automobilio registracijos liudijimą, nes teisės vairuoti transporto priemones neturi. Policijos pareigūnams prisipažino, kad neblaivus vairavo automobilį, todėl policijos pareigūnai patikrinę alkotesteriu nustatė girtumą ir nušalino nuo vairavimo, o mamai priklausantį automobilį „Audi A3“ išgabeno į saugojimo aikštelę. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai :
- Liudytoja I. M. paaiškino, kad E. S. jos sūnus. Sūnus su šeima gyvena tame pačiame bute. 2018 m. spalio mėnesį už 300 eurų ji pirko 1996 m. laidos automobilį „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu automobilio rinkos vertė 300 eurų, automobilis reikalingas važiuoti į darbą, kapus, gydymo įstaigas. Sūnus E. niekada neturėjo ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, jis niekada nevažinėjo jai priklausančiu automobiliu. 2019 m. gegužės 14 d. E. S. apie 21 val. sugrįžo į namus iš darbo, jis buvo blaivus, ką jis veikė vakare - nežino, ji nuėjo į savo kambarį miegoti. Naktį nieko negirdėjo, tikslaus laiko nežino, paskambino E. S. ir pasakė, kad sulaikytas neblaivus vairuojantis jai priklausantį automobilį „Audi A3“. Kur jis gėrė ir kur važiavo - nežino. Automobilio raktus visada laikė buto koridoriuje stalčiuje, raktų neslepia, jie prieinami visiems šeimos nariams, bet niekas niekada jų neėmė, automobilio be leidimo nebuvo paėmę. Sūnus alkoholiu nepiktnaudžiauja, jis turi nuolatinį darbą (b. l. 25-26).
- Liudytojas V. R. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 14 d. nuo 20 valandos tarnybiniu policijos automobiliu dirbo Prienuose. 2019 m. gegužės 15 d. 2 val. 38 min. važiuojant Tyliąja gatve Prienuose, pamatė atvažiuojantį, pavojingai manevruojantį automobilį „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį, vairuotojas prisistatė E. S. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, pateikė automobilio „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą. Automobilis priklausė I. M. Iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Matėsi, kad vairuotojas E. S. yra neblaivus, jis kalbėjo nerišliai. Vairuotojas pripažino vartojęs alkoholio, E. S. 2 val. 28 min. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810" Nr. ARFM-0242, patikros Nr. 0856842, kurio pirmu testu jam nustatytas 2,08 promilių girtumas, o antru testu 3 val. 03 min. nustatyta 2,07 promilių girtumas b. l. 28-29).
- 2019 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Jos metu atlikta automobilio AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudarytos foto lentelės. Foto lentelėse užfiksuotas bendras automobilio vaizdas, vaizdas automobilio viduje. Po atliktos apžiūros automobilis paimtas (b. l. 7-13).
- 2019 m. gegužės 14 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad automobilis „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti į aikštelę, esančią Alytaus r. Užubaliai, Ūdrijos kelias 24, MB „Užubalis“ (b. l. 16).
- 2019 m. gegužės 17 d. pakvitavimas, iš kurio matyti, kad lengvasis automobilis “Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas I. M. (b. l. 22).
- Informacija apie kelių transporto priemonių vidutinių transporto priemonių kainas Lietuvoje pateikta iš „EMPREKIS“ duomenų bazės, iš kurios matyti, kad vidutinė transporto priemonės - automobilio „Audi A3“, 1996-2000 m. gamybos periodo (pasirinkti metai -1996 m.), vertė 2019 m. gegužės mėnesį be PVM yra 867 Eur (b. l. 17).
- Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, iš kurios matyti, kad automobilio „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas nuo 2018-10-12 yra I. M., gim. 1961 m. (b. l. 18-19);
- 2019 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo užfiksuota, asmens blaivumo matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARFM-0242 (patikros sertifikato Nr. 0856942) E. S. pirmuoju patikrinimu 2 val. 38 min. nustatytas 2,08 promilių girtumas, pakartotinio tikrinimo metu - 3 val. 3 min. nustatytas 2,07 promilių girtumas (b. l. 14).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika laikoma baigta nuo motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimo, praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), ar vengiant neblaivumo patikrinimo, vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. S. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina liudytojo V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. E. S. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie E. S. veiksmai teisinai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis neteistas (b. l. 40-41), baustas administracine tvarka (b. l. 43-51), (duomenys neskelbtini) duomenimis nuo 2018 m. spalio 16 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 56), dirbantis, SODROS duomenų bazėje registruotas kaip dirbantis UAB „SALDOGA“ (b. l. 53).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu sutinka. Taip pat sutinka su konfiskuotina 300,00 ( trijų šimtų) eurų suma (b. l. 68).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Be to, kadangi kaltinamasis dirba, teismo įsitikinimu, remiantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, tikslinga nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Kaltinamasis E. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad E. S., naudodamasis šia specialiąja teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalyje (BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., TAR, 2019, Nr. 2019-00859) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, ją taikant visą arešto atlikimo laiką ir visą teismo paskirtą laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnis).
Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.
BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. S., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo I. M. priklausantį automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį pasiėmė be turto savininko žinios ir leidimo. Be transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. E. S. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad E. S. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę (b. l. 17), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio įsigijimo vertę 300, 00 ( trys šimtai eurų) atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas sprendžia, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti konfiskuota iš kaltinamojo.
Kiti klausimai.
Kaltinamajam E. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67).
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas I. M.
Į bausmę įskaitytinas E. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 15 d. 2 val. 38 min. iki 2019 m. gegužės 15 d. 14 val. 29 min. (b. l. 59-62) (BK 66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d., 2.38 val. iki 2019 m. gegužės 15 d., 14.29 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. S. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išieškoti iš E. S. valstybės naudai 300,00 Eur sumą, atitinkančią automobilio „Audi A3“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi taikyti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, ją taikant visą arešto atlikimo laiką ir visą teismo paskirtą laiką po arešto atlikimo.
Kaltinamajam E. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.
3. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.