Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo P. G. atstovams advokatams Kęstučiui Betingiui ir Kęstučiui Ragaišiui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2025-12-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-712-2025 (ROIK: 25291845235).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) 2025-12-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-712-2025 (ROIK: 25291845235) P. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 515 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – 503 kg maisto papildų konfiskavimas, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, importuodamas prekes, kurioms pagal Kombinuotąją nomenklatūrą suteiktas kodas 21069092, pažeidė 2023-04-20 „Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo“ įsakymo NR. XIV-1888 3 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-05-29 nutarimo Nr. 396 „Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės prekių sąrašo patvirtinimo“ draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašų IV skyriaus 21 skirsnio nuostatas. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriui atlikus tyrimą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto 2025-10-16 tarnybinį pranešimą Nr. 8DE-2464 dėl sulaikyto krovinio PSP Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog 2025-10-14 į Muitinio tikrinimo vietą LTLR1006 pateikė tranzitinę muitinės deklaraciją (toliau ir – TI) MRN (duomenys neskelbtini) ir krovinį lydinčius dokumentus. Prekė – maisto produktas „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – 21069092, bruto masė – 503 kg, neto masė – 437,580 kg. 2024-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaranto atstovas iMDAS primonėmis pateikė sekančiai procedūrai importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), deklaruojama procedūra 4000 išleidimas į laisvą apyvartą, prekė – maisto papildas „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas – (duomenys neskelbtini), bruto masė – 503 kg, vertė – 7 990 Eur. importuotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) – neišleista dėl draudimo importuoti deklaruojamas prekes. Pagal TI deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) atliktas dokumentinis ir fizinis prekių tikrinimas, kurio metu nustatyta, jog prekių kilmės šalis – Rusija. Atlikus muitinį patikrinimą, tiksliam prekės kodui nustatyti, priimtas sprendimas 2025-10-15 sulaikyti prekes surašant prekių sulaikymo protokolą Nr. 5LR1001194 ir paimti prekės mėginį. Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius pareikė prekės klasifikavimo aktą Nr. 25L0244 (2025-10-22), kuriame nustatyta, kad maisto papildų „(duomenys neskelbtini)“, kurių sudėtyje krakmolo/gliukozės, sacharozės/invertuotojo cukraus/izogliukozės, pieno baltymų ir pieno riebalų nėra. KN kodas yra 21069092, TARIC kodas 2106909285, nustatytas prekių nomenklatūros kodas 2106909285. Prekės kodas nesikeitė. Vadovaujantis 2023-04-20 „Lietuvos Respublikos ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo“ įstatymo Nr. XIV-1888 3 straipsnio 8 dalimi, kuria uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausybė; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-05-29 nutarimu Nr. 396 „Dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus. Prekėms, kurios pagal Kombinuotąją nomenklatūrą suteiktas kodas 21069092 yra taikomas draudimas importuoti deklarauojamas prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko draudžiamą importuoti prekę „(duomenys neskelbtini)“ (KN kodas 2106909285), tai patvirtina sąskaita 2025-07-21 Nr. 1313 ir užsakė vežimą pagal CMR be numerio iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas P. G. skundas, kuriuo jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) arba visai jos neskirti, taip pat prašo netaikyti paskirtos administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo, kadangi jo taikymas nėra imperatyviai privalomas, o šiuo atveju – dar ir neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas nenurodant jokių šios administracinio poveikio priemonės taikymo pagrindų bei motyvų, pritaikytas formaliai, neįvertinus individualių bylos aplinkybių, jo elgesio ir pažeidimo pavojingumo. Institucija neatsižvelgė į tai, jog jis pirmą kartą susidūrė su importo iš Rusijos Federacijos situacija. Nuo pat pradžių jis veikė atvirai ir sąžiningai – bendradarbiavo su Institucija, teikė visą prašomą informaciją, neneigė aplinkybių ir nesiekė nuslėpti jokios reikšmingos informacijos. Importuotos prekės nepateko į Lietuvos Respublikos rinką, nebuvo realizuotos ir nesukėlė jokios žalos valstybės, visuomenės ar saugomiems interesams. Institucija neatsižvelgė, jog konfiskuojamo turto vertė akivaizdžiai viršija paskirtą baudą, dėl ko konfiskavimas praranda papildomos poveikio priemonės pobūdį. Institucija neįvertino jo ir jo atstovo paaiškinimų, kad pagal teisės aktus prekes įvežti į Lietuvos Respubliką teisės aktai nedraudžia, o nacionalinis draudimas taikomas tik prekės importui ir, jeigu jos būtų grąžintos, būtų išvežtos iš Lietuvos į šalį, kurioje nėra taikomi draudimai, kad prekė buvo įsigyta pagal sutartį iš pardavėjo, esančio šalyje, kuri priklauso Europos Sąjungai, nežinant apie jos rusišką kilmę, kad pinigai jau yra sumokėti už prekę Europos Sąjungos šalies įmonei į jos banko sąskaitą, esančią Europos Sąjungos šalyje, o tai rodo, kad prekių grąžinimas nekeltų grėsmės nacionaliniu draudimu apsaugotoms vertybėms. Jis prisiima atsakomybę už padarytą nusižengimą ir mano, kad nubaudimui už jį pakankam baudos; prekių konfiskavimas nesukuria papildomos prevencinės reikšmės, o tik neproporcingai apsunkina jo turtinę padėtį. Taip pat Institucija, skirdama baudą, tinkamai neįvertino, kad pažeidimas galėjo atsirasti dėl informacijos neapibrėžtumo ir skirtingos nacionalinės bei Europos Sąjungos teisinė sistemos interpretacijos. Prie to prisidėjo ir pačios Institucijos veiksmai bei tai, kad teisinės informacijos paskelbimo apie nacionalinius draudimus būdas yra sunkiai prieinamas. Pareiškėjui inkriminuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-05-29 nutarimo Nr. 396 pažeidimas, tačiau šio nutarimo priede pateiktas KN kodas 21069092 „pašarai ir kiti žemės ūkio produktai“ apima itin plačią produktų grupę; į šią kategoriją patenka ir maisto papildai, kurie pagal savo sudėtį ir paskirtį nėra laikytini nei žemės ūkio produktais, nei pašarais. Nutarimo priede nebuvo pateiktas aiškus šio kodo diferencijavimas pagal produktų pobūdį, todėl teisės normos turinys tapo objektyviai neaiškus. Jis veikė remdamasis Europos Sąjungos TARIC sistema, kombinuotąja nomenklatūra bei muitinės tarpininkų ir institucijų suteikta informacija. Nei TARIC, nei KN sistemoje KN kodas 21069092 nebuvo pažymėtas kaip draudžiamas ar ribojamas, o Institucijos laboratorijos nurodytas klasifikavimas patvirtino jo pasirinktą deklaravimą. Pažymėtina ir tai, jog dėl nacionalinių draudimų nebuvo papildomo išaiškinimo Institucijos svetainėje, nors dėl klaidinančio teisės aktų suteikiamos informacijos pobūdžio jis turėtų būti. KN kodas 21069092 apima visus maisto papildus ir jis nurodomas ir importuojant prekes iš kitų šalių, nebūtinai iš Rusijos ar Baltarusijos. Jis objektyviai neturėjo galimybės suprasti, kad nacionalinis draudimas gali būti taikomas jo importuojamoms prekėms, ypač kai oficialiose Europos Sąjungos sistemose toks draudimas nenurodytas.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su P. G. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog nagrinėjamu atveju P. G. teisingai ir proporcingai pritaikyta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Institucija, skirdama nuobaudą atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad P. G. su nusižengimu sutinka ir gailisi), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmens padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju taikyta administracinio poveikio priemonė – prekių konfiskavimas buvo būtinybė, siekiant nepalaikyti agresoriaus ekonomikos bei apsaugoti ES vartotojus nuo nesaugių maisto papildų. P. G. padarytas nusižengimas yra vienas iš sunkesnių administracinių nusižengimų, kuriais kėsinamasi į valstybės valdymo tvarką. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu kruopščiai ir nuosekliai tikrintos P. G. ir jo atstovų nurodytos teisinės aplinkybės, ištirti visi įrodymai užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, visapusiškai įvertintos nustatytos aplinkybės, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė – sankcionuotų prekių konfiskavimas – teisėtas ir būtinas, o skunde išdėstyti motyvai nepagrįsti. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nėra motyvuoto pagrindo grąžinti prekes Pareiškėjui. Klausimą dėl mažesnės piniginės baudos skyrimo, Institucijos nuomone, paliekama prerogatyva spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėjo P. G. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą visiškai ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, tvirtindamas, kad prekių konfiskavimas šiuo atveju buvo taikytas formaliai, nemotyvuotai ir neindividualizuotai; institucija apsiribojo tik deklaratyvia nuoroda į teisės normą ir visiškai neatskleidė, kodėl būtent šiuo atveju konfiskavimas yra būtinas; nebuvo įvertinta, ar bauda savaime nepasiekia administracinės atsakomybės tikslų, nebuvo pasvertas poveikio priemonės intensyvumas, neanalizuota pareiškėjo kaltės forma ir pažeidimo pavojingumas. Konfiskuojamų prekių vertė siekia beveik 8 000 Eur, kai tuo tarpu bauda sudaro tik 600 Eur., taigi konfiskavimas praranda papildomos poveikio priemonės pobūdį ir tampa savarankiška, itin griežta sankcija, nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad konfiskavimas yra kraštutinė priemonė, taikytina tik tais atvejais, kai švelnesnės sankcijos negali užtikrinti prevencijos. Pažeidimas buvo padarytas neatsargiai, pareiškėjas neturėjo tikslo pažeisti nacionalinių ribojimų, nesiekė nuslėpti informacijos, veikė sąžiningai ir atvirai, o prekės nepateko į Lietuvos Respublikos rinką, nebuvo realizuotos ir nesukėlė jokios realios žalos nei valstybei, nei visuomenei. Ši situacija pasižymi objektyviu teisiniu neapibrėžtumu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 396 priede nurodytas KN kodas 21069092 apima itin plačią produktų grupę, į kurią patenka ir maisto papildai, kurie pagal savo pobūdį ir paskirtį nėra laikytini nei žemės ūkio produktais, nei pašarais; tarp visų esamų teisės aktų labai sunku surasti ir suprasti kokiai kategorijai yra priskirti maisto papildai. Nei TARIC sistemoje, nei Kombinuotojoje nomenklatūroje šis kodas nebuvo pažymėtas kaip draudžiamas. Pareiškėjas veikė remdamasis oficialiomis ES sistemomis, muitinės tarpininkų informacija ir Muitinės laboratorijos pateiktais duomenimis, kurie patvirtino jo pasirinką klasifikavimą. Pati Institucija atliko prekių tranzito procedūrą ir neįspėjo pareiškėjo apie galimą importo draudimą. Tai pareiškėjui sukūrė teisėtą lūkestį, kad jo veiksmai atitinka galiojantį teisinį reguliavimą. Tokiose situacijose teismų praktikoje pripažįstama teisės klaida. Kai teisės aktų turinys ar oficiali informacija yra neaiškūs ar klaidinantys, griežčiausių sankcijų taikymas pažeidžia teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Institucija taip pat neatsižvelgė į tai, kad prekės buvo įgytos iš Europos Sąjungos valstybėje registruotos įmonės, piniginės lėšos sumokėtos Europos Sąjungos banko sąskaitai, o prekių grąžinimas ar išvežimas iš Lietuvos Respublikos nekeltų grėsmės Nacionalinio draudimo saugomoms vertybėms. Pareiškėjas dokumentų, jog prekes ketino išvežti nepateikė, nes prekės yra sulaikytos ir reeksportuoti ar kitų veiksmų su prekėmis daryti negalima. Pareiškėjas paaiškino, kad turi dukterinę įmonę Estijoje, nurodė jos rekvizitus; Estijoje šių prekių importas nėra draudžiamas, todėl jis turi galimybę šias prekes išvežti būtent į Estiją. Iš pradžių buvo ketinama prekes vežti tiesiai į Estiją, tačiau sužinojus, jog lenkų vežėjai prekių tiesiai į Estiją neveža, buvo nuspręsta vežti prekes į Lietuvą, prieš tai susisiekus su įmonės tarpininku siekiant išsiaiškinti, ar taip galima daryti. Šiuo atveju buvo suklysta muitinės tarpininko, t. y. pareiškėjas iš jo pateiktos informacijos suprato, kad prekes gali importuoti į Lietuvą; dėl šios priežasties prekių procedūrą pažymėjo kaip išleidimą į laisvą rinką. Institucijos internetiniame tinklapyje yra sistema, kurioje yra nurodyti draudimai, ir įvedus kodą, jokio draudimo susijusio su maisto papildais nerodo.

Pareiškėjo P. G. atstovas advokatas Kęstutis Betingis teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Tvirtino, kad Institucija nenurodė, kodėl konkrečiai šiuo atveju buvo būtinas prekių konfiskavimas, kodėl nepakanka pareiškėjui skirti baudą, kaip ši priemonė siejasi su prevenciniais tikslais. Pažeidimas padarytas neatsargiai, be tyčios, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, nuo pat pradžių bendradarbiavo su Institucija. Šiuo atveju prekės buvo perkamos iš įmonės, kuri yra registruota Europos Sąjungos valstybėje – Kipre, sutartis buvo daryta Kipre, apmokėjimas padarytas į Kipre esančią banko sąskaitą, nėra duomenų, kad pinigai būtų patekę Rusijai, todėl jokios naudos iš šios operacijos užsienio valstybė neturėjo ir negalėjo gauti. Šiuo atveju yra tik faktas, kad prekės pakrovimas buvo iš Maskvos. Sužinojusi šį faktą, įmonė ėmėsi veiksmų kaip teisingai pasielgti, t. y. ar prekę vežti į dukterinę įmonę Estijoje ar į Lietuvą. Kai produkcija buvo sulaikyta, forminimą vykdė muitinės tarpininkas, kuriam turėtų būti žinomi konkretūs teisės aktų reikalavimai.

Institucijos atstovė Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Renata Skrudupienė teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti nutarimą nepakeistą. Prašė pripažinti prekių konfiskavimą teisėtu ir būtinu, kadangi byloje nėra teisinių pagrindų ir motyvo prekes grąžinti pareiškėjui. Verslo subjektai, vykdydami savo veiklą, turi gerai įsivertinti visus jai taikomus teisinius reikalavimus ir apribojimus, tinkamai nusistatyti turimų verslo partnerių ir jų naudos gavėjų tapatybę ir reputaciją, efektyviai sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras ir politikas, kad būtų užtikrintas tinkamas atitikties tarptautinių sankcijų reikalavimas, valdymas ir kontrolė. Dėl Institucijos internetinio tinklalapio, tai šiuo atveju papildų įvežimas yra draudžiamas ne Europos Sąjungos tarptautiniais aktais, bet Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie tinklalapyje neskelbiami, o randami bendroji teisės aktų paieškoje. Apie tai, kad prekės (ne)bus išvežtos ar (ne)bus perduodamos kitai įmonei, Institucija jokios informacijos neturėjo, nebuvo pateiktos sutartys, kontraktai ar pan. Šiuo atveju pareiškėjas importavo prekes ir deklaruodamas, ką toliau su jomis darys, pasirinko prekių išleidimo į laisvą apyvartą variantą, nenurodė, kad eksportuos. Atstovai nurodo, kad P. G. vadovaujama įmonė dėl šių prekių įsigijimo buvo sudariusi sutartį su Kipro juridiniu asmeniu ir nežinojo, kad jai bus atsiųstos iš Rusijos įmonės nupirktos prekės; sužinojusi apie tokią prekių kilmę, įmonė galėjo sutartį atšaukti, o jeigu įmonė visgi rinkosi tokį variantą, preziumuojama, kad žinojo, kad prekės bus vežamos iš Rusijos, todėl prisiėmė visą riziką ir galinčius kilti padarinius. Pažymėjo, kad įmonė nesikreipė raštiškai į Instituciją dėl prekių (ne)galimumo išleidimo į laisvą apyvartą, todėl negavo dėl to oficialaus atsakymo ir negali gintis argumentais dėl netinkamo konsultavimo žodžiu; įmonė galėjo gauti informaciją apie kitokius galimus veiksmus, kuriais nebūtų buvęs padarytas administracinis nusižengimas. Institucija pati atliko tranzito procedūrą ir neįspėjo dėl prekių draudimo, nes įmonė pateikusi tranzito deklaraciją galėjo prekes įforminti kita procedūra, kuri yra legali, teisėta, tačiau įmonė pasirinko prekių išleidimą į laisvą prekybą, kas tokios kilmės ir pobūdžio prekėms yra draudžiama. Institucija pati nustatė kodą atlikus prekės specialų tyrimą, tačiau šis kodas nesikeitė ir tokiu pat kodu įmonė buvo deklaravusi prekes. Tai, jog buvo gauta netinkama informacija iš muitinės tarpininko, niekaip nešalina administracinės atsakomybės pareiškėjui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. G. posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymai bylą nagrinėti proceso jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-12-16 nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad P. G. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. P. G. skundas iš esmės susijęs su prašymu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) arba visai jos neskirti, taip pat prašo netaikyti paskirtos administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Dėl baudos

Atsižvelgdamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę baudą, nei ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus baudos dydis. Tai, jog pareiškėjas tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą; jis padarytas ne tyčia, o dėl nerūpestingumo, tiek nusižengimo padarymo metu, tiek teisme pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčijo, gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nenustatyta, teismo vertinimu, nesudarytų išimtinai svarbių priežasčių nuobaudos švelninimui, tačiau šiuo atveju teismas atkreipė dėmesį į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų netikslumo ir su tuo susijusio pareiškėjo suklaidinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-05-29 nutarimo Nr. 396 priede pateiktas KN kodas 21069092 „pašarai ir kiti žemės ūkio produktai“ apima itin plačią produktų grupę; į šią kategoriją patenka ir maisto papildai, kurie pagal savo sudėtį ir paskirtį nėra laikytini nei žemės ūkio produktais, nei pašarais, todėl pareiškėją konsultavę šiuo atveju asmenys (muitinės tarpininkas ir kt.) galėjo būti suklaidinti tokio priedo pavadinimo ir dėl to nebeįsigilinti į jo turinį bei klaidingai užtikrinti pareiškėją, kad jam aktualios prekės į šių apribojimų grupę nepatenka. Siekdamas, kad administracinė nuobauda būtų parinkta ne tik formaliai tiksliai, bet ir vadovaujantis teisingumo principu, šiuo atveju ir būtent dėl šios priežasties teismas taiko ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažina P. G. paskirtą baudą iki mažesnės nei numatyta ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje - 200 Eur.

Dėl administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais (ANK 29 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas ir jo atstovai teigia, jog nagrinėjamu atveju pritaikytas prekių konfiskavimas yra neproporcingas padarytam nusižengimui. Teismo vertinimu, nors administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą nėra privalomas, tačiau įvertinus visas jo paskyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Institucijos sprendimas konfiskuoti prekes yra teisingas. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo - taikymo klausimą, turi būti įvertinamas ne tik šios priemonės kaip papildomo poveikio pažeidėjui, kad jis nebedarytų naujų tokių pažeidimų, būtinumas, bet ir tai, ar šios priemonės apskritai galima netaikyti, kai eina kalba apie daiktus, kurių apyvarta dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra uždrausta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. G. nubaustas už tai, kad būdamas įmonės vadovu, importuodamas prekes, pažeidė Lietuvos Respublikos sankcijas, nes į Lietuvą buvo įvežtos prekės, kurias pagal Lietuvoje taikomas sankcijas iš valstybės agresorės – Rusijos Federacijos buvo uždrausta įvežti ir išleisti į apyvartą. Nors pareiškėjas ir jo atstovai tvirtino, kad pareiškėjo veikoje nebuvo tyčios įvežti būtent šioje valstybėje agresorėje pagamintas prekes ( prekes pirko iš Kipro, nežinojo, kad jos bus pakrautos Rusijos Federacijoje), tačiau tokio pobūdžio nusižengimas padaromas ir neatsargia forma, t. y. tuomet, kai jis padaromas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Kiekvienas asmuo turi būti atidus, rūpestingas, aktyvus bei prieš atlikdamas tam tikrą veiksmą ar priimdamas sprendimą jo neatlikti, turi įsitikinti savo veiksmų teisėtumu, o juridiniam asmeniui taikomi dar aukštesni ne tik teisėto, bet ir atidaus bei rūpestingo elgesio visose jo veikimo srityse standartai. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Asmuo, būdamas atsakingu už gabenamų prekių pateikimą Lietuvos Respublikos muitinės kontrolei, privalo įsitikinti, ar negabena tokių prekių, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. Iš byloje pateikto CMR dokumento matyti, jog prekių siuntėjas įmonė esanti Rusijoje, o gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi šios įmonės vadovas turėjo galimybę sužinoti importuojamų prekių kilmę, tačiau dėl nepateisinamo nerūpestingumo to nepadarė ir taip prisidėjo prie tarptautinėmis sankcijomis įvestų ribojimų Rusijos Federacijai efektyvumo mažinimo. Šiuo atveju konfiskavimas yra prevencinė priemonė, jog būtų užkardytas prekių išleidimas į laisvą rinką, atsižvelgiant į įvežtų prekių kiekį ir vertę galiojančių sankcijų paskirties kontekste. Netaikant prekių konfiskavimo, išliktų rizika, jog prekės būtų realizuotos ar kitaip patektų į apyvartą Lietuvoje, t. y. jos būtų laisvai platinamos, perleidžiamos ar naudojamos visoje rinkoje, kas iš esmės yra nesuderinama su galiojančių sankcijų teisiniu režimu ir tai paneigtų sankcijų esmę, sudarytų prielaidas jų formaliam, bet ne realiam laikymuisi, iškraipant sąžiningos konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje. Tai, kad pareiškėjas neketina šių prekių realizuoti Lietuvoje, o ketina išvežti jas į Estiją, nei jų įvežimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais ir, nusprendus šių prekių nekonfiskuoti, to nebūtų įmanoma garantuoti. Tai, jog šiuo atveju pareiškėjui buvo suteikta klaidinga informacija iš muitinės tarpininko, nešalina jo administracinės atsakomybės, kadangi pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį baudžiamas yra tas asmuo, kuris į Lietuvos Respubliką įvežė prekes iš Rusijos, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos ir kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką yra draudžiamas; pagal ANK 515 straipsnio 1 dalies sudėtį muitinės tarpininkas, kaip subjektas, negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, o dėl jo galimai padarytos turtinės žalos nuostolį patyrusi įmonė turi teisę reikšti pretenzijas civiline tvarka. Įvertinus visa tai, konstatuojama, kad taikytas prekių konfiskavimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija išties neturėjo teisės jo netaikyti. Tuo pačiu ši griežta administracinio poveikio priemonė padės ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, kad pareiškėjas ateityje būtų žymiai atsakingesnis ir nebedarytų tokio pobūdžio nusižengimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto P. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2025-12-16 nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-712-2025 (ROIK: 25291845235) ir P. G., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.