Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-823-493-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-12
Bylos Nr.
1A-823-493-2013
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01229-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-823-493-2013

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01229-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1.; 1.2.18.10.; 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 650 Lt (5 MGL) bauda bei skirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 650 Lt (5 MGL) bauda.

A. K. atžvilgiu pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A.“ direktoriumi, 2009-11-16, atstovaudamas UAB „A.“, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/17 tarp M. K. ir UAB „A.“, kuria įsipareigojo pirkėjui parduoti miegamojo baldus, po ko 2009 metų gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus paėmė 2000 litų iš M. K. už miegamojo komplekto pagaminimą, tačiau pinigų į UAB „A.“ sąskaitą neįnešė ir 2000 litų pasisavino.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A.“ direktoriumi, 2011-02-10, atstovaudamas UAB „A.“, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/10 tarp A. Z. ir UAB „A.“, kuria įsipareigojo pirkėjui parduoti komodą ir televizoriaus staliuką, po ko, ta pačią dieną apie 11.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. Z. bei E. Z. paėmė 3500 litų, 2011 metų birželio 8 d. apie 15.00 val. toje pačioje vietoje paėmė dar 3000 litų už komodos ir televizoriaus staliuko pagaminimą, tačiau pinigų priėmimo dokumento nesurašė, pinigų į UAB „A.“ sąskaitą neįnešė ir 6500 litų pasisavino.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, 2009-09-30, atstovaudamas UAB „A.“, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09/30 tarp V. A. ir UAB A.“, kuria įsipareigojo pirkėjui parduoti virtuvės baldus, 2009 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. A. ir J. A. paėmė 4650 Lt už virtuvės baldų pagaminimą, tačiau pinigų priėmimo dokumento nesurašė, pinigų į UAB „A.“ sąskaitą neįnešė ir 4650 Lt pasisavino.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d., pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo ir organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto reikalavimus, neapskaitė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2009 m. gruodžio mėn. pirkėjo V. A. 4650 Lt sumos atsiskaitymo už 2009-09-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 09/30 pagrindu pagamintus ir pristatytus virtuvės baldus, neapskaitė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2009 m. gruodžio mėn. pirkėjo M. K. atlikto 2000 Lt atsiskaitymo už 2009-11-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/17 pagrindu pagamintus ir pristatytus miegamojo baldus, neapskaitė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė pirkėjos A. Z. įsiskolinimo bei atsiskaitymo už 6500 Lt sumą 2011-02-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 02/10 pagrindu ir pristatytus baldus – komodą ir TV staliuką, tokiu būdu buhalterinės apsaugos dokumentuose 5371,90 Lt suma sumažino pardavimo pajamas ir 1128,10 Lt suma sumažino pardavimo PVM, pažeisdamas šio įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 dalių, 19 straipsnio reikalavimus, tyčia neišsaugojo laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2011-07-01 UAB „A.“ pirkėjų įsiskolinimo apskaitos registrų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kaip ir kokių dokumentų pagrindu keitėsi pirkėjų įsiskolinimo dydis ir struktūra ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiąja pripažinta I. K. buvo sudariusi sutartį su UAB „A.“ bei užsisakiusi baldus, užsakytus baldus gavusi, tačiau nepilnai už juos atsiskaičiusi bei siekdama išvengti galutinio atsiskaitymo kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tvirtindama, kad esą pinigus sumokėjo tačiau negavo pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis pačios nukentėjusiosios bei jos sutuoktinio M. K. parodymais, laikė įrodyta aplinkybę, esą A. K., gavo šių asmenų jam perduotus 2000 Lt ir juos pasisavino. Nuteistasis nurodo, kad jo duoti nuoseklūs paaiškinimai dėl atsiskaitymo su K. šeima aplinkybių ir K. šeimos narių paaiškinimai dėl tų pačių aplinkybių diametraliai priešingi, tačiau K. šeimos narių paaiškinimai nėra pagrįsti kitais įrodymais, šie prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl turi būti laikomi abejotinais bei traktuojami nuteistojo naudai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia abejojantis, ar I. K. pagrįstai yra pripažinta nukentėjusiąją, nes PVM sąskaita-faktūra už baldus pagal 2009-11-16 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/17, buvo išrašyta ūkininko J. Š. vardu, kuris esą šiuos baldus iš karto padovanojo I. K.. Esant tokiai situacijai, nuteistojo manymu, nukentėjusiuoju turėjo būti pripažintas ūkininkas J. Š..

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų ir jų šeimos narių paaiškinimais, kurių nepagrindė jokie kiti įrodymai, neatsižvelgdamas į tai, kad šie asmenys yra suinteresuoti tuo, kad siekia išvengti galutinio atsiskaitymo už jiems pristatytus baldus arba pakeisti baldus (jų dalis) UAB „A.“ ar A. K. sąskaita, nepašalindamas prieštaravimo tarp šių parodymų ir A. K. paaiškinimų, laikė įrodyta, kad A. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuteistojo manymu, teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes nagrinėdamas bylą nesiekė pašalinti prieštaravimų, nenurodė, kodėl vadovavosi būtent nukentėjusiųjų, kurie siekia išvengti piniginės prievolės UAB „A.“, parodymais, kurie, esant tokiai situacijai, nelaikytini teisingais ir objektyviais.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo teigimu, faktą apie gautus pinigus, kurių jis esą neįnešė į UAB „A.“ kasą ir jų įmonės apskaitoje neapskaitė, rėmėsi asmenų, kurie yra suinteresuoti išvengti piniginių prievolių UAB „A.“, todėl tokie įrodymai negali būti laikomi teisingais ir objektyviais. Nuteistasis nurodo, kad iš specialisto išvados „Dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ matyti, kad visos trys baldų pardavimo sutartys (2009-11-16 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/17 su M. K., 2011-02-10 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 02/10 su A. Z. bei 2009-09-30 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09/30 su V. A.) buvo perduotos buhalterijai ir tikėtina, kad buvo įtrauktos į apskaitos registrus, tačiau išvadą teikusi specialistė neprašė šių registrų išskleisti, kad būtų konkretizuotas kiekvienas pirkėjas ir skolininkas. Nuteistojo teigimu, tai, kad pati specialisto išvada šioje byloje negali būti laikoma teisinga ir pagrįsta, parodo faktas, kad atliekant UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-07-01 buvo nustatyti neatitikimai 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) redakcijai.

Apeliantas taip pat teigia, kad nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dar ir todėl, kad 2012-06-04 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį paskirta 5 MGL (650 litų) bauda yra sumokėta 2013 m. sausio mėnesį, apie tai teismas buvo informuotas, pateikti tai patvirtinantys įrodymai, todėl nuosprendis šioje byloje nepagrįstai buvo subendrintas su 2012-06-04 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė palikti galioti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl A. K. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir bausmių subendrinimo, kuriuo jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei bausmės vykdymas atidėtas, ir pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės subendrinimo su 2010-09-13 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes subendrinant vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad A. K. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų yra įrodyta. Nors nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme savo kaltės nepripažino, ši išvada pagrįsta nukentėjusiųjų I. K., A. Z., V. A., liudytojų M. K., E. Z., J. A., A. K. parodymais, specialisto išvada „Dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, kita rašytine bylos medžiaga.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų bei liudytojų, kurie yra nukentėjusiųjų šeimos nariai, parodymais, kadangi nukentėjusieji yra suinteresuoti išvengti savo piniginių prievolių UAB „A.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi nukentėjusieji savo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai laikėsi, jų parodymai sutampa su liudytojų – nukentėjusiųjų sutuoktinių – parodymais, juos iš dalies patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas AV Nr. 04, išrašytas 2009-11-16 (t. 1, b. l. 45), patvirtina nukentėjusiosios I. K. ir liudytojo M. K. parodymus, jog M. K. sumokėjo A. K. 2000 Lt avansą, o byloje esanti 2011-02-10 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ atstovo A. K. ir A. Z. (t. 1, b. l. 59-69), patvirtina nukentėjusiosios A. Z. ir liudytojo E. Z. parodymus, jog A. K., paėmęs 3000 Lt iš A. Z., sutarties paskutiniame lape parašė, kad gavo 3000 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. K. ir liudytojo M. K. parodymais, jog A. K. už baldų pagaminimą iš M. K. paėmęs 2000 Lt jokiu dokumentu šios finansinės operacijos neįformino, taip pat nukentėjusiosios A. Z. ir liudytojo E. Z. parodymais, jog jie per du kartus sumokėjo A. K. 6500 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo V. A. bei liudytojos J. A. parodymais, jog A. K., paėmęs iš jų 4650 Lt už virtuvės baldų pagaminimą, jokio pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento nesurašė. Nuteistojo pateikta versija, jog nukentėjusieji siekia išvengti galutinio atsiskaitymo pagal jų sudarytas sutartis su UAB „A.“, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl vertintina kaip A. K. siekis išvengti atsakomybės.

Apelianto skundo argumentas, jog I. K. nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja, kadangi PVM sąskaita-faktūra, patvirtinanti baldų perdavimą buvo išrašyta J. Š. vardu, atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji I. K. nurodė, jog už baldų pagaminimą UAB „A.“ išrašytą sąskaitą-faktūrą perdavė savo tėvui ūkininkui J. Š., kuris jai dovanojo pagamintus baldus. Byloje esantys duomenys (t. 1, b. l. 12-13) patvirtina, jog J. Š. yra I. K. tėvas. Kadangi dovanojimo sutartis, kai dovanojama mažesnė nei penkių tūkstančių litų suma, neprivalo būti rašytinės formos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo netikėti I. K. nurodytomis aplinkybėmis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad visos trys baldų pirkimo-pardavimo sutartys (2009-11-16 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/17 su M. K., 2011-02-10 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 02/10 su A. Z. bei 2009-09-30 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09/30 su V. A.) buvo perduotos buhalterijai ir tikėtina, kad buvo įtrauktos į apskaitos registrus, tačiau byloje apklausta specialistė A. K. patvirtino, kad sutartis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Tuo tarpu specialisto išvadoje „Dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (t. 1, b. l. 165-176) nustatyta, kad UAB „A.“ neapskaitė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė V. A. 4650 Lt sumos įskaitymo už 2009-09-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 09/30 pagrindu pagamintus virtuvės baldus, taip pat M. K. atlikto 2000 Lt įskaitymo už 2009-11-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/17 pagrindu pagamintus miegamojo baldus, taip pat pirkėjos A. Z. įsiskolinimo bei atsiskaitymo už 6500 Lt sumą 2011-02-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 02/10 pagrindu pagamintus baldus. Nors specialisto išvadoje konstatuota, kad A. K. veiksmais buvo pažeistos 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) nuostatos, tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (Nr. IX-574) buvo priimtas 2001 m. lapkričio 6 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta su 2012-06-04 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą jis sumokėjo. Tačiau iš bylos duomenų (t. 1, b. l. 151-152) matyti, kad A. K. nuteistas 2010 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, o 2012-06-04 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neegzistuoja, todėl tai laikytina rašymo apsirikimu. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad 2013-02-23 Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirta bauda buvo sumokėta.

Pripažinus nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas tęstinėmis, nusikaltimo padarymo laikas yra paskutinės veikos, įeinančios į nusikaltimo sudėtį, padarymo momentas, taigi nėra pagrindo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kaip to apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė prokuroras. Kadangi minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda yra sumokėta, ši bausmė negali būti subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir BK 64 straipsnyje numatytu pagrindu, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendė:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 650 Lt (5 MGL) bauda bei skirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 650 Lt (5 MGL) bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos primininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Svetlana JurgaitienėDmitrijus Korsakovas