Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2025-08-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-251-927/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-01
Bylos Nr.
II-251-927/2025
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00116-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas
M. C.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-251-927/2025
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00116-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Donatai Kojytei,dalyvaujant pareiškėjui M. C.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12259-2025 (ROIK:25270838409) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. M. C. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12259-2025 (ROIK: 25270838409) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. balandžio 21 d., 11.05 val., Gamyklos g., Rudaminos kaimas, Vilniaus rajonas, vairavo automobilį „Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, t. y. būdamas Ukrainos Respublikos piliečiu, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo per 180 dienų ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Skundžiamu nutarimu M. C. paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. birželio 10 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo (b. l. 1-2).

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

3. Skundu Pareiškėjas prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą arba iš viso jo neskirti. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam ir jo šeimai yra gyvybiškai svarbi, kadangi su šeima gyvena už miesto ribų, kartu gyvena du nepilnamečiai vaikai. Pažymi, kad vaikai mokosi lenkų – rusų mokykloje (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra toli nuo jų gyvenamosios vietos, o tiesioginio viešojo transporto iki mokyklos nėra, todėl kiekvieną dieną turi nuvežti ir parvežti savo vaikus iš mokyklos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad vienas aprūpina ir išlaiko šeimą, todėl teisė vairuoti transporto priemonę turi įtaką ir reikalinga šeimos gerovei. Administracinio nusižengimo neginčija bei labai gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytą prašo peržiūrėti Skundžiamą nutarimą, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba esant galimybei, neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, bet padidinti paskirtą baudą už padarytą administracinį nusižengimą (b. l. 1-2).

4. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir paaiškino, jog šiomis dienomis įgijo vairuotojo teises. Teismo posėdžio metu pateikė Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kuris išduotas 2025 m. liepos 10 d. ir galioja iki 2028 m. liepos 10 d., Nr. 02742051. Tik dabar sužinojęs reikalavimus, išlaikė ir teorijos, ir praktikos egzaminus. Atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojo pažymėjimas susaistytas galiojimo data prie leidimo gyventi. Be kita ko pažymėjo, kad prieš 10 dienų jo žmona pateko į avariją ir sunkiai nukentėjo, sužaloti kojų klubai, dėl ko buvo gydoma ligoninėje. Taip pat (duomenys neskelbtini) metų sūnus gydomas ligoninėje, susižalojo važiuodamas paspirtuku. Akcentavo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, nes teisę vairuoti transporto priemonę turi tik jis. Paaiškino, kad nuo 2006 m. gyvena Lietuvoje, tačiau niekas nepranešė, kad reikia pasikeisti vairuotojo teises. Tvirtino, kad paskutinį kartą administracine tvarka baustas prieš 12 metų. Dirba, turi verslą – taisyklą, kartu su sūnumi, tai individuali veikla. Vienas sūnus (duomenys neskelbtini) metų, dukrai (duomenys neskelbtini) metų. Viso turi šešis vaikus. Žmona nedirba, jai blogai su sveikata, tačiau kaip nurodė, ji neturi neįgalumo, nors jai siūlė, tačiau nebuvo sutvarkyti dokumentai. Šeimos pajamos susidaro tik iš jo pajamų. Be kita ko, turi būsto paskolą. Dar turi 3 šunis ir katinus, kuriuos taip pat reikia į veterinariją vežioti. Paaiškino, kad lietuviškai supranta, bet paprastai žmonės pradeda juoktis, nes jis ne taip taria galūnes. Skundžiamu nutarimu paskirtą 300 eurų sumokėjo, tačiau prašė teismo neatimti džiaugsmo vairuoti automobilio, kadangi vairuoja tvarkingai, nieko nepažeidžia (b. l. 20-22).

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5. Institucija pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, jog administracinio nusižengimo bylos duomenimis Pareiškėjui 1997 m. balandžio 16 d. buvo išduotas Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. MD001370. Remiantis Saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalimi Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Atsiliepime pažymima, kad Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte numatyta, kad Pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Kadangi nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo dienos (1997-04-16) iki administracinio nusižengimo padarymo dienos (2025-04-21) praėjo daugiau negu šeši mėnesiai, todėl Institucijos vertinimu Pareiškėjo nusižengimas teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Be kita ko pabrėžiama, kad Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Pažymima, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Aptariamu atveju, ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Pastebima, kad Skundžiamame nutarime, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skirtas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) minimalus 6 mėnesių atėmimo terminas.

Institucija savo atsiliepime į Pareiškėjo skundą taip pat nurodo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje

įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau atkreipia dėmesį, jog Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Mano, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.

Remiantis išdėstytu, prašo teismo Institucijos nutarimą Nr. 10-ANR_N-12259-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25270838409 palikti nepakeistą ir M. C. skundo netenkinti bei bylą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui (b. l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

9. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo, reikia turėti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40 punkte nustatyta, kad „Pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus ES teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose tarpžinybiniuose susitarimuose numatytais atvejais.“

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas ne ES ar EEE valstybėje. Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartu šiuo klausimu galiojančiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas privalėjo per ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)), vairuotojo pažymėjimą pakeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.

11. Įvertinęs pirmiau išnagrinėtus įrodymus kaip visumą ir palyginęs juos tarpusavyje bei patikrinęs Skundžiamą nutarimą, teismas daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir Skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino M. C. kaltu padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

12. Teismas pažymi, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo neginčija, su juo sutinka, tačiau prašo sutrumpinti terminą arba išviso neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Tiek savo skunde, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas akcentavo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin svarbi, nes šeimoje jis yra vienintelis ją turintis asmuo. Pažymėjo, kad gyvena kaimo vietovėje, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos nuolat būtina vežti į nutolusią ugdymo įstaigą, o galimybės nuvykti viešuoju transportu nėra. Taip pat teisė vairuoti reikalinga darbui, nes turi savo verslą. Pažymėjo, kad jo žmonos sveikata yra prasta, o šeimos pajamos susideda tik iš jo uždirbamų pajamų. Be kita ko, teismo posėdžio metu teismui pateikė Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir paaiškino, kad tik sužinojęs apie įstatymo reikalavimus, nedelsiant ėmėsi veiksmų ir išlaikė vairavimo egzaminą. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas. Be kita ko, Pareiškėjas nurodė, kad Skundžiamu nutarimu paskirtą baudą jau yra sumokėjęs.

13. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

14. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018 2AT-48-719/2020). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

15. Bylos nagrinėjimo metu M. C. taip pat akcentavo, kad niekas jo neinformavo apie tai, jog jam reikia pakeisti jo turimą vairuotojo pažymėjimą. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas, kaip asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, deklaruojantis gyvenamąją vietą Lietuvoje, artimesniais ryšiais susijęs su Lietuva, turi pareigą laikytis Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl savaime suprantama, turi ir domėtis jais. Tai, kad Pareiškėjas nežinojo, jog jam reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į galiojantį Lietuvos Respublikoje, jo administracinės atsakomybės nešalina ir nuo jos neatleidžia.

16. Tačiau teismas pažymi, kad Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė ne dėl piktybiškumo, o dėl nepakankamo Lietuvos Respublikos teisės aktų žinojimo, ypač dėl to, jog yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir lietuvių kalbą supranta tik iš dalies, kas galėjo turėti įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Be kita ko, sužinojęs apie įstatymų reikalavimus, nedelsiant kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo išdavimo, išlaikė egzaminus ir jį gavo, kas taip pat atskleidžia Pareiškėjo teigiamą požiūrį į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi ir tik dar kartą patvirtina, kad nusižengimas padarytas ne dėl piktybiškumo, todėl laikytinas mažiau pavojingu.

17. Paminėtina ir tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Pareiškėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir už KET pažeidimus penkių metų laikotarpyje baustas nebuvo. Ši aplinkybė taip pat parodo, kad M. C. yra atsakingas vairuotojas ir laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

18. Pažymėtina, kad įstatymas negali būti taikomas formaliai, o kiekviena asmeniui skirtina nuobauda ir poveikio priemonė turi būti tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į konkretaus administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, jo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kt. Teismo nuomone, šiuo atveju Pareiškėjo pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos administracinės atsakomybės griežtumo. Kartu su aptarta aplinkybe įvertinus pareiškėjo nurodytų kitų aplinkybių visumą (jo darbo pobūdį, gyvenamąją vietą, jo šeimos situaciją dėl nepilnamečių vaikų, sergančios sutuoktinės), darytina išvada, kad paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo konkrečiu atveju pareiškėją suvaržo labiau, nei tai reikalinga nuobaudos tikslams pasiekti, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir nuobaudos paskirtis gali būti pasiekta palikus Pareiškėjui Skundžiamu nutarimu už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskirtą minimalią 300 eurų baudą, ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio.

19. Vis tik, visiškas administracinio poveikio priemonės netaikymas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek visuomenei. Taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus.

20. Nors administracinio poveikio priemonė taikyta pagrįstai, tačiau apibendrinant teismo aptartų administracinėn atsakomybėn patraukto M. C. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, jo mažesnį pavojingumą, pripažintina, kad Skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė sukeltų neproporcingai dideles pasekmes Pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėjo skundas tenkintinas ir Skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Tenkinti M. C. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12259-2025 (ROIK: 25270838409) dalyje dėl M. C. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nustatant trumpesnį jos terminą – 1 (vienam) mėnesiui.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė