- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- II-67-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00076-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. Č.
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. Č., jo atstovui advokatui L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio kodas (duomenys neskelbtini), išsiskyrusio, aukštojo išsilavinimo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, besiregistruojančio Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. SAVAD-21-ANR_N-3174-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad G. Č. 2019 m. rugpjūčio 22 d., 11 val. 45 min., kodas (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) tam neskirtoje vietoje.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-3174-2019 G. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta 60 Eur bauda.
2020 m. sausio 21 d. teisme gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos persiųstas administracine tvarka nubausto G. Č. skundas dėl 2019 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimo, kuriuo prašoma minėtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad G. Č. eina VšĮ „kodas (duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Įstaigos pagrindinė veikla – žmonių mokymas plaukti, skiriant prioritetą neįgaliems asmenims. Kadangi šią veiklą galima vystyti tik prie jūros, prie jūros vartų Šiaurinio molo (Melnragėje) turi tris konteinerius, kuriuose laiko sporto, plaukimo, gelbėjimo ir kt. įrangą. 2019 m. rugpjūčio 22 d. VšĮ „kodas (duomenys neskelbtini)“ organizavo eilinį neįgalių asmenų mokymą plaukti. Neįgaliuosius iki Vėtros gatvės pabaigos automobiliais atvežė šių asmenų artimieji. Ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo nė vienos laisvos vietos automobiliams palikti. Todėl neįgalių asmenų artimieji paliko automobilius Vėtros gatvės gale ir pėsčiomis apie 150-200 metrų atėjo iki jų konteinerių ir jį, pareiškėją, informavo, kad neįgalieji liko automobiliuose. G. Č. visus tris automobilius su neįgaliaisiais, taip pat ir automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvairavo ir pastatė aikštelėje prie VšĮ „kodas (duomenys neskelbtini)“ konteinerių. Pažymi, kad jei neįgalieji asmenys nebūtų pristatyti iki įstaigos konteinerių, jų negalėtų nunešti ar atsivesti iki jūros. Teigia, kad automobiliai buvo pastatyti trinkelėmis grįstoje aikštelėje, todėl žala gamtai nebuvo padaryta. Draudimo palikti stovėti automobilius šioje aikštelėje nėra. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-03-09 įsakymu Nr. D1-204 yra patvirtinti Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos specialiojo plano sprendiniai. Šiuose Specialiojo plano sprendiniuose numatytos motorizuotų pramogų ir mėgėjiškos žvejybos išvažiavimų vietos, tarp kurių yra ir Melnragės pietinis išvažiavimas Vėtros g. link šiaurinio Klaipėdos uosto molo dviračių-pėsčiųjų taku (63.1 ir 63.1.1. punktai). Tokiu būdu motorizuotų paslaugų teikimo atveju šiuo dviračių-pėsčiųjų taku galima važiuoti ir automobiliais, o pasiekus tikslą, sustoti ir stovėti. Todėl mano, kad jo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Taip pat pažymi, kad Vėtros gatvės gale, dviračių-pėsčiųjų tako pradžioje yra įrengtas KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 312, draudžiantis motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantį personalą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Visi trys automobiliai, kuriuos jis atvairavo nuo Vėtros gatvės iki aikštelės, kurioje stovi įstaigos konteineriai su įranga, yra aptarnaujantis transportas. Be to, visi automobiliai, palikti aikštelėje prie konteinerių, buvo su neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėmis. Skunde pažymėta ir tai, kad dėl visų trijų automobilių, paliktų stovėti aikštelėje prie įstaigai priklausančių konteinerių galėjo būti surašytas tik vienas protokolas, o išnagrinėjus bylą, galėjo būti priimtas tik vienas nutarimas. Bylas išnagrinėjus atskirai, buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pareiškėjo padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo bei efektyvumo principus. Todėl ir dėl šios aplinkybės mano, kad priimtas nutarimas neteisėtas ir turi būti panaikintas.
2019 m. lapkričio 21 d. paaiškinime institucijai G. Č. nurodė, kad pažeidimo fiksavimo dieną vyko renginys, skirtas neįgaliesiems. Kadangi kitos galimybės neįgaliuosius į renginio vietą pristatyti nebuvo, todėl jie buvo atvežti automobiliu. Automobilį paliko pažeidimo vietoje prie konteinerių, kuriuose buvo laikomos ir saugomos maudymosi ir plaukiojimo priemonės, todėl, kad neįgaliuosius asmenis galėtų palydėti prie jūros (b.l. 32).
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Č. teisme palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“. Jis šiuo automobiliu prie jūros vežė D. P., kuri turi stuburo negalią. Automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas neįgaliųjų asmenų statymo kortele, kortelė buvo palikta ant priekinio stiklo. Savivaldybės administracijai jis buvo pateikęs prašymą organizuoti renginį prie jūros. Prašymas buvo pateiktas, siekiant gauti iš savivaldybės administracijos leidimą paplūdimyje pasistatyti maitino įstaigą, karkasinius baseinus, tualetus, persirengimo kabinas. Tačiau savivaldybė renginiui nutarė pasiūlyti kitą vietą. Šis sprendimas, pareiškėjo manymu, nereiškia, jog buvo nuspręsta atsisakyti leisti organizuoti renginį, ar leisti jį organizuoti. Šis renginys yra organizuojamas trečius metus iš eilės. Iki patikrinimo dienos, įstaigos veikla – renginių organizavimas, niekam iš savivaldybės administracijos neužkliuvo. Nusižengimo padarymo dieną jis į renginio vietą atvažiavo devintą valandą ryto. Renginyje dalyvavo ne tik neįgalieji, bet ir juos lydintys asmenys. Renginio dieną savivaldybės administracija vykdė patikrinimą pagal gautą informaciją apie neteisėtai organizuojamą renginį. Jo manymu, savivaldybė turėjo surašyti protokolą būtent tik už neteisėtai organizuotą renginį, neišskiriant nusižengimų už automobilių neleistiną stovėjimą, konteinerių laikymą. Nurodo, kad savivaldybės administracijos specialistai, surašydami patikrinimo aktą, jame nepasirašė, iš jo nėra aišku, kada jis yra įregistruotas. Jo manymu, aktas suklastotas, kadangi kitame posėdyje išaiškėjo, jos vienas iš specialistų, nurodytų akte, net nebuvo patikrinimo metu. Jeigu kelyje stovėtų ženklai sustoti (stovėti) draudžiama, pareiškėjo manymu, net ir tada, asmenys, ant kurių automobilių yra neįgaliųjų ženklai, galėtų palikti automobilius stovėti toje vietoje. Automobiliai, kuriuos jis paliko stovėti šalia molo, eismui tikrai netrukdė.
G. Č. atstovas advokatas L. Z. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad iš prie bylos prijungto žemės sklypo plano matyti, jog jame yra pažymėtas privažiavimas prie žemės sklypo, adresu kodas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui yra nustatytas servitutas, kuriuo gali naudotis pasienio rinktinės aptarnavimas. Iš Registrų centro gauti dokumentai patvirtina, kad automobilis buvo pastatytas prie šio žemės sklypo. Jis yra suformuotas. Privažiavimas turi tam tikrą praplatėjimą prie žemės sklypo ribos, automobiliai buvo pastatyti kelkraštyje. Šis žemės sklypas išnuomotas „kodas (duomenys neskelbtini)“, ten gyvena žmonės. Bet kuris žemės sklypas turi turėti privažiavimą, ir šitas sklypas turi privažiavimą. Tame privažiavime ir buvo palikti stovėti automobiliai. Be to, toje vietoje ženklo – stovėti draudžiama, nėra.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo G. Č. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog iš pateikto skundo argumentų galima daryti išvadą, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nustatytus kelio ženklo Nr. 312 draudimus pareiškėjas žino, tačiau gindamasis jis sau naudinga prasme aiškina jų taikymą. Institucija nesutinka su argumentu, kad transporto priemonė „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtina aptarnaujančiam transportui. Šį teiginį paneigia KET 3.1. papunktyje įtvirtinta aptarnaujančio transporto sąvoka. Tai transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Aptartas reguliavimas niekaip neleidžia priskirti fiksuotos transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie taisyklių 3.1. papunktyje apibrėžtos aptarnaujančio transporto kategorijos. Tai pat priešingai, nei teigia G. Č., Skyriaus 2019-08-23 patikrinimo akte Nr. ATP2-548 užfiksuotos transporto priemonės nebuvo paženklintos neįgaliųjų asmenų statymo kortelėmis. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad net jei transporto priemonė ir būtų pažymėta neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelėmis, ši aplinkybė nepaneigtų ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo padarymo fakto. KET 150.5. punkte nurodytas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šiame punkte nustatyta išimtis, kad įgalioti subjektai gali kelio ženklais nustatyti ir leisti automobilių parkavimą ir draudžiamose statyti transporto priemones vietose, tačiau pažeidimo fiksavimo vietoje tokių ženklų pastatyta nebuvo. Kaip matyti iš Skyriaus priimto nutarimo, fiksuota transporto priemonė palikta stovėti eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Skundo argumentas, kad pažeidimo fiksavimo vietoje nebuvo jokių automobilių statymą ribojančių kelio ženklų, yra nepagrįstas bei prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems automobilių eismą keliuose. Pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą pažeidimo fiksavimo vieta, adresu kodas (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog teritorijoje, kurioje stovėjo G. Č. vairuotas automobilis, nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, nesumontuoti kelio ženklai, nustatantys statymo būdą ar leidimą stovėti šioje vietoje. Ši teritorija akivaizdžiai nėra skirta ir pritaikyta transporto eismui (stovėjimui) vieta (aikštelė). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija automobilių stovėjimo aikšteles suplanuoja ir tuomet jų statymą derina su policija. Minėta vieta, kurioje buvo pastatytas G. Č. vairuotas automobilis, nėra automobilio stovėjimo vieta. Transporto priemones leidžiama statyti tose vietose ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai, o kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje yra leidžiamas. Taip pat prieštaringas G. Č. argumentas apie ginčo teritorijoje esantį specialiojo plano sprendinį, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsniu įtvirtinta šio teisės akto paskirtimi ir jame nustatytu teisiniu reguliavimu, neapima teisinių santykių, kuriuos nustato ir reguliuoja Kelių eismo taisyklės.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais ir prašė G. Č. skundo netenkinti bei palikti galioti skundžiamą nutarimą. Paaiškino, kad G. Č. dar 2019 m. birželio mėnesį kreipėsi į savivaldybę prašydamas išduoti leidimą organizuoti renginį, kurio metu mokytų vaikus plaukti. Savivaldybė prašymo netenkino ir pasiūlė renginiui pasirinkti kitą vietą. Šį savivaldybės sprendimą G. Č. apskundė teismui. Renginys, kurį rugpjūčio mėnesį organizavo G. Č., vyko neteisėtai. Patikrinimas, kurio metu užfiksuoti pažeidimai, vyko nuo 11 val. iki 18 val. Patikrinimas susidėjo iš dviejų etapų, specialistė A. V. dalyvavo kitame patikrinimo etape. Automobilių tikrinime dalyvavo patikrinimo akte nurodytas specialistas Š. D.. Į bylą pateiktas ne visas patikrinimo aktas, o jo išrašas. Apklaustas pareigūnas, kitame teismo posėdyje, kuriame taip pat nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, parodė, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo neįgaliojo kortelės. Tas faktas užfiksuotas patikrinimo akte, iš nuotraukų taip pat tą galima matyti. Net ir esant neįgaliojo kortelei, automobilis neturėjo teisės toje vietoje stovėti. Neįgalius asmenis galima atvežti, tačiau palikti automobilių negalima. Priešingai nei teigia pareiškėjas, toje vietoje, kurioje stovėjo automobiliai, nėra jokios stovėjimo aikštelės, ten yra smėlis, kopos. Pareiškėjas organizuoti renginį leidimo neturėjo, konteineriai buvo pastatyti neteisėtai. Jokios Kelių eismo taisyklės nesuteikia teisės statyti automobilius kopose. Turto skyriaus specialistai pateikė savivaldybės administracijai atsakymą, kad toje vietoje, kurioje buvo palikti automobiliai, nėra jokio kelio. Ten yra tik pėsčiųjų ir dviračių takas. Nuotraukos patirtina, kad automobiliai stovėjo ne kelkraštyje, o kopose, ant žolės.
Liudytojas Š. D. teismo posėdžio metu parodė, kad specialistai atvyko fiksuoti nelegaliai vykdomo renginio, tačiau buvo užfiksuoti trys automobiliai, pastatyti kopose. Užfiksavus automobilius nuotraukomis, sekančią dieną buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame dalyvavę patikrinime specialistai pasirašė. Jam užduotį skyrė poskyrio vedėjas, kuris kartu patikrinime dalyvavo. Jam poskyrio vedėjas pasakė, kad reikia nuvykti prie molo ir užfiksuoti, kokia veikla vykdoma toje vietoje. Jokių detalių apie vykdomą renginį, jis nežinojo. Pamena, jog ant vieno iš automobilio buvo padėta neįgaliojo kortelė, tačiau negali pasakyti ant kurio konkrečiai automobilio ji buvo. Tuo metu specialistams niekas nenurodė, kuris asmuo paliko stovėti automobilius. Net ir esant neįgaliojo kortelei, ji nesuteikia teisės statyti automobilių kopose. Kelių eismo taisyklėse yra nurodytos išlygos, kada galima pastatyti automobilį tam neskirtoje vietoje. Iki tos vietos, kurioje stovėjo automobiliai, galima atvažiuoti, turint neįgaliojo kortelę, tačiau transporto priemonės ten palikti tikrai negalima. Pareigūnai patikrinimo metu neturėjo galimybės paimti paaiškinimų iš asmenų, kadangi paaiškinimų užfiksuoti specialistai neturi jokių techninių galimybių. Specialistas asmenims tikrai prisistatė, parodė savo pažymėjimą.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akte nurodyta, kad buvo tikrinama kaip laikomasi: 1. Vykdyti patruliavimą Klaipėdos mieste, kurio metu nustatyti ir sudrausminti asmenis, viešoje vietoje vartojančius alkoholį, pažeidžiančius Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, darančius administracinius teisės bei KET pažeidimus, apsilankyti jaunimo susibūrimo vietose, užkardant narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir platinimą. Informacijos tikslinimas pagal gyventojų prašymus. Taip pat priemonės metu atkreipti dėmesį į elgetaujančius ir asocialius asmenis; 2. Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių laikymosi kontrolė; 3. Automobilių statymo kontrolė nurodytoje teritorijoje; 4. Kitų VTS paskirtų sričių kontrolė nurodytoje teritorijoje. Iš patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu, tai yra 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo užfiksuoti trys galimi KET pažeidimai. Vienas iš jų padarytas transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyta, kad ši transporto priemonė adresu kodas (duomenys neskelbtini), 2019-08-22, 11.45 val. nesilaikydama Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (b.l. 29). Prie patikrinimo akto esančiose fotonuotraukose užfiksuotos stovinčios transporto priemonės, viena iš jų „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30-31, 33-35).
Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad VšĮ „kodas (duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2013-10-31 yra G. Č. (b.l. 8-9). Iš elektroninio susirašinėjimo tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiosios specialistės A. V. bei G. Č. matyti, kad G. Č. nurodė, jog automobilį nurodytą dieną vairavo ir į renginį neįgalų asmenį atvežė G. Č. (b.l. 27-28).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 5 d. atsakymas dėl leidimo organizuoti renginį patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje buvo išnagrinėtas G. Č. 2019 m. birželio 18 d. prašymas leisti organizuoti renginį viešoje vietoje Klaipėdoje. Pareiškėjui pasiūlyta pasirinkti kitą renginio vietą ir laiką nei prašoma. Nurodoma, kad organizatoriams atsisakius pakeisti vietą ir laiką, leidimas renginiui neišduodamas, siūloma pasirinkti kitą teritoriją renginiui organizuoti (b.l. 61). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 21 d. G. Č. buvo surašyti dar du administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemones „ Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (b.l. 14-14).
Pareiškėjo atstovas pateikė pietinės Melnragės žemės sklypo planą (b.l. 10), fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas kelias, prieš įvažiavimą į kelią stovi kelio ženklas, draudžiantis eismą (11-12).
Institucijos atstovė V. Z. teismo posėdžio metu teismui pateikė tris fotonuotraukas, kuriose užfiksuota pažeidimo vieta, iš jų matyti, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi šalia konteinerių, ant smėlio, šalia auga krūmai, medžiai, stovinčių automobilių kairėje pusėje yra medinis pėsčiųjų takas. Iš elektroninio susirašinėjimo, kurį pateikė Institucijos atstovė matyti, kad Finansų ir turto departamento Turto skyriaus vyriausioji specialistė el. laiške nurodė, jog nurodyta vieta nėra užfiksuota vietinės reikšmės kelių sąraše, jog čia yra numatytas kelias. Detaliojo plano šiai vietai taip pat nemato, kad būtų sudaryta.
Iš pareiškėjo atstovo teismui pateikto išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad žemės sklypas, adresu kodas (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, jis nuo 2019-10-01 išnuomotas AB „ (duomenys neskelbtini)“, sklypui nuo 2000-06-05 įregistruotos daiktinės teisės: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) (Sklypo dalimi naudosis Pasienio polic. Rinktinė steb. Aikštelės aptarnavimui, teisės naudotojai: kiti sklypai), bei servitutas įrengi ir aptarnauti komunikacijas, melioracijos įrenginius (tarnaujantis). Registro pastabose (11-ame punkte) nurodyta, kad sklypas yra Jūrų uosto plėtros rezervinėje teritorijoje, patvirtintoje LRV 1993-11-03 nutarimu Nr. 822. Pridėtas sklypo planas ir nuotraukos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. Č. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
G. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2019 m. rugpjūčio 22 d., 11 val. 45 min., kodas (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) tam neskirtoje vietoje.
Skundžiamu nutarimu G. Č. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatos numato atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Už šio nusižengimo padarymą vairuotojams yra numatyta bauda nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. KET 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
KET 150.5 punktas nustato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjo G. Č., jo atstovo, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovės paaiškinimus, liudytojo parodymus, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, ištyrus visas svarbias aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teismui pateiktame skunde bei teisminio bylos nagrinėjimu metu pareiškėjas G. Č. neginčijo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pripažino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis paliko automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti, tačiau teigia, kad toje vietoje automobilis, pažymėtas neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele, stovėti galėjo, kadangi minėta transporto priemone atvežė jis neįgalųjį asmenį į plaukimo treniruotę, todėl automobilis laikytinas aptarnaujančia transporto priemone, be to, automobilį paliko stovėti tam pritaikytoje vietoje (kelkraštyje). Tačiau su tokiais pareiškėjo G. Č. argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
Duodamas paaiškinimus teismui pareiškėjas G. Č. teigė, kad nusižengimų fiksavimo dieną jis organizavo renginį, kuriame mokė neįgalius asmenis plaukti Baltijos jūroje. Tačiau taip pat neneigė, jog renginį organizavo neturėdamas leidimo, taip pat negavęs iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo statyti transporto priemonių kodas (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavime link šiaurinio Klaipėdos uosto molo. Teismui pareiškėjas nurodė, jog atvežęs neįgalią moterį prie jūros, automobilį pastatė taip, kad jis netrukdytų eismui. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas stovėti ne specialiai automobilių statymui įrengtoje aikštelėje. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad toje vietoje, kurioje pastatytas automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), želia žolė, automobilis pastatytas ant smėlio, šalia auga krūmai, netoliese yra medinis pėsčiųjų-dviračių takas (b.l.30-31, 80-81). Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad ženklo, leidžiančio toje vietoje statyti automobilius, nėra.
Pažymėtina, jog kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje yra leidžiamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. Č. neturėdamas leidimo paliko stovėti „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tam neskirtoje vietoje. Pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad tai įprasta automobilių stovėjimo vieta, kurioje transporto priemones stato kiti asmenys, nešalina jo atsakomybės. Faktas, jog tokį nusižengimą galimai daro ir kiti asmenys, neatleidžia G. Č. nuo administracinės atsakomybės.
Teismas nesutinka ir su kitu pareiškėjo G. Č. argumentu, kad jam administracinė atsakomybė pritaikyta nepagrįstai, nes jo vairuotame automobilyje ant priekinio stiklo buvo padėta neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, suteikusi jam teisę statyti automobilį nurodytoje vietoje. Liudytoju teisme apklaustas specialistas, užfiksavęs pažeidimą, Š. D., nurodė, jog ant vieno iš automobilių, stovėjusių kopose, buvo uždėta neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, tačiau ant kurio iš jų ji buvo uždėta, nurodyti negalėjo. Iš byloje esančių automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukų kategoriškos išvados, kad šios kortelės ant minėto automobilio nebuvo, daryti negalima. Teismas pažymi, kad net jei minėta transporto priemonė ir būtų pažymėta neįgaliojo asmens automobilio statymo kortele, ši aplinkybė nepaneigtų ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo padarymo fakto.
Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė – kortelė, suteikianti teisę asmenims sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia KET toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. KET XXIII skyriuje (Neįgaliųjų transporto priemonių eismas) aptartos zonos, pažymėtos draudžiamaisiais ženklais, į kurias vairuotojams, vairuojantiems transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, skirtingai nei kitiems eismo dalyviams, leidžiama įvažiuoti, taip pat, kurių kelio ženklų ar horizontaliojo kelio ženklinimo, susijusių su sustojimu ir stovėjimu, reikalavimai negalioja vairuotojams, kurių transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele.
KET nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog transporto priemonės vairuotojų, besinaudojančių KET neįgaliesiems taikomoms išimtimis bei lengvatomis, susijusiomis tiek su judėjimu, tiek su sustojimu bei stovėjimu, teisės negali būti aiškinamos plečiamai. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidimas transporto priemonę palikti stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, nėra numatytas. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nesuteikia teisės statyti automobilio ant žalios vejos, šaligatvio, kopose ar kitose vietose, kuriose transporto priemonių eismas negalimas.
Nors pareiškėjo atstovas teisme teigė, kad G. Č. automobilį paliko stovėti kelkraštyje, ko nedraudžia KET, šį teiginį grįsdamas kodas (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo planu bei viešojo registro duomenimis apie tai, kad minėtame sklype įregistruotas kelio servitutas patvirtina, jog minėtame sklype yra kelias, tačiau teismas nesutinka ir su šiuo argumentu.
Visų pirma, kaip matyti iš pareiškėjo atstovo pateikto viešojo registro išrašo, minėtame sklype įregistruotas kelio servitutas yra skirtas apibrėžtam asmenų ratui. Be to, institucijos atstovė V. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad Melnragės pietinis įvažiavimas Vėtros g. link šiaurinio Klaipėdos uosto molo, nėra įregistruotas kaip kelias, tai yra pėstiesiems ir dviračiams skirtas takas, teigė kad yra specialių teisės aktų, numatančių galimybę į žemės sklypą, adresu kodas (duomenys neskelbtini), įvažiuoti tam tikriems subjektams, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 3D-268 patvirtintas „Žvejybos produktų iškrovimo iš jūrų vandenyse žvejojančių laivų tvarkos aprašas”, numatantis galimybę žvejams, norintiems iškrauti žvejybos produktus, važiuoti Melnragės pietiniu įvažiavimu Vėtros g. link šiaurinio Klaipėdos uosto molo dviračių-pėsčiųjų taku.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas sutinka su institucijos pozicija, jog nusižengimo fiksavimo vieta nėra kelkraštis, nes aptariamas įvažiavimas nėra kelias. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas; o kelkraštis – tai šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Duomenų, patvirtinančių, jog minėtame sklype yra įrengtas kelias, kaip jis apibrėžiamas KET, byloje nėra.
Taigi, nors transporto priemonės, pažymėtos neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėmis ir turi teisę, nesilaikydamos draudžiamojo ženklo Nr. 312 reikalavimo (b.l. 11), įvažiuoti ir išvažiuoti iš teritorijos pažymėtos nurodytu ženklu, tačiau jos neturi teisės sustoti ir palikti stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, net jei jos ir nepažymėtos atskirais transporto priemonių stovėjimą draudžiančiais ženklais.
Pareiškėjo G. Č. vairuota transporto priemonė nelaikytina ir aptarnaujančiuoju transportu, kadangi aptarnaujantysis transportas yra transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti.
Iš bylos medžiagos matyti, jog G. Č. buvo surašyti dar du administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo teigimu, už visų trijų automobilių sustojimą ir palikimą stovėti neleistinoje vietoje, jam turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas, o ne trys, šį argumentą pagrįsdamas 2019-11-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-49-511/2019 priimta nutartimi.
Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).
Iš minėto kasacinio teismo sprendimo turinio matyti, kad visi nubausto asmens padaryti administraciniai nusižengimai buvo susiję su transporto eismo sauga ir visi nusižengimai buvo užfiksuoti stacionariomis pažeidimų fiksavimo priemonėmis (greičio matuokliu), todėl kasacinis teismas nurodytoje byloje padarė išvadą, kad minėtomis aplinkybėmis buvo teisinis pagrindas taikyti asmeniui administracinio nusižengimo metu galiojusią ANK 38 straipsnio 2 dalį.
Tačiau teisinis reglamentavimas, priešingai nei aptariamas pareiškėjo paminėtoje kasacinio teismo byloje, šioje byloje skiriasi, kadangi G. Č. nusižengimo padarymo metu ir šiuo metu galiojanti ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostata suponuoja, jog vienoje byloje būtų galima nagrinėti nusižengimus (veikas), kuriuos asmuo padarė vienu metu.
G. Č. administracinių nusižengimų padarymo metu ir šiuo metu galiojanti ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Pagal ANK 612 straipsnį, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas.
Atsižvelgiant į tai, kad G. Č. nusižengimai buvo padaryti skirtingu metu, jam pastatant tris skirtingas transporto priemones stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, todėl institucija, surašydama pareiškėjui tris protokolus, ANK 38 straipsnio 2 dalies bei ANK 612 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G. Č. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. G. Č. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-3174-2019 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl G. Č. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. Č. skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-3174-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.